Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-350-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-27
Bylos Nr.
1A-14-350-2010
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00761-2008-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
V. D.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-350/2010Teisminio proceso Nr.1-66-1-00761-2008-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1; 2.4.9.
NUTARTIS2010 m. sausio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjui Andriui Gudžinskui,

nuteistajam V. D.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-10-02 nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d., ir nuteistas 37 MGL (4810 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad 2008 metų liepos 18 d., apie 16 val. 00 min., Kėdainių rajone, kelio Jonava – Kėdainiai - Šeduva 38-ajame kilometre, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Hansa lizingas", pažeidė Kelių eismo taisyklių, galiojusių iki 2008-09-01, 53, 164, 172, 180.3 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 53 p.), privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (KET 164 p.), taip pat privalėdamas pasirinkti saugų važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo ir kelio sąlygas, matomumą, eismo intensyvumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 172 p.), prieš pradėdamas lenkti privalėdamas įsitikinti, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms ( KET 180.3 p.), pasirinko nesaugų važiavimo greitį, lenkdamas priekyje važiavusias transporto priemones neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Opel Kadett", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. D. , o po smūgio „Opel Kadett" automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „VW Sharan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. P. , dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio „Opel Kadett" vairuotojui R. D. ir kartu su juo važiavusiai keleivei D. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio „VW Sharan" vairuotojui G. P. ir keleivei R. P. nežymiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. D. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad nuosprendis priimtas neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes. Kaltu neprisipažįsta, nes KET nepažeidė, laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui nekėlė. Važiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto saugiu greičiu, atsižvelgdamas į kelio ir važiavimo sąlygas, matomumą, eismo intensyvumą. Priekyje važiavusių transporto priemonių nelenkė, į priešingos krypties eismui skirtą juostą išvažiavęs nebuvo. Visų šių jam inkriminuotų KET reikalavimų nesilaikė apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų R. D. , kuris vairuodamas automobilį „Opel Kadet“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į jo vairuojamą „Mitsubishi Outlander". Tai patvirtina jo paties ir liudytojo S. M. nuoseklūs parodymai, policijos pareigūnų V. P. , G. T. , J. N. pranešimai apie įvykį.

Nurodo, kad ir byloje esančių fotolentelių prie įvykio apžiūros protokolo matyti, kad pagrindinis „Mitsubitchi Outlander“ sužalojimas priekinis kairės pusės ratas, nuo būgno nusimovusi padanga, tad jei „Mitsubitchi Outlander“ būtų išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą ir trenkusis į kitą automobilį, būtų sužalotas priekinis bamperis, arba bent priekiniai kairės pusės žibintai. Tai patvirtina ir byloje esanti eismo įvykio ekspertizė.

Pažymi, kad prokuroro A.Bernotavičiaus nutarimas nutraukti R. D. ikiteisminį tyrimą bei medžiagą perduoti nagrinėti administracine tvarka parodo, jog pats prokuroras pripažįsta, kad R. D. pažeidė E. V. R. D. charakterizuojanti medžiaga rodo, kad jis dešimtis kartus teistas, prastai charakterizuojamas asmuo, be to, po įvykio jo šlapime rasta psichotropinių medžiagų. Policijos pareigūnei V.Pachanavičienei atvykusiai į įvykio vietą po eismo įvykio net nekilo abejonių, kad dėl eismo įvykio kaltas R. D., o nukentėjusiojo R. D. bei liudytojų D. P. , R. P. , A. P. , G. P. parodymai nenuoseklūs, vienas kitam prieštaraujantys. Mano, kad atsižvelgus į šiuos argumentus apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti naikinamas ir jis išteisintinas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

V. D. apkaltinantį nuosprendį apylinkės teismas priėmė ištyręs bei įvertinęs bylos duomenų visetą. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl eismo įvykio ir jo priežasčių grindė įrodymų visetu, tarp jų ir nukentėjusiųjų R. D. , G. P. , R. P. , liudytojų D. P. , A. P. parodymais. Šių asmenų parodymai apie esmines įvykio detales sutampa, todėl teigti, kad jų parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs o nuosprendis priimtas neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų bei V. D. veiksmų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu iš esmės jau yra įvertinti.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiųjų R. D. , G. P. , R. P. bei liudytojo A. P. parodymus pripažino teisingais, jais rėmėsi bei jų pagrindu atmetė V. D. bei kartu su nuteistuoju važiavusio liudytojo S. M. parodymus. Šios išvados motyvuotos, apeliacinės instancijos teismas su jomis pilnai sutinka.

Pažymėtina, kad apeliacinio skundo teiginys, jog P., kurių parodymais pagrįstas skundžiamas nuosprendis, yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai negali būti patikimi, yra deklaratyvus ir absoliučiai niekuo neparemtas.

Taip pat pažymėtina, kad skunde nurodyta liudytoja policijos pareigūnė V.Pachanavičienė autoįvykio nematė, todėl jos parodymai negali būti vertinami kaip įrodymai, o jos įvykio vietoje susidaryta nuomonė apie įvykio aplinkybes ir jo kaltininką, yra visiškai subjektyvi bei neteisinga- jos tarnybiniame pranešime nurodytas visai išgalvotas autoįvykio mechanizmas, t.y. kad V. D. automobilis, važiavęs iš paskos G. P., susidūrė su R. D. vairuojamu automobiliu po to, kai pastarasis jau buvo susidūręs su G. P. automobiliu, todėl skundžiamas nuosprendis pagrįstai nesutampa su pastarosios liudytojos susidaryta nuomone.

R. D. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, kad važiuojant keliu jis į priešpriešinio eismo juostą neįvažiavo. Tokį veiksmą atlikti R. D. nebuvo ne tik jokio reikalo ar būtinybės, bet ir galimybės, kadangi priešais jo automobilį nevažiavo joks kitas automobilis, kurį būtų reikėję aplenkti ir dėl to būtų reikėję išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, be to, priešinga eismo juosta, kuria važiavo V. D., važiavo kombainas. Šią aplinkybę patvirtino absoliučiai visi įvykį matę ir jame dalyvavę asmenys. Kaip matyti iš įvykio vietos schemos, eismo juostos, kuria važiavo V. D. ir kombainas, plotis yra tik 3,80 m, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad kombainas buvo užėmęs visą savo važiavimo krypties eismo juostą. Vadinasi, R. D. net neturėjo jokios galimybės išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir susidurti su V. D. vairuojamu automobiliu pastarajam važiuojant paskui kombainą, nes tokiam manevrui nebuvo vietos.

Šią aplinkybę visiškai patvirtina ir kategoriški nukentėjusiojo G. P. parodymai apie automobilių susidūrimo vietą kelio pločio atžvilgiu, taip pat tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme paaiškinimus davęs specialistas autotechnikas- trasologas V. L. , įvertinęs byloje esančiose nuotraukose užfiksuotus įvykio metu transporto priemonėms padarytus sugadinimus ir nurodęs, kad R. D. bei V. D. vairuotų automobilių susidūrimo metu R. D. automobilis buvo pasirsisukęs į dešinę, t.y. link savo judėjimo juostos kelkraščio, be to, specialisto, kuris prieš duodamas paaiškinimus nebuvo supažindintas su kitais byloje esančiais įrodymais, nuomone automobiliai Opel Kadett ir Mitsubishi Outlander pastarojo eismo juostoje susidurti negalėjo ir dėl tos priežasties, kad po jų susidūrimo automobilis Opel Kadett apsisukęs, t.y. dešiniu šonu, atsitrenkė į V. D. prieš autoįvykį važiavimo juostoje buvusį G. P. vairuojamą automobilį VW Sharan, o tam, kad automobilis Opel Kadett apsisuktų, buvo reikalingas didesnis nei vienos eismo juostos pločio atstumas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apelianto skundo teiginiai, jog jis nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas teisme ištirtais įrodymais ir V. D. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. kyla asmeniui, kuris pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to atsirado šiame straipsnyje numatytos pasekmės, t.y. atsakomybei atsirasti yra būtinas priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir pasekmių. Tiek skundžiamame nuosprendyje , tiek šioje nutartyje išdėstytais motyvais neabejotinai įrodyta, kad nagrinėjamo autoįvykio priežastimi buvo tai, jog V. D. išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, o tai, kad R. D. nesilaikė eismo taisyklių ir vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir būdamas apsvaigęs, taip pat tai, kad jis charakterizuojamas neigiamai, šio autoįvykio kilimui neturėjo visiškai jokios įtakos, t.y. tarp R. D. padarytų KET pažeidimų ir autoįvykio nėra priežastinio ryšio.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo V. D. veiką, teismas vadovaudamasis BK 54 str. nuostatomis paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-10-02 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisEligijus GladutisEvaldas Vanagas