Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-01-16 · Civilinė byla Nr. 2S-160-730/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-16
Bylos Nr.
2S-160-730/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10300-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pareiškėjas
V. G.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-160-730/2014

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-10300-2013-1) Procesinio sprendimo kategorijos:

128.11; 129.1; 122.3.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. G. kuratorės V. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-07 nutarties civilinėje byloje pagal jos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, AB „Swedbank“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

skolininko V. G. kuratorė V. D. kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą su skundu, prašydama pripažinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2013-08-08 patvarkymą „Dėl parduodamo turto kainos nustatymo“ Nr. S1-220802 neteisėtu ir jį panaikinti; įpareigoti antstolį Aleksandrą Selezniovą skolininkui V. G. priklausančio įkeisto turto vertei nustatyti skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, turto vertintojo kandidatūrą suderinant su skolininku; pripažinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2013-08-08 patvarkymą „Dėl turto pardavimo iš varžytynių“ Nr. S1-220808, neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti antstolio Aleksandro Selezniovo pranešimą Nr. S1-220809 neteisėtu ir jį panaikinti; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/03593 iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad antstolis nustatė areštuoto turto vertę, atsižvelgdamas į savo paskirtos nekilnojamojo turto vertintojos UAB INREAL nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 13/05-122KL. Pagal šią ataskaitą pareiškėjui priklausančio turto vertė nustatyta 1 220 000 Lt, jam nebuvo galimybės pasisakyti dėl vertintojo kandidatūros, pasirinkti kitą nepriklausomą vertintoją. Šiuo metu jau yra kreipęsis į kitą vertintoją ir artimiausiu metu pateiks antstoliui nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą. Antstolis Aleksandras Selezniovas 2013-09-06 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad Civilinio proceso kodeksas suteikia įgaliojimus antstoliui įkainoti turtą, todėl antstolis, atsižvelgdamas į turto vertintojo pateiktą išvadą, įkainojo areštuotą iš viešųjų varžytynių parduotiną turtą bei nustatyta tvarka su nustatyta turto verte supažindino pareiškėją (skolininką), tačiau pareiškėjas antstoliui prieštaravimų dėl nustatytos areštuoto turto vertės nepareiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-16 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/03593 iki skundo šioje byloje išnagrinėjimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-07 nutartimi skundo netenkino. Nurodė, kad skundžiami antstolio patvarkymai, kurie neturi nieko bendro su areštuoto turto įkainojimu. 2013-08-08 patvarkymas Nr. S1-220808 dėl turto pardavimo iš varžytynių buvo priimtas tam, kad būtų nustatyta varžytynių data. 2013-08-08 patvarkymas dėl parduodamo turto kainos nustatymo Nr. S1-220802 buvo priimtas tam, kad pareiškėjas būtų informuotas apie tai, kad Civilinio proceso kodekso 718 straipsnio nustatyta tvarka pirmose varžytynėse parduodamo turto kaina nustatoma 80 procentų nuo turto arešto akte nurodytos kainos. Skundas yra nemotyvuotas, nes nepakeitus pirminio 2013-07-16 patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“, situacija nepasikeis. Skolininkui nepareiškus prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės įkainojimo, antstolis neturėjo pagrindo skirti ekspertizę.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjo V. G. atstovė V. D. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-07 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad antstolis nustatė areštuoto turto vertę, atsižvelgdamas į savo paskirtos nekilnojamojo turto vertintojos UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitą, tačiau antstolio paskirta vertintojo kandidatūra nebuvo suderinta su skolininku, skolininkas neturėjo galimybės pasisakyti dėl turto vertės. Mano, kad antstolis tinkamai neįvykdė savo pareigų vykdymo procese, tai yra netinkamai pasinaudojo įstatymo suteikta teise pasitelkti ekspertą turto objekto rinkos vertei nustatyti. Nurodo, kad prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo antstoliui jis reiškė pasinaudodamas įstatymų suteiktomis teisėmis skųsti antstolio veiksmus. Pareigą teisingai įkainoti turtą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Apelianto manymu, ginčijant areštuoto turto vertę, kartu ginčijami ir kiti patvarkymai, neatsiejamai susiję su nustatyta turto verte ir paskelbtomis varžytynėmis, o teismo pareiga yra patikrinti visų skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumą, nekritikuojant, ar jie turi įtakos areštuoto turto vertės nustatymui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. Selezniovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-07 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė antstoliui prieštaravimo, kad nesutinka su antstolio nustatyta parduotino iš varžytynių turto verte. Mano, kad pareiškėjas be pagrindo skundžia kitus patvarkymus, kurie yra tik informatyvaus pobūdžio ir tik atkartoja įstatymo reikalavimus.

