Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyrusiam, profesinio išsilavinimo, nedirbančiam, registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistam,

įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. rugpjūčio 18 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Ievos Danylienės nutarimas perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. M. turint duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad G. M. panaudojo smurtą prieš kitą žmogų, o būtent: 2022 m. spalio 7 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš G. V., jam sėdinčiam ant kėdės prie stalo, dešinės rankos kumščiu vieną kartą suduodamas į veidą, atsistojusį G. V. parversdamas ant sofos – lovos ir kartu su juo nukritęs ant sofos – lovos grumdamasis su juo, ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais padarė G. V. poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, dešinėje šlaunyje, dešinės plaštakos II-ojo piršto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė nukentėjusiajam G. V. fizinį skausmą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2023 m. liepos 21 d. ekspertizės akto Nr. 78TPK-131-2023 išvadoje nurodyta, kad G. M. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu bei šiuo metu konstatuojama nediferencijuota šizofrenija. Pagal savo psichikos būklę G. M. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Dėl G. M. psichikos būklės jo apklausa netikslinga, jis negali būti pilnaverčiu ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso dalyviu, jo dalyvavimas teismo posėdžiuose nerekomenduojamas. Jam tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 46-51, 2 tomas).

2023 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu buvo gautas gynėjo advokato Aleksandr Palamarčuk žodinis prašymas dėl G. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – panaikinimo. Gynėjas nurodė, kad asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, dalyvavimas procese nėra būtinas, todėl būtų galima kardomąją priemonę panaikinti ir leisti G. M. išvykti į užsienį.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė G. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl kardomosios priemonės panaikinimo netenkintinas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės paskirtis – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės galioja tol, kol nepanaikinamos. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės, kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju sutiktina su gynėjo teiginiu, kad procesas dėl priverčiamųjų priemonių taikymo yra specifinis, o asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, dalyvavimas procese nėra būtinas. Kita vertus, asmeniui be teismo leidimo išvykus į užsienį ir negrįžus, būtų apsunkintas vienokio ar kitokio būsimo teismo procesinio sprendimo vykdymas, nors pagal byloje esančius medicininius dokumentus ir eksperto parodymus, duotus teismo posėdžio metu, jam reikalingas nuolatinis gydymas, atitinkantis paties G. M. ir jam artimų asmenų interesus. BPK 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymas dėl G. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – panaikinimo šioje proceso stadijoje netenkintinas, tačiau teismas išaiškina, kad šios kardomosios priemonės galiojimas nedraudžia G. M. ar jo gynėjui pateikti teismui prašymą leisti jam išvykti į užsienį, nurodant kelionės tikslą ir pateikiant kelionę pagrindžiančius dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 253 straipsniu, 439 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Netenkinti gynėjo advokato Aleksandr Palamarčuk prašymo dėl G. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.