- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- N-444-2506-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimo N. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė : I.
Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis 2008 m. rugpjūčio 30 d. surašė N. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – Protokolas) už tai, kad ji tą pačią dieną, 01.02 val., Šiauliuose, Dariaus ir Girėno g. ties namu Nr.5, vairavo A. M. priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (jai nustatytas lengvas 0,56 promilės girtumo laipsnis). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus. Jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.
II.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarime N. J. pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir skyrė administracinę nuobaudą – 1 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pažeidėjos kaltė yra įrodyta jos pačios prisipažinimu ir byloje surinkta medžiaga. Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad N. J. nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Todėl skyrė ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.
III.
Apeliantė N. J. (toliau – apeliantė) skundu prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimą - netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o piniginę baudą palikti galioti. Apeliantė nurodė, kad pažeidimo neginčijo, gailisi, Protokolo surašymo dieną automobilį vairavo į garažą, esantį prie namų, pavažiavo vos kelis šimtus metrų, iki sustabdė policijos pareigūnai. Pažymėjo, kad viena augina du nepilnamečius vaikus, dirba A. V. įmonėje užtrauktukų spynelių dažytoja, automobiliu kas rytą vyksta į darbą ir veža dukrą į darželį, darbovietė yra apie 14 km atstumu nuo namų, pagal dabar galiojančias taisykles, tik ji, kaip motina, gali pasiimti dukrą iš darželio, vaiko nuvesti į darželį anksčiau negali, nes jis nedirba, iki tiesioginio autobuso stotelės reikia eiti apie 1 km, išlipus dar apie 1,5 km, ji turi antsvorį, neseniai buvo susilaužiusi kojos kaulą, nedirbo 2,5 mėn., medikai jai rekomenduoja daug nevaikščioti ir neapkrauti neseniai sugijusios kojos. Nurodė, kad kitos specialybės neturi, nekvalifikuoti specialistai Šiauliuose nėra reikalingi, piniginę baudą sumokėjo, yra išklausiusi paskaitą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimą. Mano, kad teismas, nagrinėdama bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų pilnai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtos KET padarymo aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamame nutarime N. J. buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikui, kuris numatytas ATPK 126 straipsnyje 1 dalyje. Dar labiau šis terminas galėtų būti trumpinamas ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neskiriamas tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams, turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Aplinkybė, kad automobilis yra reikalingas nuvykti į darbą ir nuvežti vaiką į darželį, panašaus pobūdžio bylose niekada nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr. pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007). Kitos apeliantės nurodytos aplinkybės (pavažiavo vos kelis šimtus metrų, viena augina du nepilnamečius vaikus (b.l. 26-28, 31), piniginę baudą sumokėjo (b.l. 20), yra išklausiusi paskaitą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (b.l. 35) ir kt.) taip pat neturi reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę. Pažeidimą N. J. padarė būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas net 0,56 promilės girtumo laipsnis, todėl turėjo suvokti, kad už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, jai gali būti skiriamas 1 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis. Apeliantė, negalvodama apie gresiančias administracines nuobaudas ar nekreipdama į jas dėmesio, vairavo neblaivi. Esant tokiai situacijai negali būti teigiama, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtas už pažeidimą, kuris buvo padarytas per neatsargumą ar dėl kažkokių ypatingai susiklosčiusių aplinkybių.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas, grąžinti automobilį, tik po to, kai N. J. sumokės paskirtą baudą, yra pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostatomis. Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo - vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgiant į paminėtą ir į tai, kad pagal šioje byloje N. J. inkriminuoto teisės pažeidimo (ATPK 126 str. 1 d.) sankciją nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
N. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio „Audi 80“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. M.) grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.