Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., dalyvaujant tretiesiems asmenims I. T., T. T. ir jo atstovui advokatui V. B., o ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui ir atsakovei D. R. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei D. R. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. T., T. T.

Aprašomoji dalis

nustato:

Atsakovė D. R. per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas – ieškovo ir draudėjo M. D. sudaryta 2011-07-26 - 2012-07-25 laikotarpiui būsto draudimo sutartis (6-7 b.l.), patvirtina, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Utena, buvo taikoma draudiminė apsauga nuo draudiminio įvykio - vandens poveikio. 2012-03-20 buvo surašytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, nes buvo nustatyta, kad draudėjo butas 2012-03-15 buvo užlietas vandeniu, tai įvyko dėl problemų su skalbimo mašina (10-13 b.l.). Ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui M. D. 853,00 Lt dydžio draudiminę išmoką (14- 18 b.l.).

Trečiųjų asmenų pateikta buto nuomos sutartis, sudaryta 2009-12-05 tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų, patvirtina, kad tretieji asmenys butą buvo perdavę naudotis atsakovei (37-39 b.l.), o pateiktas mokėjimo kvitas patvirtina, kad atsakovė 2012-04-10 dar mokėjo nuomos mokestį, t.y. nuomos sutartis nebuvo nei pasibaigusi, nei nutraukta (40 b.l.).

LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios keturios sąlygos: žala (nuostoliai) (LR CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.).

LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (LR CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Minėta, kad ieškovas pateikė žalos dydžio nustatymo dokumentus, kurių pagrindu apskaičiavo ir draudėjui išmokėjo 853,00 Lt dydžio draudimo išmoką.

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota LR CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (LR CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (LR CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė neginčijo ir neįrodinėjo (LR CPK 178 str.), kad ne dėl jos neapdairaus elgesio vandeniu buvo aplietas M. D. priklausantis butas, todėl yra pagrindas pripažinti ieškovą įrodžius esant visas keturias atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas (žala (nuostoliai) (LR CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.). Iš atsakovės ieškovui, jo ieškinį tenkinant, priteistina 853,00 Lt žalai atlyginti (LR CK 6.1015 str.).

Prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento. Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiga mokėti šias palūkanas (vadinamas procesinėmis) atsiranda iš įstatymo (LR CK 6.37 str. 2 d.), jos priteisiamos ir deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atveju. Tokių palūkanų dydžiai nurodyti LR CK 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, taikytinos, kai viena iš šalių nėra verslininkas. Ieškovas prašė priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Taigi ieškovo prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį (5 proc.) reglamentuoja įstatymai, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos žalai atlyginti sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo – 2014-01-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys tenkintinas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.).

Iš atsakovės ieškovui priteistina 72 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str.), o valstybei – 33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (79 str., 88 str.1d. 3p., 93 str., 96 str.).

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-09-30 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-02201 (41-43 b.l.) T. T., kaip atsakovui, buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, minėtos institucijos 2014-01-28 pažyma Nr. PP-137 patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos suteikimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 400,00 Lt (92 b.l.). Šios išlaidos valstybei iš ieškovo, nors jis ir prašė netinkamus atsakovus T. T. ir I. T. pakeisti tinkamu atsakovu D. R., nepriteistinos, nes tokį prašymą ieškovas pareiškė tik po to, kai atsakovai pateikė Buto nuomos sutartį. Pažymėtina, kad ši sutartis viešame registre nebuvo įregistruota, t.y. T. ir I. T. šio fakto išviešinę nebuvo, nors sutartis buvo sudaryta ilgesniam laikotarpiui nei 1 metai (LR CK 6.478 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 853,00 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 853,00 Lt sumos už laikotarpį nuo 2014-01-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 33,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.