- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-623-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- M. V.
Teisėja N. Lisauskienė Proc. sprendimo kategorijos: 121.14;121.18;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. birželio 3 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktas nenagrinėtu, suinteresuotas asmuo M. V..
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja A. Č. su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas H. R. asmeninės nuosavybės teise nuo 1986 metų iki pat savo mirties valdė sodo namelį, esantį sodų bendrijoje „Ąžuolas“ (duomenys neskelbtini) mieste.
Nurodė, kad pareiškėjos tėvas 1986 metais, asmeninės nuosavybės teise įgijo sodo namelį, esantį sodų bendrijoje ,,Ąžuolas“ (duomenys nesklebtini) mieste ir jį valdė iki savo mirties 2008-04-14. Pirkimo-pardavimo sandoris notartiškai įformintas nebuvo, nes sodo namelis nebuvo įteisintas. Valdymo faktą patvirtino sodininkų bendrijos pirmininko J. L. pažyma, kurioje nurodyta, jog pareiškėjos tėvas mokėjo bendrijos nario mokesčius už elektrą. Be to, sudarant sodininkų bendrijos planą, pareiškėjos tėvo valdomas sodo namelis su sklypu buvo įregistruotas jo vardu ir sklypui suteiktas 98 numeris. Namo nuosavybės teises patvirtino ir draudimo polisai.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 29 d. nutartimi iki 2009 m. rugpjūčio 20 d. nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
Teismas pažymėjo, kad su pareiškimu nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad sodo namelis ir jo valdymas įregistruotas viešame registre, įrodymai kokiu būdu H. R. įsigijo sodo namelį, nepateikti įrodymai, kad H. R. valdomas sodo namelis su sklypu plane įregistruotas jo vardu ir sklypui suteiktas Nr. 98. Pareiškime nenurodytas suinteresuoto asmens M. V. asmens kodas ir tai, kad suinteresuotu asmeniu negali būti VMI skyriai, kadangi jie neturi juridinio asmens statuso (CPK 41 str. 1 d.).
Pareiškėja A. Č. vykdydama teismo įpareigojimą, 2009 m. rugpjūčio 20 d. pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad sodo nemelis VĮ ,,Registrų centras“ neįregistruotas, todėl duomenų apie registraciją ji pateikti negali. Patikslintame pareiškime nurodytas suinteresuoto asmens M. V. asmens kodas, bei suinteresuotu asmeniu įtrauktas Vilniaus apskrities VMI, Švenčionių skyrius. Taip pat prašė teismo iš VĮ ,,Registrų centras“ išreikalauti duomenis apie sodo namelio esančio sodų bendrijoje ,,Ažuolas“ (duomenys nesklebtini) mieste įregistravimo faktą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškimas laikytas nepaduotu.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepašalino teismo 2009 m. liepos 29 d. nutartyje nustatytų trūkumų ir nepateikė duomenų apie tai, kad sodo namelis ir jo valdymas įregistruotas viešame registre, nepateikė įrodymų, kokiu būdu H. R. įsigijo sodo namelį, nepateikė įrodymų, kad H. R. valdomas sodo namelis su sklypu plane įregistruotas jo vardu ir sklypui suteiktas Nr. 98, nenurodė suinteresuoto asmens M. V. asmens kodo, bei nepagrįstai suinteresuotu asmeniu įtraukė VMI skyrius, kadangi jie neturi juridinio asmens statuso. Nurodytų argumentų pagrindu teismas konstatavo, kad per nustatytą terminą pareiškėja visų nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų nepašalino, todėl vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi sprendė, jog dalyvaujančiam byloje asmeniui, pateikus procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Pareiškėjai A. Č. nustatytu terminu pareiškimo trūkumų nepašalinus, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pripažintas nepaduotu ir gražintas pereiškėjai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėja A. Č. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Nurodo, kad, šalindama 2009 m. liepos 29 d. teismo nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškime nurodė, jog neturi galimybės pateikti įrodymų iš VĮ ,,Registrų centras“ apie sodo namelio registraciją, nes sandoris 1986 metais buvo sudarytas žodžiu, notariškai nepatvirtintas ir jo registracijos reikalaujama nebuvo. Patikslintame pareiškime, teismo buvo prašoma išreikalauti duomenis apie sodo namelio registracija, nes pareiškėjai duomenis atsisakyta pateikti remiantis asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatomis. Kitų įrodymų, jog pareiškėjos tėvas valdė sodo namelį ji neturėjo. Kadangi teismo priimta nutartis pažeidžia pareiškėjos teisę kreiptis į teismą (CPK 5 str.) ir duomenų leidžiančių nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą teismui buvo pateikta pakankamai, prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl jos naikinti askirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad pareiškėjas žino (arba bent turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Teismas, nagrinėdamas bylą, taip pat privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę, nes nežinant teisės normos, kuri faktui suteikia juridinę reikšmę, gali būti neišaiškintos byloje turinčios reikšmės aplinkybės arba aiškinamos tokios aplinkybės, kurios neturi reikšmės bylai, ir teismo gali būti nustatytas faktas, kuris neturi juridinės reikšmės.
