Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-21 · Administracinė byla Nr. I-2707-815/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-21
Bylos Nr.
I-2707-815/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04151-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
B. D.
Atsakovas
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2707-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04151-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui B. D. (B. D.), atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovei šios institucijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjai Vaclavai Jelaginai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. D. skundą atsakovei Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas B. D. su 2014 m. rugsėjo 11 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – (duomenys neskelbtini) Lt; pareiškėjas skundą iš esmės grindžia Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 1–2).

Atsiliepimas

2. Atsakovė Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, kuriuos Šalčininkų rajono savivaldybės administracija tinkamai vykdė, kad sumažintų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų ir priedų teisinis reguliavimas galiojo iki 2013 m. rugsėjo 30 d., taip pat nurodo, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracija negali išmokėti pareiškėjui sumažinto darbo užmokesčio dalies ((duomenys neskelbtini) Lt), nes nepatvirtintas kompensavimo mechanizmas (b. l. 16–17).

II

Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjas B. D. prašė skundą tenkinti, o atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovė šios institucijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėja Vaclava Jelagina (įgaliojimas, b. l. 40) palaikė skunde pateiktus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. D. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelės, b. l. 18-19). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjas dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo B. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis