Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. K. ir A. V. ieškinį atsakovui R. K., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo bei nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas R. K. pateikė teismui notariškai patvirtintą pareiškimą, kuriame patvirtina, kad jis nėra biologinis A. T. tėvas, sutinka, kad vaiko gimimo įraše būtų pakeisti duomenys ir vietoj jo būtų įrašyti biologinio tėvo duomenys, pretenzijų dėl šio fakto neturi ir ateityje neturės(b.l. 42).

Išvadą teikianti institucija pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę su ieškiniu sutinka.Viena svarbiausių vaiko teisių yra teisė žinoti savo kilmę, todėl tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis A. T., gim. 2012-05-21, interesų.

Teismo posėdžio metu ieškovai palaikė ieškinyje keliamus reikalavimus, nurodydami, kad nekyla net mažiausių abejonių, kad A. T., gim. 2012-05-21, nėra atsakovo R. K. dukra. Ieškovai nurodė, kad jie jau kartu gyvena nuo 2010 metų pabaigos bei augina ir rūpinasi bei išlaiko savo dukrą.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, kadangi jis yra išvykęs ir gyvena užsienyje. Šaukimas siųstas jo paskutinės žinomos Lietuvoje gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteiktas, nes kartu gyvenanti motina atsisakė priimti (b.l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas, surašant sutrumpintus sprendimo motyvus, nes atsakovas pripažįsta ieškinį (CPK 268 str. 5 d.).

CK 3.146 str. 2 d. numatyta, kad jeigu vaikas gimė susituokusiai motinai tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Pagal CK 3.150 str. 1 d. nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. T. gimimo liudijime tėvais nurodyti ieškovė L. T. ir atsakovas R. K. (b.l. 7). Ieškovė L. T. ir atsakovas R. K. yra susituokę (b.l. 8), tarp jų vyksta santuokos nutraukimo procesas, 2012-04-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės yra neįsiteisėjęs, kadangi buvo apskųstas apeliacine tvarka (b.l. 3-6). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė L. T. ir atsakovas R. K. neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2010 metų, o nuo 2010 metų pabaigos ieškovai gyvena kartu.

Šioje byloje ginčo dėl tėvystės nėra, kadangi ieškovas A. V. pareikšdamas ieškinį teisme pripažįsta, kad jis yra L. K. dukters A. T., gim. 2012-05-01, tėvas, atsakovas R. K. pripažįsta, kad jis nėra šio vaiko, gimusio jo sutuoktinei, tėvas, ieškovė L. K. nurodo, kad jos dukters tėvas yra A. V., todėl teismui yra pagrindas pripažinti, kad A. V. yra L. K. dukters A. T., gim. 2012-05-01, tėvas (LR 3.141 str.2d.).

Iš bylos medžiagos ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, nustatyta, kad L. K., nenutraukusi santuokos su sutuoktiniu R. K., 2012-05-01 susilaukė dukters A. T.. Tarp ieškovės ir atsakovo vyksta santuokos nutraukimo procesas (b.l. 3-6). Ieškovas A. V. neabejoja, kad jis yra biologinis A. T., gim. 2012-05-01, tėvas ir vykdo visas tėvo pareigas dukters atžvilgiu nuo pat jos gimimo, prašo dukrai suteikti jo pavardę. Šalys atsisakė DNR ekspertizės (CK 3.148 str. 2 d.). Ieškovui A. V. išaiškinta, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 str. 2 d.). Tokiu būdu, remdamasis apklaustų teismo posėdyje asmenų parodymais, teismas nustato, kad R. K. nėra A. T., gim. 2012-05-01, tėvas. Nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimo instituto kilmė ir tikslas - nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Nustačius, kad A biologiniu požiūriu buvo pradėta konkretaus vyro, šiuo atveju A. V., teismas nustato tėvystę tuo pačiu teismo sprendimu (CK 3.148 str.).

Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 str. 1 d., 2 d.). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu (CK 3.167 str. 2 d.). Nustačius tėvystę, tėvų sutarimu nepilnametei U suteikiama tėvo pavardė V.

Ieškovai bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovo neprašo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.146, 3.148, 3.149, 3.150, 3.161, 3.167, CPK 3, 39, 259, 260, 263-270, 376, 388, 389, 392, 394-399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

nustatyti, kad R. K., a.k (duomenys neskelbtini) nėra A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra R. K., dukra.

Nustatyti, kad A. V., a.k(duomenys neskelbtini) yra A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. V., a.k(duomenys neskelbtini) dukra.

Nustačius tėvystę, suteikti A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo pavardę V ir vadinti ją A. V..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis išregistruotų R. K., a.k(duomenys neskelbtini) tėvystę, įregistruotų A. V., a.k(duomenys neskelbtini) tėvystės nustatymą, padarytų pakeitimus A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše bei išduotų naują gimimo liudijimą.