- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- TS-23-1123/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Nuteistasis
- R. C.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-38, kuriuo atsisakyta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. C. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinus Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 24 d. ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiais R. C. paskirtas bausmes, jam paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. sausio 14 d.
1/2 paskirtos bausmės dalį atliko 2020 m. spalio 15 d..
Neatliktos bausmės dalis 2021 m. vasario 26 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 1 metai 10 mėnesių ir 19 dienų.
Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. vasario 26 d. Vilniaus pataisos namuose, 2021 m. vasario 26 d. protokolu Nr. 58-9 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 59-38 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam R. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Toks komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo R. C. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 88 balus (statinių veiksnių taškai – 35, dinaminių – 53), nestebimą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, būdingą smurtinį elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu, tai, kad nuteistajam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau suteikto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, įvykdė drausmės pažeidimą, ko pasėkoje buvo grąžintas tęsti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį į pataisos įstaigą, taip pat į tai, kad stebimas ryškus nuteistojo nusikalstamo elgesio modelis (smurtiniai nusikaltimai), o šiuo metu nuteistajam nustatyti vidutinė smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybė, nuteistojo nepakankamą motyvaciją keisti savo elgesį teigiama linkme bei kitas Nutarime nurodytas aplinkybes.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. C. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija nepagrįstai rėmėsi tuo, kad jis anksčiau teistas 6 kartus. Bausmes už šiuos nusikaltimus jis yra pilnai atlikęs. Nuteistasis pažymi, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose jis nevartojo jokių narkotinių medžiagų, supranta narkotikų vartojimo žalą, alkoholinius gėrimus vartoja saikingai, jam niekada nebuvo kilusių problemų dėl alkoholio vartojimo. Jis nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos. Jis nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime yra svarbūs kiti žmonės, jis geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, sugeba adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. Jam nebuvo taikomas psichiatrinis gydymas, jis nemėgino žudytis, žalotis. Jis aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla. Visiškai prisiėmė kaltę dėl savo nusikalstamos veikos, dėl padaryto nusikaltimo, labai gailisi ir išgyvena. Jam bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti nusikalstamam elgesiui nebūdinga savitvardos, emocijos kontrolės praradimas, smurtinis ar agresyvus elgesys. Jis taikosi su priežiūros sąlygomis pataisos namuose, yra baustas drausminėmis nuobaudomis. Tad savaime suprantama, kad jis turi didelę motyvaciją nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytų sąlygų, kad tik galėtų padėti ir palaikyti savo artimuosius. Anot nuteistojo, šios išdėstytos aplinkybės tik patvirtina, kad lygtinio paleidimo sąlygų jis nepažeis ir yra linkęs laikytis nustatytų įstatymų. Nuteistasis taip pat akcentuoja, kad paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems yra viena iš pagrindinių socialinės reabilitacijos formų, todėl nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė – tai yra socialinės reabilitacijos forma, ir vertinami turi būti taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. BVK 164 straipsnio 2 dalys imperatyviai reikalauja, kad Komisijos nutarimas būtų motyvuotas, taigi, nuteistojo nuomone, akivaizdus šio reikalavimo nesilaikymas Nutarimą daro neteisėtu. Nuteistojo vertinimu, asmens elgesio laisvėje prognozavimas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje negali būti tikslus. Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje numatytus principus, kad kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs, o lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Nuteistojo nuomone, teismas veikė priešingai šioms rekomendacijoms, laikydamasis pozicijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtimi. Dėl šios priežasties nutartis yra visiškai neargumentuota. Anot nuteistojo, visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turėtų atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, jokie argumentai neišdėstyti, jokie kriterijai nenurodyti. Nuteistasis nurodo, kad įsipareigoja vykdyti visus teismo nustatytus įpareigojimus, įsipareigoja doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškosios moralės normų. Įsipareigoja vykdyti numatytas probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas. Remiantis išdėstytu, prašo panaikinti Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. C. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.
Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo R. C. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo R. C. asmens bylą, daro išvadą, kad R. C. Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo R. C. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad R. C. yra nuteistas subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pusę šios bausmės jis atliko 2020 m. spalio 15 d., tokiu būdu nuteistojo R. C. prašymas yra paduotas tinkamai laikantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto termino.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus 2021 m. vasario 17 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-30 (toliau – socialinio tyrimo išvada) 7.1 punkte nurodyta, kad R. C. jo paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu 2021 m. vasario 15 d. buvo nustatyta vidutinė rizika – 88 taškai (statinių veiksnių taškų – 35, dinaminių – 53). Taigi, R. C. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, vadinasi, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte, aptariant nuteistojo R. C. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatą ir jo dinamiką, nurodyta, kad nuteistojo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu 2019 m. liepos 30 d., taikant OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė rizika – 90 taškų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis patvirtino savo galimą gyvenamąją vietą po paleidimo iš pataisos įstaigos bei demonstravo tam tikras pastangas analizuoti savo alkoholio vartojimo sunkumus, atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą 2020 m. sausio 10 d. nustatyta vidutinė rizika – 86 taškai. 2020 m. liepos 22 d. nebuvo stebimi rizikos taškų įverčių pokyčiai ir nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 86 balai. Ir, kaip jau minėta, 2021 m. vasario 15 d., atlikus pakartotinį vertinimą, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 88 taškai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad rizikos įverčių skaitinės išraiškos padidėjimas buvo nustatytas vertinant nuteistojo elgesio ypatumus bausmės atlikimo metu bei atsižvelgus į gautą dar vieną drausminę nuobaudą, be sargybos ir be palydos už pataisos namų įstaigos teritorijos panaikinimą, buvo nustatytas rizikos įverčių padidėjimas nuostatų srityje, leidžiantis teigti, kad R. C. vis dar stokoja vidinių resursų priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką. R. C. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvauja tam tikrose tikslinėse intervencinėse bei prevencinėse, kaupia darbinę patirtį pataisos įstaigoje, savanoriškai pradėjo spręsti turimas finansines problemas, įgijo vidurinį išsilavinimą. Nuteistasis šiuo metu orientuojasi į darbinę veiklą, santykius su žmona bei dukra. Visgi, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepasižymi nuoseklia teigiama dinamika. R. C. buvo du kartus baustas ir du kartus skatintas. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis vykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas. 2020 m. liepos 22 d. nuteistajam taip pat buvo atliktas smurtinio elgesio rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodiką. Remiantis įvertinimo rezultatais R. C. pakartotinio smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė, tačiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Remiantis įvertinimų rezultatais, R. C. pakartotinio nusikalstamo ir smurtinio elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis nevengia įsitraukti į resocializacijos procesą, nors jo elgesys nepasižymi nuoseklia teigiamo elgesio dinamika, tačiau R. C. deklaruoja socialiai priimtinas vertybes bei šiuo metu orientuojasi į teigiamų integracijos proceso prielaidų kūrimą.
Taigi, iš socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys pastaruoju metu yra orientuotas į teigiamus pokyčius, tačiau taip pat akivaizdu, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesio dinamika nebuvo nuosekliai teigiama. Kaip matyti, nuteistojo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu nustatyta rizika (90 taškų) pakartotinių vertinimų metu buvo sumažėjusi iki 86 taškų, tačiau paskutinio vertinimo metu vėl padidėjo dviem taškais ir šiuo metu vertinama 88 taškais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, šiuo atveju kategoriškai negalima konstatuoti, kad nuteistasis R. C. padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad iš nuteistajam nustatyto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato – 88 balų, daugiau nei pusė – 53 balai – yra dinaminiai, kurie kinta priklausomai nuo nuteistojo elgesio, mąstymo požymių ir kitų kriminogeninių veiksnių. Vadinasi, nuteistasis R. C. savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą dar gali ženkliai sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis R. C. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl negalima teigti, kad jis atitinka šią BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytą formalią sąlygą. Pažymėtina, kad skunde nuteistasis neišsakė tiesioginio prieštaravimo dėl socialinio tyrimo išvadoje pateikto jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato. Teismas savo iniciatyva neįžvelgė jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą abejoti socialinio tyrimo išvadoje pateikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatų patikimumu bei objektyvumu.
Taip pat pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga, priešingai, nei savo skunde nurodo nuteistasis. Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atitinkantiems formalias BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo sąlygas. Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę, teismas ir įvertina bei nusprendžia, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei yra tinkama bausmės tikslams pasiekti. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Kiekvienu atveju yra vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės.
Nuteistasis savo skunde, be kita ko, akcentuoja tai, kad Komisija nepagrįstai rėmėsi tuo, kad jis anksčiau teistas 6 kartus. Nors bausmes už šiuos nusikaltimus jis yra pilnai atlikęs. Nors sutiktina su nuteistuoju, kad, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, vien tik ankstesnių teistumų skaičius ar jų sunkumas negali būti pagrindu, kuriam esant nuteistojo atžvilgiu nebūtų galimybės taikyti lygtini paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad net ir bausmę atlikus bei teistumui pasibaigus, tai negali būti suprantama taip, kad išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir kad į šį faktą negalima atsižvelgi kaip į asmenį charakterizuojančią aplinkybę. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Nors nuteistasis teisingai nurodo, kad teismų praktikoje yra atvejų, kai ir ne kartą teistiems asmenims buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai nereiškia, jog tokiais atvejais nebuvo vertinama asmenų pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką bausmės atlikimo laikotarpiu ir kitos lygtiniam paleidimui svarbios aplinkybės.
Dėl lygtiniam paleidimui svarbių aplinkybių atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis skunde nurodo tam tikras aplinkybes, kurios, jo nuomone, sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis, be kita ko, nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose jis nevartojo jokių narkotinių medžiagų, supranta narkotikų vartojimo žalą, alkoholinius gėrimus vartoja saikingai, jam niekada nebuvo kilusių problemų dėl alkoholio vartojimo. Jis nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos. Jis nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime yra svarbūs kiti žmonės, jis geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, sugeba adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. Jam nebuvo taikomas psichiatrinis gydymas, jis nemėgino žudytis, žalotis. Jis aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla. Visiškai prisiėmė kaltę dėl savo nusikalstamos veikos, dėl padaryto nusikaltimo, labai gailisi ir išgyvena. Jam bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti nusikalstamam elgesiui nebūdinga savitvardos, emocijos kontrolės praradimas, smurtinis ar agresyvus elgesys. Jis taikosi su priežiūros sąlygomis pataisos namuose. Teismas atkreipia dėmesį, kad dauguma šių nuteistojo įvardintų savybių buvo įvertintos ir Nutarime. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad nors nuteistasis nurodo, kad jam niekada nebuvo kilusių problemų dėl alkoholio vartojimo, socialinio tyrimo išvados 4.7 punkte nurodyta, kad R. C. yra linkęs neigti alkoholio vartojimo problemas, pastebėtina, kad didžiąją dalį nusikalstamų veikų (tarp jų ir smurtinius) jis įvykdė būdamas neblaivus. Taip pat jis buvo baustas už alkoholio vartojimą viešoje vietoje bei avarijos sukėlimą, būnant neblaiviam. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, skirtoje didinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės, taip pat šiuo metu dalyvauja tęstinėse psichologinėse konsultacijose, orientuotose į aktualių kriminogeninių poreikių vykdymą (tarp jų ir alkoholio vartojimo sunkumus), remiantis dalyvavimo konsultacijose rezultatais, yra stebimas nuteistojo objektyvesnis savo situacijos vertinimas, turimų sunkumų pripažinimas bei motyvacija juos spręsti. Visgi, atsižvelgiant į nuteistojo skunde išsakytus teiginius dėl alkoholio vartojimo, teismas daro išvada, kad R. C. vis dar stokoja gebėjimo atpažinti savo alkoholio vartojimo problemą ir motyvacijos ją spręsti, kas teikia pagrindo abejoti nuteistojo gebėjimu tai daryti laisvėje, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, yra vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių, sąlygojančių jo šiuo metu vidutinį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą (socialinio tyrimo išvados 7.2 punktas).
Anksčiau išdėstytos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jo nuomone, patvirtina, kad jis turi didelę motyvaciją nenusikalsti, yra linkęs laikytis nustatytų įstatymų ir lygtinio paleidimo atveju jis nepažeis lygtinio paleidimo sąlygų. Visgi, teismas su tokiu nuteistojo vertinimu nesutinka. Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas gali būti taikomas ne tik teismo pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad iš R. C. teistumų istorijos matyti, jog jo atžvilgiu jau buvo taikytas tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis nepateisindavo jam teismo parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalsdavo, taip pat teismo nutartimi jam buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Remiantis išvardintų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad R. C., nepaisydamas jam teismo anksčiau parodyto pasitikėjimo taikant bausmės vykdymo atidėjimą ir lygtinį paleidimą, iš šių priemonių nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė, būdamas laisvėje savo elgesio nekeitė ir nekontroliavo, taigi, švelnesnėmis priemonėmis nepavyko pasiekti, kad R. C. laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, ir tik reali laisvės atėmimo bausmė tapo efektyvia priemone sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taigi, ir pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstant nuteitojo lygtinio paleidimo klausimą, yra itin svarbu įvertinti jo elgesį bausmės atlikimo metu laikantis bausmės rėžimo ir kitų nustatytų apribojimų. Šiame kontekste pažymėtina, kad R. C. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo nepriekaištingas. Nuteistasis buvo du kartus skatintas, tačiau ir du kartus baustas (šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi). Nors savo skunde nuteistasis teisingai nurodo, kad paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems yra viena iš socialinės reabilitacijos formų, tačiau nesutiktina su nuteistojo teiginiu, kad nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, kadangi ši aplinkybė ne tik parodo nuteistojo socialinės reabilitacijos rezultatus, bet pagal ją galima spręsti ir apie tai, ar asmuo yra linkęs laikytis jam nustatytų taisyklių, kas ypač svarbu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, be to, itin aktualu konkrečiu nagrinėjamu atveju, kai nuteistojo praeityje yra teismo nustatytų apribojimų nesilaikymo atvejų. Dėl tos priežasties į pastarąją aplinkybę buvo pagrįstai atsižvelgta ir Nutarime. Taip pat Nutarime teisingai atkreiptas dėmesys į aplinkybę, kad nuteistajam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų, tačiau už 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykdytą rėžimo ir drausmės pažeidimą, R. C. ši teisė buvo atimta. Taigi, R. C. nepateisino ir pataisos įstaigos jo atžvilgiu parodyto pasitikėjimo, tokiu šiuo metu teismui nėra jokio pagrįsto pagrindo tikėti nuteistojo deklaruojamu pasiryžimu lygtinio paleidimo atveju laikytis nustatytų sąlygų ir apribojimų.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, vertina, kad R. C. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo, tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo bei visuomenės interesų. Teismui šiuo metu dar kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo gebėjimo išėjus į laisvę laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Be to, kaip jau minėta, nuteistasis R. C. iš esmės neatitinka vieno iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų formalių lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo R. C. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra galimas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 59-38 netaikyti nuteistajam R. C. lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo R. C. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu
nutaria:
Nuteistojo R. C. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-38 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.