- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-22
- Bylos Nr.
- 2S-1878-555/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Algirdas Remeika
- Kreditorius
- A. J. K.
- Kategorijos
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo įkeisto turto savininkų P. J. ir A. J. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , kuria patenkintas kreditorės A. J. K. pareiškimas areštuoti hipoteka įkeistą turtą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009-06-18 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) , P. J. ir A. J., užtikrindami 45000,- Lt (keturiasdešimt penkių tūkstančių litų) paskolos, suteiktos P. J. pagal 2009-06-15 paskolos sutartį, not. reg. Nr. 4VJ-6576, grąžinimą kreditorei A. J. K., įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , plane 78, 43,93 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) . Įkeisto turto vertė šalių susitarimu - 95000,- Lt (devyniasdešimt penki tūkstančiai litų).
2010-07-22 kreditorė A. J. K. pateikė Hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo pareiškimą pradėti priverstinį skolos išieškojimą, kadangi skolininkė P. J. tinkamai ir laiku nevykdė prievolės, todėl prašė areštuoti įkeistą turtą ir priverstinai išieškoti 84 500 Lt, iš jų 45 000 Lt negrąžintos paskolos, 39 500 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2009-09-15 iki 2010-03-15, po 05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną ir 132 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartimi patenkino kreditorės A. J. K. prašymą ir nutarė areštuoti P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , plane 78, 43,93 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) , įkeistą 2009-06-18 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) , užtikrinant skolinio įsipareigojimo įvykdymą kreditorei A. J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , įspėjo skolininkę P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , bei įkeisto turto savininkus P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu įkeisto turto savininkai P. J. ir A. J. prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Mano, kad teismas priimdamas nutartį pažeidė CPK 558 straipsnio nuostatas, kadangi nebuvo nustatytas skolos dydis ir prievolės įvykdymo terminas. Nepagrįstai nutartyje nurodė, kad skolos dydis yra 84500 litų, iš jų: 45000,- Lt negrąžintos paskolos, 39500,- Lt delspinigių, kadangi dalis skolos kreditorei yra sumokėta - 9000 litų kreditorei per laikotarpį nuo sutarties pasirašymo yra sumokėta grynais bei kreditorės dukrai S. K. pagal kreditorės nurodymą buvo pervesta 1125 Lt. Tokiu būdu iš viso kreditorei sumokėta 10125 Lt. Teigia, kad nutartyje nepagrįstai nurodyta ir delspinigiai nuo 2009 09 15 iki 2010 03 15, kadangi pati kreditorė sutartį yra pratęsusi iki 2010 02 15 ir tai patvirtina kreditorės įrašai paskolos sutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008 konstatavo, kad įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdinga: absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius hipotekos lakštą, kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, skolininkei neįvykdžius prievolės kreditorei (byloje nėra duomenų, jog skolininkė įvykdė savo įsipareigojimus kreditorei – grąžino hipoteka užtikrintą skolą), bei kredito grąžinimą užtikrinus hipotekos lakštu (įkeičiant skolininkei priklausantį turtą), kreditorė, turėdama galiojančią reikalavimo teisę skolininkei, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka.
CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. Pagal CPK 558 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus kreipimąsi, areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nagrinėjamu atveju kreditorė A. J. K. Hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkei P. J. nevykdant sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Iš ginčijamos nutarties turinio matyti, jog teismas nutartyje išsamiai išdėstė faktines bylos aplinkybes, remdamasis kreditorės pareiškime nurodytais faktais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, bei vadovaudamasis priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko kreditoriaus naudai reglamentuojančiomis materialinėmis bei procesinėmis teisės normomis.
Nagrinėjamu atveju apeliantai atskiruoju skundu neginčija CPK 558 straipsnyje nustatytų hipotekos kreditorės A. J. K. teisių priverstinai išieškant skolą (prašyti įkeistą turtą parduoti iš varžytynių arba perduoti jai administruoti; jeigu turtas nerealizuojamas ar reikalavimas nepatenkinamas iš turto administravimo, pakartotinai prašyti įkeistą turtą parduoti iš varžytynių arba perduoti jį administruoti) bei hipotekos kreditorės pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo teismui ir jo tenkinimo tvarkos bei sąlygų. Tačiau apeliantai nesutinka su kreditorės reikalaujamų skolos bei delspinigių dydžiais.
Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka. Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008).
Atsižvelgiant į teismų praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl skolos kreditorei apimčių ir jos dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas - skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Hipotekos skyrius skolos hipotekos kreditoriaus naudai išieškojimą reglamentuojančias materialinės teisės normas taikė tinkamai ir bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančių procesinės teisės normų nepažeidė, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutari a:
Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.