- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-78-540/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08181-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- K. C.
- Kategorijos
- 2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. C., jo atstovui advokatui L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. rugsėjo 13 d. apie 19.50 val., Kaune, K. B. g. ties namu Nr. 66A, K. C., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Seat Alhambra, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir kliudė stovintį automobilį Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Po susidūrimo nepasiliko eismo įvykio vietoje ir nepranešęs policijai iš jos nuvažiavo. Šiais veiksmais K. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. C. kaltės dėl abiejų pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad į PC „Molas“ dažnai važiuoja kartu su žmona. Kuris 2015 m. rugsėjo 13 d. vairavo automobilį, šiuo metu kategoriškai patvirtinti negali. Automobilį galėjo vairuoti tiek jis, tiek jo žmona. Kad K. C. automobiliu galėjo būti padarytas eismo įvykis sužinojo, kai apie tai jam pranešė policijos pareigūnas. Nuvykus į policiją ir apžiūrinėjant K. C. automobilį, matė, jog sulūžusi kablio plastmasė, tačiau kada ji sulūžo, K. C. nežino.
Liudytojas P. P. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 13d. jis su draugu važiavo PC „Molas“ automobilių stovėjimo aikštele. Buvo šilta, todėl buvo atidaryti automobilio langai. Staiga pasigirdo duslus bumbtelėjimas. Apsidairius abu su draugu pamatė vieną automobilį galine dalimi atsirėmusi į kito automobilio buferį. Tada kaltininko automobilis pavažiavo apie 1 metrą ir trumpai stabtelėjo, po ko pradėjo važiuoti ir iš aikštelės išvažiavo. Yra įsitikinęs, jog už vairo sėdėjo vyras tamsiais plaukais, tačiau jo neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. P. P. su draugu pradėjo tą automobilį vytis. Kaltininko automobilis važiavo pakankamai greitai, todėl jį pasivyti buvo sunku. Iš jo važiavimo ypatumų P. P. sprendė, kad vairuotojas yra pasimetęs. P. P. su draugu automobilį vijosi iki kol jis sustojo prie studentų miestelio. Važiuojant matė, jog automobilį vairuoja vyras ir kiek P. P. matė, jis automobilyje buvo vienas. Įsidėmėję automobilio valstybinį numerį, grįžo į įvykio vietą, kur ant apgadinto automobilio užkišo lapelį su duomenimis.
Liudytojas L. B. parodė, kad įvykio dieną jis iš prekybos centro ėjo link savo automobilio ir matė, kai pilkos spalvos automobilis Seat Alhambra atsitrenkė į, kiek prisimena, automobilį Mazda. Smūgis buvo stiprus, nes automobilis, į kurį atsitrenkė, šoktelėjo kokius 30-40 cm. Kiek L. B. suprato, automobilis į kitą automobilį atsitrenkė galiniu kairės pusės bamperiu. Vairuotojo gerai nepastebėjo, tačiau L. B. atrodo, kad panašiau būtų, jog vairuotojas buvo vyriškis. Atsitrenkęs automobilio vairuotojas greitai perjungė pavarą ir išvažiavo. L. B. nuomone, atsitrenkusio automobilio vairuotojas turėjo gerai jausti kontaktą, nes smūgis buvo stiprus. L. B. ant lapelio užrašė atsitrenkusio automobilio valstybinį numerį ir užkišo už apgadinto automobilio valytuvo.
Liudytojas V. O. parodė, kad kiek prisimena, gavus 2015 m. rugsėjo 13 d. eismo įvykio medžiagą bei nustačius, jog automobilis Seat Alhambra priklauso K. C., jam ne kartą skambino į K. C. mobilų telefoną. K. C. buvo sutikęs atvykti į policiją, tačiau neatvyko ir į skambučius nebeatsiliepė. Tada V. O. nuvyko į K. C. tėvų namus ir bendravo su K. C. mama, kuri pasakė, kad sūnus K. C. žino apie įvykį, kurį sukėlė, tačiau bijo pasirodyti. V. O. įkalbėjo K. C. mamą, kad ji perduotų K. C., kad šis atvyktų į policiją. Po kelių K. C. atvyko į policiją, kur pripažino, kad jis įvykio dieną vairavo automobilį. Kokiomis aplinkybėmis K. C. surašė paaiškinimą, V. O. neprisimena. Prisimena, jog buvo apžiūrėtas K. C. automobilis Seat Alhambra ir apžiūros metu pats K. C. parodė sulūžusią kablio plastmasinę detalę, nurodydamas, kad galėjo su kabliu atsitrenkti. Iš pokalbio tiek su K. C. mama, tiek su K. C., V. O. nekilo abejonių, jog K. C. įvykio metu vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį bei apie jį jam buvo žinoma.
Liudytoja R. C. parodė, kad su K. C. yra senai išsituokusi, tačiau jie kartais susitinka, jis pas ją dar iki 2015 m. rugsėjo 13d. pagyvendavo. K. C. savo automobilį dažniausiai laiko jos namo kieme ir juo važinėja tiek pats K. C., tiek kartais jį pavairuoja R. C.. Kuris galėjo 2015 m. rugsėjo 13d. vairuoti automobilį, ji nežino, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo ir ji vairuoti. Kad būtų kur atsitrenkusi į kokį nors automobilį, neprisimena.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymų aplinkybės (b. l. 1), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad patikrinus duomenų bazėje paaiškėjo, kad Seat Alhambra priklauso K. C.. Paskambinus telefonu, K. C. prižadėjo atvykti į Kelių policiją, tačiau vėliau dingo ir į skambučius neatsiliepdavo. 2015 m. spalio 27 d. policijos pareigūnai nuvyko adresu: Kaunas, Saulės g. 39-5, kur gyvena K. C. tėvai. Duris atidarė J. C. ir pripažino, kad K. C. žino apie eismo įvykį, kurį sukėlė, tačiau bijo pasirodyti, dėl to neatsiliepia į skambučius ir neatvyksta (b. l. 2), tarnybinis pranešimas (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), Audriaus Mickevičiaus paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad grįžus iš prekybos centro, automobilį rado apgadintą. Ant automobilio buvo paliktas liudytojo raštelis (b. l. 5), L. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad buvo šalia, kai įvyko eismo įvykis. Teigė, kad smūgis buvo stiprus, nuo smūgio Nissan automobilis sujudėjo apie 30-40 cm (b. l. 6), P. P. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis išgirdo labai stiprų smūgio garsą. Atsisuko ir pamatė Seat Alhambra automobilį atsitrenkusį į Nissan automobilį. Pastebėjęs, kad Seat automobilį nuvažinėja, pradėjo važiuoti paskui (b. l. 7), K. C. paaiškinimas, kuriame jis paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 13 d. vairavo nuosavą automobilį Seat Alhambra, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Liudininkų teigimu išvažiuodamas iš „Molo“ aikštelės, kliudžiau kitą automobilį, Smūgio nepajutau, todėl nuvažiavau toliau. (b. l. 8), liudytojo raštelis (b. l. 9), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Seat Alhambra, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – apgadintas užpakalinis bamperis, kablio plastikinis dangtelis. Konstatuota, kad apgadinimai atitinka su automobilio Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadinimais. Apgadinimai sukelti eismo įvykio metu (b. l. 11), dokumentų kopijos (b. l. 13), foto nuotraukos (b. l. 14-17), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 20-22).
Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 13 d. apie 19.50 val., Kaune, K. B. g. ties namu Nr. 66A, buvo apgadintas automobilis Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo apgadintas priekinis bamperis. K. C. savo kaltės dėl eismo įvykio nepripažino ir iškėlė versiją, kad galėjo būti, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo ne jis, o jo žmona R. C.. Liudytoja R. C. teigė, kad neatmeta galimybės, jog ir ji galėjo 2015 m. rugsėjo 13 d. vairuoti K. C. priklausantį automobilį, nes kartais jo automobilį vairuoja ir R. C.. Iš bylos duomenų matyti, kad atliekant tyrimą byloje, K. C. nebuvo nurodęs, jog automobilį įvykio metu galėjo vairuoti ir jo buvusi sutuoktinė R. C. ir ji nebuvo apklausta. R. C. davė parodymus teisme K. C. prašymu bei K. C. atstovaujant kvalifikuotam teisininkui, kas tikėtinai turėjo įtakos liudytojos parodymų davimui. Minėtos liudytojos parodymai vertinami kritiškai, kadangi ji yra buvusi K. C. sutuoktinė ir iš liudytojos parodymų matyti, kad nors jie ir yra senai išsituokę, tačiau ir toliau bendrauja bei palaiko draugiškus santykius. Be to R. C. parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, todėl jos parodymai nepripažįstami patikimais įrodymais ir vertinami tik kaip siekis, kad K. C. išvengtų administracinės atsakomybės. Liudytojas P. P. patvirtino, jog yra įsitikinęs, jog už vairo sėdėjo vyras tamsiais plaukais, tačiau jo neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. P. P. su draugu pradėjo tą automobilį vytis. Važiuojant matė, jog automobilį vairuoja vyras ir kiek P. P. matė, jis automobilyje buvo vienas. Įsidėmėję automobilio valstybinį numerį, grįžo į įvykio vietą, kur ant apgadinto automobilio užkišo lapelį su duomenimis. Liudytojas L. B. patvirtino, jog vairuotojo gerai nepastebėjo, tačiau L. B. atrodo, kad panašiau būtų, jog vairuotojas buvo vyriškis. Iš byloje esančio K. C. paaiškinimo matyti, kad jis pripažino, jog 2015 m. rugsėjo 13d. jis vairavo jam priklausantį automobilį, tik teigė, kad jis smūgio nepajuto, todėl nuvažiavo. Iš liudytojo V. O. parodymų matyti, kad jog po V. O. telefoninių skambučių K. C. buvo sutikęs atvykti į policiją, tačiau neatvyko ir po to į skambučius nebeatsiliepė. Tada V. O. nuvyko į K. C. tėvų namus ir bendravo su K. C. mama, kuri pasakė, kad sūnus K. C. žino apie įvykį, kurį sukėlė, tačiau bijo pasirodyti. Po kelių K. C. atvyko į policiją, kur pripažino, kad jis įvykio dieną vairavo automobilį. Liudytojas V. O. patvirtino, jog atliekant K. C. automobilio Seat Alhambra apžiūrą, pats K. C. parodė sulūžusią kablio plastmasinę detalę, nurodydamas, kad galėjo su kabliu atsitrenkti. Iš pokalbio tiek su K. C. mama, tiek su K. C., V. O. nekilo abejonių, jog K. C. įvykio metu vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį bei apie jį jam buvo žinoma. Iš byloje esančių foto lentelių matyti, kad ant abiejų automobilių apgadinimai užfiksuoti nuo 40 cm iki 50 cm. aukščio. Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto išvados matyti, kad ant automobilio Seat Alhambra, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – apgadintas užpakalinis bamperis, kablio plastikinis dangtelis. Konstatuota, kad apgadinimai atitinka su automobilio Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadinimais. Apgadinimai sukelti eismo įvykio metu. Sugretinus ant abiejų automobilių užfiksuotus apgadinimus, nekyla abejonių, kad jie buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku ir būdu. Iš liudytojų P. P. ir L. B. parodymų matyti, kad jie užrašė automobilį Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinusio automobilio markę bei valstybinį numerį ir užkišo už apgadinto automobilio.
Įvertinus visus surinktus įrodymus, daroma, jog yra pilnai įrodyta, jog 2015 m. rugsėjo 13 d. apie 19.50 val., Kaune, K. B. g. ties namu Nr. 66A, K. C., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Seat Alhambra, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir kliudė stovintį automobilį Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus. Tokia K. C. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 13 d. apie 19.50 val., Kaune, K. B. g. ties namu Nr. 66A, K. C. vairavo transporto priemonę Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai, pasišalino.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.
Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto, fotonuotraukų matyti, kad automobiliui Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytas gana žymus ir aiškiai matomas apgadinimas, kuris yra stumiamojo pobūdžio. Automobilio Seat Alhambra, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas K. C. kaltę dėl pabėgimo iš eismo įvykio vietos neigė bei pirminiame paaiškinime nurodė, kad automobilių kontakto nejautė. Liudytojas P. P. patvirtino, jog iš lėto važiuodami išgirdo duslų bumbtelėjimą. Apsidairius abu su draugu pamatė vieną automobilį galine dalimi atsirėmusi į kito automobilio buferį. P. P. automobilis nuo įvykio vietos buvo apie 20 m. atstumu. Tada kaltininko automobilis pavažiavo apie 1 metrą ir trumpai stabtelėjo, po ko pradėjo važiuoti ir iš aikštelės išvažiavo. Liudytojas L. B. patvirtino, jog eidamas link savo automobilio matė, kai pilkos spalvos automobilis Seat Alhambra atsitrenkė į, kiek prisimena, automobilį Mazda. Smūgis buvo stiprus, nes automobilis, į kurį atsitrenkė, šoktelėjo kokius 30-40 cm. Atsitrenkęs automobilio vairuotojas greitai perjungė pavarą ir išvažiavo. L. B. nuomone, atsitrenkusio automobilio vairuotojas turėjo gerai jausti kontaktą, nes smūgis buvo stiprus. Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams, vertinant liudytojų parodymus, iš kurių matyti, kad automobilių susidūrimas buvo pakankamai stiprus ir jo garsas buvo didelis, daroma išvada, kad K. C. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, tačiau apie eismo įvykį nepranešęs nei nukentėjusiajam, nei policijai, pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. C. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
K. C. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).
Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda– bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
K. C. iš įvykio vietos pasitraukė, todėl jis turi atsakyti už savo veiksmus. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad K. C. praeityje buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus. Jo vairavimo stažas apie 37 metai. Jo atžvilgiu nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skiriant K. C. nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad jis savo kaltės nei dėl eismo įvykio padarymo, nei dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino, nesigailėjo dėl savo veiksmų, nesistengė atlyginti padarytos žalos.
Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, K. C. poziciją dėl padarytų pažeidimų, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas K. C., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos – bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
K. C., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.