Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.13.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.5.; 1.1.9.6.; 1.2.3.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.18.2.; 1.2.29.4.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.6.; 2.3.6.; 2.3.6.4.5.

2014 m. gruodžio 18 d.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini) I kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014-02-26 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 10 mėn. laisvės apribojimo bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (du nusikalstamos veikos epizodai), 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. D. 2013 m. birželio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančiame E. E. N. priklausančiame name, kilus tarpusavio konfliktui su E. E. N., tyčia metaliniu laužtuvu sudavė penkis smūgius E. E. N. į galvą, taip padarydamas jam sunkią galvos smegenų traumą su daugybiniais atvirais skeveldriniais įspaustiniais kaukolės skliauto, pamato ir veidinės dalies kaulų lūžiais bei galvos smegenų dangalų plyšimais, ko pasėkoje E. E. N. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu jis nužudė E. E. N..

Be to, jis laikotarpyje nuo 2013 m. birželio mėnesio pabaigos iki 2013 m. liepos 12 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame name, nužudęs E. E. N., nuo kambaryje stovėjusios kėdės pagrobė E. E. N. priklausančius daiktus: 50 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 1616-2“, raktų ryšulį su 8 vnt. raktų, iš nužudytojo marškinių kišenės pagrobė 120 litų, po to praėjus kelioms dienoms po E. E. N. nužudymo, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) namo kiemo pagrobė E. E. N. priklausantį ne mažesnės nei 2000 litų vertės automobilį „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusiajai G. G. priklausančią automobilinę priekabą 2500 litų vertės, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas pagrobtą raktą, įsibrovė į E. E. N. priklausantį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė E. E. N. priklausančius daiktus: betono maišyklę, vieną grąžtą, du įrankius, skirtus metalui pjauti, vieną šlifuoklį, keturis kastuvus, vieną grėblį, vieną dalgį, vieną karutį, dušo kabiną, vandens šildytuvą ir oro šildytuvą kurių vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bei 12 vnt. plastikinių langų bendros 3600 litų vertės.

Be to, jis laikotarpyje nuo 2013 m. birželio mėnesio pabaigos iki 2013 m. liepos 12 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), turėdamas pagrobtą raktą, įsibrovė į Š. P. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė Š. P. priklausantį šaldytuvą „OKA“ 700 litų vertės, paveikslą 600 litų vertės, iš kiemo pagrobė Š. P. priklausantį metalinį vežimėlį 50 litų vertės, buitinę atliekų surinkimo dėžę 50 litų vertės, o įsibrovęs į ūkinį pastatą pagrobė 50 metrų ilgio kabelį 50 litų vertės, kopėčias 200 litų vertės, iš viso pagrobė nukentėjusiajam Š. P. priklausantį 1650 litų vertės turtą, padarydamas nukentėjusiajam Š. P. 1650 litų dydžio turtinę žalą.

Be to, jis neteisėtai disponavo, t.y. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: laikotarpyje nuo 2013 m. birželio mėnesio pabaigos iki 2013 m. liepos mėn. pradžios, tiksliai nenustatytu laiku, iš E. E. N. priklausančio automobilio „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžės pagrobė E. E. N. priklausančią „(duomenys neskelbtini)“ išduotą mokėjimo kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir šią tikrą elektroninę mokėjimo priemonę laikė iki 2013 m. liepos 12 d., 10.20 val., kol ją paėmė Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK pareigūnai.

Be to, jis laikotarpyje nuo 2013 m. birželio mėnesio pabaigos iki 2013 m. liepos mėn. pradžios, tiksliai nenustatytu laiku, iš E. E. N. priklausančio automobilio „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžės pagrobė E. E. N. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr.(duomenys neskelbtini), kurį, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė iki 2013 m. liepos 12 d., 10.20 val., kol šį E. E. N. priklausantį dokumentą paėmė Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK pareigūnai.

Kaltinamasis N. D. kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad su nukentėjusiuoju susipažino 2013 metų pavasarį, kai vienas iš matymo pažįstamas (duomenys neskelbtini) gyventojas pasiūlė padėti nukentėjusiajam dirbti ūkio darbus. Pirmą kartą nuvykę pas nukentėjusįjį tvarkė jo namo aplinką. Po to nukentėjusysis pats atvažiuodavo pas jį ir siūlydavo bei duodavo darbo. Tuo metu jis lankė mokyklą ir dirbdavo po pamokų. Vasarą, birželio mėnesio pabaigoje, nukentėjęs atvažiavęs pasiūlė darbą, jis sutiko ir kitą rytą pas jį nuėjo. Dirbo kartu su nukentėjusiuoju: griovė sienas, lubas, lupo grindis. Po darbo jis pasakė, kad važiuoja atsivežti pinigų. Kai nukentėjęs grįžo, pagal susitarimą turėjo jam sumokėti iš viso 120 Lt už tos dienos darbą ir skolą iš anksčiau, tačiau tiek pinigų nemokėjo, pasiūlė tik 60 Lt. Tada jie susipyko. Nukentėjęs paaiškino, kad daugiau nemokės, nes nieko nenudirbo. Ginčo metu nukentėjęs šaukdamas pradėjo link jo eiti. Jis išsigandęs pakėlė nuo žemės tinko gabaliuką ir metė į nukentėjusįjį, tačiau jis ir toliau šaukdamas ėjo link jo. Nukentėjęs rankose nieko neturėjo. Konfliktas vyko prie lauko durų. Nukentėjęs stovėjo prie durų, todėl jis negalėjo pasišalinti iš kambario. Kadangi buvo labai išsigandęs, tai pagriebė po ranka pasitaikiusį laužtuvą ir juo nukentėjusiajam sudavė į galvą du kartus. Nuo smūgių nukentėjusysis nugriuvo, tada jis dar sudavė į galvos sritį tris smūgius laužtuvu, nes nukentėjusysis nugriuvęs dar mėgino jam spirti, o jis buvo labai susijaudinęs ir išsigandęs. Pamatęs, kad nukentėjusysis nebejuda, dar labiau išsigando, paėmė raktų ryšulį nuo staliuko, piniginę, telefoną „Nokia“ ir iš jo kelnių kišenės 120 Lt. Kitų kišenių neapžiūrėjo, pinigų paėmė tiek, kiek jis buvo skolingas. Tuo metu nukentėjusysis jau nekvėpavo. Išeidamas iš namo, užrakino namo duris, o laužtuvą, kuriuo sudavė smūgius, paliko namo viduje.

Kitą dieną pagalvojo, kad reikia paimti mašiną. Rakteliai buvo mašinos spynelėje, mašiną nuvarė į nukentėjusiojo Š. P. kiemą. Taip pat sugalvojo, kad galima būtų parduoti nukentėjusiajam priklausančius daiktus, todėl pagal skelbimą paskambino žmonėms iš (duomenys neskelbtini), kurie supirkinėjo metalą, pasakė, kad parduoda daiktus. Šie, jam nepažįstami žmonės, atvažiavo, apžiūrėjo ir nupirko daiktus, išvardytus kaltinamajame akte: automobilinę priekabą, langus, smulkius visokius daiktus, šaldytuvą, kabelį, betono maišylę ir kitką. Visus daiktus, išvardytus kaltinime, pripažįsta pardavęs. Už visus daiktus gavo apie 1500 Lt. Taip pat tiems žmonėms pardavė Š. P. daiktus. Vėliau sumanė pasivažinėti automobiliu ir padarė avariją. Važiuojant dingo stabdžiai, atsitrenkė į jo vairuotą automobilį kita mašina, o jis atsitrenkė į medį. Mašinos dokumentų neturėjo. Automobilį vairavo jis pats. Iš automobilio daiktadėžės paėmė banko kortelę, vairuotojo pažymėjimą paėmė iš piniginės, kurią prieš tai buvo paėmęs iš namų ir laikė pas save, kol paėmė policijos pareigūnai. Banko kortelės nenaudojo, neėmė pinigų. Labai blogai vertina savo elgesį, nori atsiprašyti nukentėjusiųjų, civilinius ieškinius pripažįsta ir pasižada juos atlyginti.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, specialisto išvadomis bei byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais kitais įrodymais.

Liudytojas R. V. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios savininkas buvo pažįstamas su E. E. N.. E. E. N. atvyko į Lietuvą, nusipirko Lietuvoje sodybą, ruošėsi joje įsikurti, ją tvarkė. Kartais jis atvykdavo į įmonę pakalbėti su įmonės savininku ir, jei reikėdavo pagalbos, prašydavo jo padėti. Įmonės savininkui pasiteiravus, kada paskutinį kartą jis kalbėjosi su nukentėjusiuoju, atsakė, kad prieš porą savaičių. Tada savininkas paprašė kartu nuvažiuoti pažiūrėti į nukentėjusiojo sodybą, nes žmonės kalbėjo, kad kieme mėtosi buteliai, pažiūrėti ar kas blogai nebūtų atsitikę. Tiksliai nepamena kada, bet tai galėjo būti 2013-07-12, nuvažiavus pas nukentėjusįjį, matė, kad sodyboje buvo vykdomi remonto darbai. Priėjus prie durų pasijuto blogas kvapas, kaip gendančio produkto, aplink zvimbė daug musių. Įmonės savininkas R. priėjo prie lango ir pamatė kyšančius batus ir kelnes. Durys iš lauko pusės buvo užrakintos, ant durų užkabinta spyna. R. ieškojo kuo išlaužti duris, manė, kad nukentėjęs apalpęs nugriuvo. Jis pats pamanė, kad čia kažkas ne taip, todėl nuėjo pažiūrėti per langus. Per langą nuo kelio pusės matėsi gulintis kūnas, buvo gerokai išsipūtęs, pasidarė aišku, kad niekuo negalės padėti ir tada skambino pagalbos telefonu. Iki atvykstant policijai į namo vidų nėjo.

Liudytoja A. M. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, su juo susitikdavo kartu su kitais draugais stadione. Tarpusavyje kalbėdavosi apie tai, kad gerai būtų susirasti darbą. Vieną kartą N. D. ir A. G. pasiūlė sutvarkyti namą, už darbą abiems buvo pažadėta po 50 Lt. Kartu buvo jos draugė M. A.. Jos sutiko imtis šio darbo. Kitą rytą jos draugei paskambinęs A. pasakė, kad šiandien reikia sutvarkyti namą. Tada draugė paskambino jai. Kartu su jomis prie namo, kurio adreso dabar tiksliai neprisimena, tačiau teisingai buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu, nuėjo ir kaltinamasis su A. G.. Kai atėjo, namo durys buvo užrakintos. Į namą įleido N.. Name viskas buvo išmėtyta, išversta iš spintų, rūbai sumesti ant žemės. Iš anksčiau žinojo, kad kaltinamasis šį namą prižiūri. Palikę jas tvarkytis, kaltinamasis ir A. G. išėjo, sakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini), o joms besitvarkant atvyko policija.

Liudytoja M. A. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį iš matymo pažįsta, vardą žinojo, tačiau pavardės nežinojo. Su juo, kaip ir su kitais pažįstamais, susitikdavo mokyklos stadione, kalbėdavosi apie darbus. A. M. pasakė, kad vaikinams geriau, nes jie gali malkas skaldyti ir kitus darbus dirbti. Tuomet joms A. G. pasiūlė sutvarkyti namus ir jos sutiko, už darbą joms buvo pažadėta po 50 Lt. Kartu su A. G. buvo ir kaltinamasis, kuris sutiko, kad jos tvarkytų namus. Kitą dieną A. jai paskambino, pasakė, kelintą valandą ateiti. Ji paskambino ir apie tai pasakė A.. Jie susitiko visi – ji, A. M., A. G. ir kaltinamasis, visi nuėjo tvarkyti namo, kurio adreso dabar neatsimena, tačiau jį teisingai buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu. Name buvo betvarkė, daiktai išmėtyti. Joms su A. M., nes vaikinai buvo išėję, betvarkant namus atvažiavo policija.

Liudytojas A. G. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju buvo draugai, dabar nebendrauja, bet nėra susipykę. Tikslios datos nepamena, tačiau vieną vakarą buvo stadione, kalbėjosi, kad panelės ieškojo darbo. N. jam sakė, kad danas ieškojo, kas sutvarkytų namą. Tada pasiūlė namą sutvarkyti M. ir A.. N. sakė, kad danas išvyko į Daniją ir paliko N. prižiūrėti namą. Namas buvo (duomenys neskelbtini) gale, adreso dabar nepamena. Prieš tai yra lankęsis name kelis kartus, jau tada name buvo betvarkė. Už darbą merginoms pažadėjo po 50 Lt. N. turėjo mokėti pinigus, tačiau pinigus perdavė jam, kad jis atiduotų merginoms. Prie namo nuvedė merginas abu su N., kuris ir atrakino duris turimais raktais. Namui tvarkyti priemonių buvo name, ir dar jie paliko dešimt, gal dvidešimt litų, jei ką reiks nusipirkti. Pinigus davė N.. Paliko merginas name, o jis pats išvyko į (duomenys neskelbtini). Kas toliau vyko, jam nėra žinoma, nes neteko pabendrauti su N..

Liudytojas V. S. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Kaltinamasis gyveno pas jo pažįstamą, nuomojosi ten kambarį. Jį patį su danu supažindino buvusi savininkė. Jis padėjo išvežti senus baldus, matydavo, kad danas namą remontavo. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo danas, buvo netoli jo namų. Danas paprašė jo išpjauti obelis, sutvarkyti senus baldus, tada jis pasikvietė H. V., pas kurį butą nuomojo N.. N. taip ir susipažino su danu, nes mokėjo anglų kalbą. N. su danu bendravo, padėjo jam prie ūkio darbų. Jam neteko matyti, kad kaltinamasis remontuotų namus, žino tiek, kad jis griovė tinką. N. jam pasirodė nekonfliktiškas, ramus.

Liudytoja L. R. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus iš pirmos santuokos, iš viso ji turi keturis vaikus. N. gyveno atskirai, nes nesutarė su patėviu. Patėvis buvo labai griežtas, labai daug reikalavo iš N., lenkdavo prie darbų. Kai jie pradėjo nesutarti, N. buvo dvylika metų. N. atskirai išsikėlė gyventi 2013 m. kovo mėnesį į (duomenys neskelbtini). Pati surado, kur jam gyventi, kad netoli būtų. Bendraudavo kiekvieną dieną. Ji (duomenys neskelbtini) dirbo kavinėje. Sūnus mokėsi (duomenys neskelbtini), važinėdavo mokykliniu autobusu, tačiau nelabai lankė mokyklą. Kai vienas apsigyveno, jis sakė, kad dirba pas žmones. Blogų atsiliepimų apie sūnų negirdėjo. Sūnus sakė, kad dirba pas daną, ir žmonės tai pasakojo. Sūnus sakė, kad kiekvieną dieną gaudavo iš dano pinigų – tai po 60 Lt, tai po 100 Lt, tačiau ir ji pati duodavo sūnui pinigų, maisto įdėdavo. Sūnus dar gaudavo pašalpą. Sūnus per mėnesį gaudavo 500 Lt. Mano, kad turėdavo jam užtekti pinigų. Sūnus uždaras, mažai ką pasakoja. Nepavyko ką nors sužinoti dėl tų kaltinimų, tačiau ji mano, kad jis negalėjo tokio nusikaltimo padaryti.

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji G. G. parodė, kad pažinojo nužudytą E. E. N.. Jos vyras su E. buvo pažįstami nuo vaikystės. E. skambindavo ir prašydavo jos vyro surasti jam gyvenamą vietą Lietuvoje. Jam labai patiko Lietuva. Jos vyras lietuviškai nekalba, todėl ji padėjo E. Š. išsinuomoti gyvenamą namą. E. atvyko gyventi į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini) 2012 m. liepos mėnesį. Iš pradžių nuomojosi vieną namą, o vėliau nuomojosi iš Š. P.. Jis atvažiuodavo į jų įmonę pasikalbėti su vyru, pasiskolinti daiktų. Vėliau E. susirado (duomenys neskelbtini) vietinių gyventojų, su kuriais spręsdavo savo problemas. Tada ji jau jam nepadėjo ir jis jos daugiau nebeprašė pagalbos. Ji asmeniškai pažinojo E. tik nuo jo atvykimo į Lietuvą. Draugais su juo nebuvo, tik padėjo kaip vyro žemiečiui. Jie paskolino 2013 m. pavasarį E. automobilinę priekabą, kuri buvo kažkiek naudota. Priekaba buvo automobilinė su visais dokumentais, bet nedrausta. E. turėjo pats ją apsidrausti. Paskolino priekabą, kol E. apsidirbs savo darbus. Ji iš pradžių nuvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti E.. Po to jis atvažiuodavo į jų įmonę arba jos vyras jam paskambindavo. E. buvo pagyvenęs žmogus, nelabai stiprus. Ji vežė jį pas akių gydytoją. Ji nežino, ar jis mokėjo lietuvių kalbą, nors knygų daug turėjo. E. buvo labai paprastas. Visada vilkėjo darbo rūbus. Rengėsi labai paprastai. Jis labai mėgo (duomenys neskelbtini), nes tai jam priminė jo vaikystę. E. minėjo, kad kažkoks ūkininkas jam padeda. Apie žmones kalbėdavo tik gerai. 2013 m. liepos mėn. 12 d. vyras skambino E.. Tačiau šis neatsiliepė į skambutį. Iki to jai buvo skambinęs Š. P. ir domėjosi, kas darosi jos name. Jis paprašė nuvažiuoti ir pažiūrėti, nes turėjo informacijos, kad girtuokliaujama, girdisi triukšmas. Ji paskambino vyrui ir klausė, ar nieko nežino. Jis nieko nežinojo. Pagalvojo, kad E. galbūt „paslydo“. R. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į tą sodybą ir sužinojo, kad E. negyvas. Tokiu būdu jie viską ir sužinojo. Jos vyras E. giminėms pranešė apie E. mirtį. E. vaikai paprašė, kad viską padėtų iki galo sutvarkyti, kad kremuotų palaikus. Vaikai bijojo važiuoti į Lietuvą todėl, kad viskas gali ilgai užtrukti, kad jiems bus problemų, tvarkantis dokumentus. Jie atsiuntė jiems įgaliojimus ir tada jie ėmėsi tvarkyti reikalus. Automobilinė priekaba jiems negrąžinta. Jie jos ir neieškojo, paliko tai policijai. Priekabos vertė 2500 Lt ir tokia žala padaryta jiems. Po šio įvykio Š. P. pasakojo, kad bendravo su šiluviškiais, kurie jam pasakojo, kad kaltinamasis vežė daiktus su ta priekaba. Name buvo nupirkti plastikiniai langai. Reikėjo priekabos daiktams išvežti, vien automobilio neužteko. E. turėjo daug daiktų prisipirkęs. Prašo priteisti 2500 Lt, nes tokia žala padaryta. Priekaba pirkta Danijoje, pavadinimo ji nežino, jos numeriai daniški. Priekabą turėjo pats E. apsidrausti. Priekaba sidabrinės spalvos. Tai paprasta automobilinė priekaba. Ji buvo Danijos įmonės, bet įmonė 2013 m. birželio mėnesį likvidavosi. Tai šis turtas atiteko jos vyrui ir yra jų santuokinė nuosavybė (1 t., 238–239 b. l.)

Iš 2013-07-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)., apžiūra. Apžiūros metu rasti ir paimti: 2 mėginiai su dėmėmis panašiomis į kraują, piniginė, popieriaus skiautė su dėme, panašia į kraują, pakabinama spyna, kastuvas, laužtuvas. Įvykio vietos apžiūros metu rasti avalynės pėdsakų fragmentai (1 t., 15–18, 23–34 b. l.).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso E. E. N. (1 t., 36–40 b. l.).

Iš 2013-07-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota įvykio vietos, esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., 215–222 b. l.)

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Š. P. (1 t., 224–227 b. l.).

Iš Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 674/13(02) matyti, kad E. E. N. mirties priežastis sunki galvos smegenų trauma su daugybiniais atvirais skeveldriniais įspaustiniais kaukolės skliauto, pamato ir veidinės dalies kaulų lūžiais bei galvos smegenų dangalų plyšimais. Sužalojimai padaryti prieš mirtį smūgiuojant į galvą kietu buku sunkiu pailgu cilindriniu apie 2,5 cm skersmens daiktu, galimai metaliniu laužtuvu, mažiausiai tris kartus (1 t., 55–59 b. l.)

Iš 2013-07-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis N. D. pateikė: mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1616-2“, „(duomenys neskelbtini)“ kortelę, 8 vnt. raktų ryšulį, E. E. N. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, sportinius batelius, kurie (išskyrus E. E. N. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris grąžintas E. E. N. artimiesiems (1 t., 68 b. l.)) apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., 61–66 b. l.).

Iš 2014-05-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota E. E. N. priklausančio automobilio „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Automobilis saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 73–76 b. l.).

Iš Eismo įvykio medžiagos Nr. 07-13-7647185 kopijos matyti, kad N. D., vairuodamas E. E. N. priklausantį automobilį „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-07-05 padarė eismo įvykį (1 t., 85–93 b. l.).

Iš 2014-03-13 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-203 matyti, kad avalynės pėdsakų fragmentai, rasti apžiūrint įvykio vietą yra palikti tos pačios rūšies avalyne, kaip ir įtariamojo N. D. batai. (1 t., 97–100 b. l.).

Iš 2013-07-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota metalinio laužtuvo ir kastuvo, paimtų įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini)apžiūra. (1 t., 103–108 b. l.).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, kad juose užfiksuotas E. E. N. užsakymas dėl plastikinių langų gamybos, adresu (duomenys neskelbtini), kad užsakymas įvykdytas be montavimo darbų, užsakovas atsiskaitė, nurodyta plastikinių langų kaina – 3600 litų. (1 t., 112–115 b. l.).

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2013-11-27 rašto Nr. NU/8391/55/LT/13 matyti, kad E. E. N. vaikai: L. M. P., C. R., C. R. buvo informuoti apie jo mirtį. (1 t., 120 b. l.).

Iš atsakymo į teisinės pagalbos prašymą, gauto iš Danijos Karalystės Teisingumo ministerijos matyti, kad Erland E. N. vaikai L. M. P., C. R. nenori baudžiamojoje byloje dėl nužudymo būti pripažinti nukentėjusiaisiais bei civiliniai ieškovais (1 t., 187–188, 191–192 b. l.), C. R. pripažinta nukentėjusiąja, jai išaiškintos nukentėjusiojo asmens teisės, civiline ieškove pripažinta būti nenori, nenori susitikti su įtariamuoju šioje baudžiamojoje byloje (1 t. 189–190 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo padarytos veikos pagal BK 129 str.1 d. teisinė kvalifikacija

Kaltinamasis N. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino bei parodė, kad būtent dėl jo padarytos veikos – 5 smūgių sudavimo laužtuvu į galvos sritį – mirė nukentėjusysis. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai: liudytojų parodymai, paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvados.

Įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog E. E. N. galėjo mirtinai sužaloti kitas asmuo, ar jis galėjo būti sužalotas kitu metu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad E. E. N. nužudė, suduodamas 5 smūgius laužtuvu į galvą bei šių smūgių pasėkoje padarydamas jam sunkią galvos smegenų traumą su daugybiniais atvirais skeveldriniais įspaustiniais kaukolės skliauto, pamato ir veidinės dalies kaulų lūžiais bei galvos smegenų dangalų plyšimais, būtent kaltinamasis N. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė, patvirtinama byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais. Taigi, tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys ir kaltinamasis yra atsakingas už E. E. N. gyvybės atėmimą.

Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis N. D. iš anksto būtų planavęs ar siekęs nukentėjusiojo mirties, tačiau teismas įvertindamas objektyviai nustatytas aplinkybes, kad kaltinamasis sąmoningai suduodamas laužtuvu 5 smūgius nukentėjusiajam į gyvybei ypač pavojingą kūno vietą – galvą, nors ir būdamas veikos padarymo metu nepilnamečiu (17 m.), pagal savo socialinę ir gyvenimišką patirtį, neabejotinai suprato tokiais veiksmais keliantis pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir norėjo taip veikti. Tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis nužudė E. E. N. veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Kaltinamojo N. D. nusikalstama veika dėl E. E. N. nužudymo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes byloje nustatyta, kad kaltinamasis nužudė kitą žmogų.

Bylos duomenimis nėra nustatyta, kad nukentėjusysis kaltinamojo N. D. atžvilgiu įvykio vietoje ir tuo metu būtų panaudojęs smurtą ar kėsinęsis jį panaudoti, todėl kaltinamojo N. D. nurodyta aplinkybė, kad E. E. N. ant jo garsiai šaukė dėl nesutarto darbų apmokėjimo bei ėjo į jo pusę, teismo nuomone, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad kaltinamasis suduodamas 5 smūgius laužtuvu nukentėjusiajam į galvą būtų veikęs būtinosios ginties (BK 28 str.) ar fiziologinio afekto būsenose.

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo padarytos veikos pagal BK 178 str. 2 d. teisinė kvalifikacija