Šalies argumentai
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas asmeninės nuosavybės teise nuo 1986 metų iki pat savo mirties valdė sodo namelį, esantį sodų bendrijoje „Ąžuolas“ (duomenys neskelbtini) mieste.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. gruodžio 29 d. Nr. 56 nutarime dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje, 4.1 punkte nurodė, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi atitikti CPK 111 ir 113 straipsniuose nurodytus procesinių dokumentų formos ir turinio bei CPK 447 straipsnio reikalavimus. Jeigu pareiškimo turinys neatitinka šiuose straipsniuose, o jo priedai – CPK 114 straipsnyje ir 135 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 447 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareiškime turi būti nurodomi įrodymai patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba, kad negalima prarastų dokumentų atkurti.
Kaip matoma iš bylos medžiagos pareiškėja neįvykdė teismo 2009 m. liepos 29 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų bei nepateikė duomenų apie tai, kad sodo namelis ir jo valdymas įregistruotas viešame registre.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad neturi galimybės pateikti įrodymų iš VĮ ,,Registrų centras“ apie sodo namelio registraciją, nes sandoris 1986 metais buvo sudarytas žodžiu, notariškai nepatvirtintas ir jo registracijos reikalaujama nebuvo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, į tai, kad tiek 1964 metų, tiek dabar galiojančiame civiliniame kodekse yra nustatyti nuosavybės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisės turinį sudaro daikto įgijimas, valdymas bei disponavimas daiktu. Valdymas negalimas neįgijus nuosavybės teisių į daiktą.Vadinasi tik įteisinus nuosavybės teisę į turtą, galimas valdymo teisės klausimo išsprendimas.
Atskirajame skunde nurodoma, jog teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė pareiškėjos teises kreiptis į teismą (CPK 5 str.).
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir pareigas – nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises laikytųsi įstatymų. Pareiškime nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą be bendrųjų duomenų nurodytų civilinio proceso kodekso 111 straipsnyje, papildomai turi būti nurodyta juridinis faktas kurį prašoma nustatyti, tikslas dėl kurio prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys dėl kurių negalima gauti reikiamų dokumentų, aplinkybės ir įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimą. Vienas iš pagrindinių teismo proceso principų – teismo nešališkumas ir nepriklausomumas – reikalauja, kad teismas būtų nešališkas, todėl teismas už pareiškėją negali suformuluoti, nagrinėjamu atveju pareiškimo. Taigi nurodyti faktinį kiekvieno reikalavimo pagrindą bei pateikti jį pagrindžiančius įrodymus pareiškėją įpareigoja įstatymas (CPK 111 str., 113 str., 114 str., 135 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškėja turėjo patikslinti aplinkybes nurodytas pirmos instancijos teismo nutartyje, patikslinti pareiškimo dalyką ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus), aiškiai nurodyti, iš ko kildina savo reikalavimus dėl sodo namelio valdymo bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 4p.). pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad preiškimas paliktas laikytas nepaduotu ir gražintas pareiškėjai, neužkerta kelio pakartotinai su pareiškimu kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš pareiškėjos A. Č., valstybės naudai priteistinos 2,80 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš A. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 2.80 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų.