Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Repečka“ atstovams advokatui Justinui Usoniui, uždarosios akcinės bendrovės „Repečka“ vadovui Arūnui Repečkai, J. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Repečka“ ieškinį atsakovui A. R. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

uždaroji akcinė bendrovė „Repečka“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–4) A. R. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. DGKS-4614 darbo byloje Nr. APS-131-12710 (toliau – sprendimas) ir prašydama pripažinti, kad įmonė su darbuotoju yra visiškai atsiskaičiusi, taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad atsakovas pagal 2018 m. gruodžio 7 d. darbo sutartį dirba įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, atsakovui nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatytas 722 Eur darbo užmokestis; nuo 2019 m. gegužės 8 d. atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę iki 2019 m. liepos 8 d., tačiau atsakovas savo pareigas vykdė tik iki 2019 m. birželio 21 d., atsakovas 2019 m. birželio 23 d., būdamas komandiruotėje (duomens neskelbtini), patyrė traumą – dešinės čiurnos kulkšnies lūžį, į atsakovo buvimo vietą nuvykus kitiems įmonės darbuotojams paaiškėjo, kad atsakovas buvo neblaivus, atsakovas nuo 2019 m. birželio 21 d. su įmone nebendravo, neatliko darbo pareigų, todėl įmonė darbuotojui nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. birželio 27 d. įformino pravaikštas, nuo 2019 m. birželio 28 d. atsakovui yra suteiktas nedarbingumas, su įmone atsakovas nebendrauja; Darbo ginčų komisija sprendimu nurodė išieškoti darbuotojui iš įmonės 722 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. kovo mėn., 725,35 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. balandžio mėn., 722 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. gegužės mėn., 532 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. birželio mėn. (viso 2 701,35 Eur), tačiau, ieškovės teigimu, įmonė už 2019 m. kovo–gegužės mėn. su darbuotoju yra tinkamai ir laiku atsiskaičiusi, kadangi darbo užmokestis už šiuos mėnesius darbuotojui buvo pervestas bankiniu pavedimu, tuo tarpu 532 Eur (neatskaičius mokesčių) (321,86 Eur (atskaičius mokesčius)) darbo užmokestis už 2019 m. birželio mėn. atsakovui buvo pagrįstai neišmokėtas, nes atsakovas negrąžino 1 024,09 Eur, skirtų komandiruotės išlaidoms padengti, nepateikė jokių išlaidas komandiruotėje pagrindžiančių dokumentų, todėl buvo padaryta 64,37 Eur išskaita pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 150 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas darbuotojo skolai padengti, be to, įmonė sužinojo, kad atsakovas nuo 2019 m. birželio 21 d. buvo neblaivus ir nebegalėjo dirbti, pasikrauti krovinio, iš Lietuvos buvo išsiųsti du įmonės vairuotojai, iš kurių vienas turėjo perimti atsakovo vairuotą automobilį ir krovinį, dėl atsakovo kaltės papildomai buvo nuvažiuota 200 km, išlaidos degalams sudarė 65 Eur, kelių mokestis – 38 Eur, dviejų vairuotojų dienpinigiai (1 diena Lenkijoje, 1 diena Čekijoje) – 196 Eur, taip pat atsakovas komandiruotės metu 2019 m. gegužės 24 d. sukėlė eismo įvykį, dėl ko įmonė turėjo sumokėti nukentėjusiajam 438,51 Eur žalos. Kartu pažymėjo, kad atsakovas yra dingęs, su įmone nebendrauja, nebendradarbiauja, yra nesąžiningas darbuotojas, pridarė įmonei žalos dėl savo neblaivumo, dėl ko įmonė patyrė papildomų išlaidų, įmonė darbuotojui darbo užmokesčio už 2019 m. birželio mėn. nemokėjo pagrįstai.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas 2018 m. gruodžio 7 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomens neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (el. b. t. I, b. l. 29–30), įmonės direktorius 2019 m. gegužės 7 d. priėmė įsakymą dėl vykimo į komandiruotę (el. b. t. I, b. l. 13), įmonės direktorius 2019 m. liepos 1 d. priėmė įsakymą išskaitai iš darbo užmokesčio Nr. 07-01/1 (el. b. t. I, b. l. 8), darbuotojas 2019 m. liepos 3 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su 2019 m. liepos 2 d. prašymu dėl darbo užmokesčio iš įmonės išieškojimo (el. b. t. I, b. l. 49–50), Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojo prašymą patenkino, nurodė išieškoti darbuotojui iš įmonės 722 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. kovo mėn., 725,35 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. balandžio mėn., 722 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. gegužės mėn., 532 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. birželio mėn. (el. b. t. I, b. l. 5–7).