Kaltinamasis N. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų dviejų svetimo turto pagrobimo epizodų pripažino bei parodė, kad po E. E. N. nužudymo, išeidamas iš nukentėjusiojo namų, nuo kambaryje stovėjusios kėdės pagrobė E. E. N. priklausančius daiktus: 50 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 1616-2“, raktų ryšulį su 8 vnt. raktų, iš nužudytojo marškinių kišenės pagrobė 120 litų, po to praėjus kelioms dienoms po E. E. N. nužudymo, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) namo kiemo pagrobė E. E. N. priklausantį ne mažesnės nei 2000 litų vertės automobilį „TOYTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusiajai G. G. priklausančią automobilinę priekabą 2500 litų vertės, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas pagrobtą raktą, įsibrovė į E. E. N. priklausantį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė E. E. N. priklausančius daiktus: betono maišyklę, vieną grąžtą, du įrankius, skirtus metalui pjauti, vieną šlifuoklį, keturis kastuvus, vieną grėblį, vieną dalgį, vieną karutį, dušo kabiną, vandens šildytuvą ir oro šildytuvą, kurių vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bei 12 vienetų plastikinių langų – 3600 Lt vertės. Taip pat jis patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), turėdamas pagrobtą raktą, įsibrovė į Š. P. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė Š. P. priklausantį šaldytuvą „OKA“ – 700 Lt vertės, paveikslą – 600 Lt vertės, iš kiemo pagrobė Š. P. priklausantį metalinį vežimėlį – 50 Lt vertės, buitinę atliekų surinkimo dėžę – 50 Lt vertės, o įsibrovęs į ūkinį pastatą pagrobė 50 metrų ilgio kabelį – 50 Lt vertės, kopėčias – 200 Lt vertės, iš viso pagrobė nukentėjusiajam Š. P. priklausantį 1650 litų vertės turtą, padarydamas nukentėjusiajam Š. P. 1650 litų dydžio turtinę žalą. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad visus šiuos daiktus, išskyrus automobilį, telefoną ir raktų ryšulį pardavė pagal skelbimą surastiems, jam nepažįstamiems žmonėms už 1500 Lt.

Vertinant šių kaltinamojo veiksmų teisinę kvalifikaciją, teismas konstatuoja, kad ji teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., nes kaltinamasis pagrobdamas jam svetimus daiktus, aiškiai suprato, kad jie jam nepriklauso, tačiau norėjo taip veikti ir juos užvaldyti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat paimdamas iš nukentėjusiojo E. E. N. namų raktus ir vėliau panaudodamas juos įsibrauti į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, jis aiškiai suprato, kad tai daro be minėtų patalpų teisėtų savininkų sutikimo, t. y. neteisėtai.

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo padarytos veikos pagal BK 214 str.1 d. teisinė kvalifikacija

Kaltinamasis N. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 214 str. 1 d. pripažino bei parodė, kad jis iš automobilio „TOYTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžės paėmė E. E. N. priklausančią „(duomenys neskelbtini)“ išduotą mokėjimo kortelę. Kodėl jis taip pasielgė ir kam jam tos kortelės reikėjo, jis negali paaiškinti, tačiau ją turėjo prie savęs, kol buvo sulaikytas policijos darbuotojų.

Teismo nuomone, kaltinamojo veiksmų kvalifikacija pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį yra teisinga, nes paimdamas nukentėjusiojo banko mokėjimo kortelę, jis aiškiai suprato kas tai yra ir, kad jis veikia be teisėto kortelės naudotojo sutikimo, norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo padarytos veikos pagal BK 302 str.1 d. teisinė kvalifikacija

Kaltinamasis N. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 302 str. 1 d. pripažino bei parodė, kad iš automobilio „TOYTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžės pagrobė E. E. N. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau negalėjo paaiškinti kam jis jam buvo reikalingas, nes jo realiai niekam nepanaudojo, tik laikė pas save, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Teismo nuomone, kaltinamojo veiksmų kvalifikacija pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį yra teisinga, nes paimdamas nukentėjusiojo vairuotojo pažymėjimą, jis aiškiai suprato, kad tai yra nukentėjusiajam priklausantis dokumentas, norėjo jį pagrobti be nukentėjusiojo valios, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

N. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo ir kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi, duodamas parodymus, padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Parinkdamas bausmės rūšį bei dydį kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Teismas skirdamas bausmes taip pat atsižvelgia ir įvertina tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis buvo nepilnametis, todėl skiriant jam bausmes teismas vadovaujasi BK 91 str. numatytais bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais.

Skiriant kaltinamajam bausmes atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) ir keturis apysunkius (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimus, jog nusikaltimai baigti, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, jo padarymo metu buvo neteistas, šiuo metu kaltinamasis teistas vieną kartą.