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (Civilinio proceso kodekso 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/03593 vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutartį Nr. 2-1833-144/2012, kuria teismas nutarė už skolą parduoti iš varžytynių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius skolininkui V. G., išieškotojos AB „Swedbank“ naudai. Antstolis, atsižvelgdamas į UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 13/05-122KL, 2013-07-16 patvarkymu Nr. S1-216240 „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ nustatė, kad (duomenys neskelbtini) vertė šiuo metu yra 1 220 000 Lt. 2013-07-16 patvarkymas „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1-216240 įteiktas skolininkui 2013-07-19, jame buvo paaiškinta, kad prieštaravimai dėl turto įkainojimo gali būti pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos (v. b. l. 146–160). Antstolis 2013-08-08 priėmė patvarkymą Nr. S1-220802 „Dėl parduodamo turto kainos nustatymo“, juo nustatė parduodamo iš pirmųjų varžytinių turto kainą – 976 000,00 Lt. Antstolis 2013-08-08 priėmė patvarkymą Nr. S1-220808 „Dėl turto pardavimo iš varžytynių“, juo paskelbė apie 2013-09-23 10.00 val. vyksiančias pirmąsias skolininkui V. G. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – (duomenys neskelbtini) varžytynes (v. b. l. 165).

Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia antstolio veiksmus, kadangi antstolis neteisingai įkainojo parduodamą turtą, nustatydamas mažesnę turto kainą, nesilaikė civilinio proceso įstatymo nuostatų, atlikdamas turto įkainojimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju antstolis, nustatydamas apeliantui priklausančio turto iš varžytynių pardavimo kainą, nepažeidė įstatymo reikalavimų.

Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra, ar tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina.

Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės.

Šiuo nagrinėjamu atveju nei išieškotojas, nei skolininkas, antstoliui, 2013-07-16 patvarkymu „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1-216240 nustačius turto vertę, nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl antstolio nustatyto turto įkainojimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nurodytu argumentu, jog skundo antstoliui dėl jo veiksmų pateikimas buvo tinkamas prieštaravimų pareiškimas dėl turto įkainojimo, kadangi CPK 681 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad jei skolininkas ir išieškotojas nedalyvavo areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, 2013-07-16 patvarkymas Nr. S1-216240 „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ įteiktas skolininkui 2013-07-19, patvarkyme paaiškinant, kad prieštaravimai dėl turto įkainojimo gali būti pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos (v. b. l. 146–160).

Kadangi šalių prieštaravimai civilinio proceso įstatymo nustatyta nebuvo pareikšti, ekspertizė antstolio iniciatyva galėjo būti paskirta, jeigu antstolio turimi varžytynėse parduotino turto vertės įrodymai kėlė abejonių dėl turto vertės teisingumo. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, vykdant išieškojimą, buvo sudaryta parduodamo turto Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita, rinkos vertę nustatė turto vertintojas, įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti turto vertintojo nustatyta rinkos kaina, nebuvo. Nepagrįstai apeliantas nurodo, kad yra nustatyta antstolio pareiga suderinti su vykdymo proceso šalimis turto vertintojo kandidatūrą. Nors apeliantas antstoliui skunde, pateiktame 2013-09-04, nurodo, kad kreipėsi į kitą nepriklausomą vertintoją ir artimiausiu metu pateiks antstoliui nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą, pagrindžiančią didesnę parduodamo turto vertę, tačiau ataskaitos antstoliui nepateikė. Apeliantas teigdamas, kad areštuoto turto vertė buvo nustatyta neteisinga, jokių objektyviai kitokią turto vertę patvirtinančių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog antstoliui turėjo kilti abejonių dėl parduodamo turto vertės, todėl jis netinkamai pasinaudojo įstatymo suteikta teise pasitelkti ekspertą parduodamo turto rinkos vertei nustatyti.

Antstolio nustatyta turto kaina atitinka Civilinio proceso kodekso 718 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl kainos nustatymo pirmosiose varžytynėse. Pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad 2013-08-08 patvarkymas Nr. S1-220808 „Dėl turto pardavimo iš varžytynių“ buvo priimtas tam, kad būtų nustatyta varžytynių data, 2013-08-08 patvarkymas „Dėl parduodamo turto kainos nustatymo“ Nr. S1-220802 buvo priimtas tam, kad pareiškėjas būtų informuotas apie tai, kad Civilinio proceso kodekso 718 straipsnyje nustatyta tvarka pirmose varžytynėse parduodamo turto kaina nustatoma 80 procentų nuo turto arešto akte nurodytos kainos, todėl pripažintina, kad šie patvarkymai yra informatyvaus pobūdžio ir šių patvarkymų panaikinimas turto kainos nustatymo pagrįstumui neturi teisinės reikšmės. Galėtų būti sprendžiama dėl šių patvarkymų panaikinimo, jei būtų pagrindas pripažinti 2013-07-16 patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1-216240 neteisėtu.

Pagal Civilinio proceso kodekso 643 straipsnį skolininkas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymą apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, nušalinimus ir kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas teises. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais Civilinio proceso kodekso 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju jis netenka galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį.

Teisėja Erinija Kazlauskienė