Pagal DK 24 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. DK 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 1 punktą, išskaitos gali būti daromos grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms. Pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punktą, išskaitos gali būti daromos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui. Pagal DK 150 straipsnio 3 dalį, darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą.

Pagal DK 156 straipsnio 1 dalį, darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbuotojas į Darbo ginčų komisiją kreipėsi dėl jam įmonės nesumokėto darbo užmokesčio jo darbo įmonėje metu (el. b. t. I, b. l. 49–50), Darbo ginčų komisija sprendime padarė išvadą, kad įmonė darbuotojui nėra išmokėjusi 722 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2019 m. kovo mėn., 725,35 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2019 m. balandžio mėn., 722 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2019 m. gegužės mėn., 532 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2019 m. birželio mėn. (el. b. t. I, b. l. 5–7), šio Darbo ginčų komisijos sprendimo darbuotojas neginčijo, vadinasi, su juo sutiko, tuo tarpu, įmonė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą.

Pažymėtina, kad įmonės teismui pateikti įrodymai – paskaičiuoti darbuotojo priskaitymai/atskaitymai už 2019 m. kovo, balandžio, gegužės mėnesius, banko sąskaitos išrašas, kurie nėra nuginčyti, – patvirtina, kad įmonė darbuotojui bankiniais pavedimais tinkamai yra išmokėjusi jam priklausantį darbo užmokestį už 2019 m. kovo, balandžio, gegužės mėnesius (el. b. t. I, b. l. 12, 14, 24, 32), todėl Darbo ginčų komisija padarė netinkamas išvadas dėl įmonės skolos darbuotojui už 2019 m. kovo, balandžio, gegužės mėnesius.

Pastebėtina, kad Darbo ginčų komisija sprendime taip pat konstatavo, jog įmonė darbuotojui yra skolinga 532 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. birželio mėn. (321,86 Eur atskaičius mokesčius), tačiau byloje nustatyta, kad darbuotojas įmonei nėra grąžinęs 1 024,09 Eur, skirtų komandiruotės išlaidoms padengti (el. b. t. I, b. l. 25), todėl pagal aukščiau nurodytas DK nuostatas įmonė pagrįstai padarė 64,37 Eur išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio už 2019 m. birželio mėn. (el. b. t. I, b. l. 8, 9), be to, dėl darbuotojo nuo 2019 m. birželio 21 d. trukusio neblaivumo ir negalėjimo vykdyti darbinių pareigų, jį pakeisti į (duomens neskelbtini) įmonė siuntė du vairuotojus, dėl ko įmonė dėl darbuotojo kaltės patyrė papildomas išlaidas – 65 Eur išlaidos degalams, 38 Eur kelių mokestis, 196 Eur dienpinigiai vairuotojams, kurios nėra nuginčytos, taipogi, dėl darbuotojo 2019 m. gegužės 24 d. sukelto eismo įvykio įmonė patyrė 438,51 Eur žalą (el. b. t. I, b. l. 21, 22, 23, 27, 28), taigi, teismas sutinka su ieškovės teiginiu, jog darbuotojui buvo pagrįstai neišmokėtas darbo užmokestis už 2019 m. birželio mėn.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad įmonė su darbuotoju yra tinkamai atsiskaičiusi.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas; teismas pripažįsta, kad įmonė su darbuotoju yra visiškai atsiskaičiusi; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovo jos sumokėtą 61 Eur žyminį mokestį bei ją atstovavusiam advokatui Justinui Usoniui sumokėtas jos patirtas 943,80 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš atsakovo 1 004,80 Eur (61 Eur + 943,80 Eur) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Repečka“ ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Repečka“ (į. k. 122978856) su atsakovu A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo data (duomens neskelbtini)) už šalis siejusį darbo santykių laikotarpį yra visiškai atsiskaičiusi.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. DGKS-4614 darbo byloje Nr. APS-131-12710 laikyti netekusiu galios.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Repečka“ (į. k. 122978856) iš atsakovo A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo data (duomens neskelbtini)) 1 004,80 Eur (vieno tūkstančio keturių eurų ir aštuoniasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.