Be to, atsižvelgiama į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė –prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis yra teistas (2 t., 95–99 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t., 101 b. l.), nevedęs, šiuo metu mokosi Kelmės profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) skyriuje, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-153/2013 nurodyta, kad N. D. nusikaltimų padarymo metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, dėl psichikos būklės galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teisme (2 t., 118–122 b. l.), (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos administracijos charakterizuojamas patenkinamai (2 t., 131 b. l.), įregistruoto nekilnojamo turto neturi (2 t., 137 b. l.).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, ir įvertinęs kaltinamojo elgesį po įvykio, kad jis nuoširdžiai paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam teisinga bausmė už padarytas nusikalstamas veikas, atitinkanti BK 41 str. 2 d. nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 str. 2 d. pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis ir BK 91 str. 3 d. išskirtus bausmės nepilnamečiams skyrimo ypatumus, bus terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai G. G. bei Š. P. baudžiamojoje byloje yra pareiškę civilinius ieškinius turtinės žalos atlyginimui: atitinkamai G. G. – 2500 Lt (1 t., 246 b. l.), o Š. P. – 1650 Lt (1 t., 233 b. l.). Teismo nuomone, baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, patvirtinama, kad tarp kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų ir civiliniams ieškovams atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamasis turi pareigą ją atlyginti bei civiliniai ieškiniai yra visiškai tenkintini.

Įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: 2 mėginiai su dėmėmis panašiomis į kraują, piniginė, popieriaus skiautė su dėme, panašia į kraują, spyna, kastuvas, laužtuvas ir daiktų pateikimo metu iš įtariamojo N. D. paimti daiktai: N. D. batai, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 1616-2“, „(duomenys neskelbtini)“ kortelė, 8 vnt. raktų ryšulys – perduoti teismui kartu su baudžiamąja byla paketuose Nr.1, Nr. 2, Nr. 3., nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip beverčiai daiktai sunaikintini.

Ikiteisminio tyrimo metu paimtas automobilis „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 73–76 b. l.), teismo nuomone, nenustačius šio automobilio teisėto savininko ar teisių į jį įstatymo nustatyta tvarka perėmėjo, tačiau neesant pagrindo konstatuoti, jog tai yra bevertis daiktas, paimtinas valstybės nuosavybėn (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 94 str. 1 d. 5 p.).

Liudytojams A. M. (3 t., 104 b. l.) ir A. G. (3 t., 105 b. l.) iš teismo lėšų buvo apmokėtos kelionės į teismą išlaidos, iš viso 123,95 Lt.

Vadovaujantis BPK 103–105 straipsnių nuostatomis liudytojui apmokėtos kelionės išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos valstybei iš kaltinamojo N. D..

Dėl BK 72 str. taikymo

Pagal BK 67 str. nuostatas turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, tam tikrais atvejais privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. BK 72 str. 2 d. numato, kad konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje surinktais įrodymais patvirtinama, kad kaltinamasis pagrobtą turtą už 1500 Lt pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims, pripažinus juos iš uždraustos veikos gautomis pajamomis, t. y. tokios veikos rezultatu, konfiskuotini valstybės naudai.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl E. E. N. ir G. G. turto pagrobimo) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl Š. P. turto pagrobimo) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu tarpusavyje bei su 2014-02-06 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę N. D. paskirti 5 (penkis) metus laisvės atėmimo

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo suėmimo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu į bausmės laiką N. D. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2014 m. sausio 14 d. ir pagal 2014-02-06 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį.

Kardomąsias priemones N. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Priteisti iš N. D. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams turtinės žalos atlyginimui: G. G. – 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų (724,05 EUR)), Š. P. – 1650 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt litų (477,87 EUR)).

Priteisti valstybės naudai iš N. D. liudytojams išmokėtas sumas, jas pripažinus proceso išlaidomis, 123,95 Lt (šimtą dvidešimt tris litus 95 centus (35,89 EUR)).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi iš N. D. konfiskuoti valstybės naudai iš nusikalstamos veikos neteisėtai gautus 1500 LT (tūkstantį penkis šimtus litų (434,43 EUR).

Daiktinius įrodymus: 2 mėginius su dėmėmis panašiomis į kraują, piniginę, popieriaus skiautę su dėme panašia į kraują, spyną, kastuvą, laužtuvą, N. D. batus, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1616-2“, „(duomenys neskelbtini)“ kortelę, 8 vnt. raktų ryšulį – perduotus teismui kartu su baudžiamąja byla paketuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3., nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Lengvąjį automobilį „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu perduoti valstybės nuosavybėn.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.