Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr.1S-276-190/2013

2.5.19., 3.12.

NUTARTIS

2013 m. balandžio 9 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. B. skundas ir paliktas nepakeistas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2013-02-04 nutarimas Nr. 59-230 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. B., panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. B. nuteistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 2 d., 24 str. 4 d. 2 metams laisvės atėmimo. Pagal LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. išteisintas, pagal LR BK 300 str. 1 d., byla nutraukta, suėjus senaties terminui. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendis pakeistas: A. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 300 str. 2 d. ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. ir skirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Bausmės vykdymo pradžia: 2012-08-24, bausmės vykdymo pabaiga 2014-08-24. 1/3 dalį laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliks 2013-04-24. Neatliktos bausmės dalis 2013-01-31 – 1 metai 6 mėnesiai 24 dienos.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Vilniaus pataisos namuose 2013-02-04 priėmė nutarimą Nr. 59-230 netaikyti A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 2 d. 1 p. Nutarimą grindė tuo, kad A. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo pricipo įgyvendinimo, nurodė, jog A. B. anksčiau teistas 2 kartus: vieną kartą už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, 1 kartą už nusikaltimą žmogaus gyvybei, amžius pirmojo teistumo metu – 22 metai, laisvės atėmimu baustas antrą kartą. Ankstesnių teistumų metu jam 1 kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 1 kartą - lygtinis paleidimas, jų sąlygų nepažeidė. Nusikaltimų modelis nebūdingas, nusikaltimai nesunkėja. Dėl savo nusikaltimų kaltę pripažįsta. Nuteistasis dažniausiai nėra įtakojamas kriminalinių kompanionų, tačiau nusikaltimą padarė dalyvaudamas nusikalstamame susivienijime. Pasekmes suvokia, sugeba atpažinti ir spręsti iškylančias problemas, supranta kitų požiūrį, ne visuomet sugebėdavo parinkti tinkamas sprendimų strategijas, socialines situacijas sugeba interpretuoti teisingai, atpažįsta aplinkybes, susijusias su jo nusikalstamumu. Pataisos namuose bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, motyvuotas prasmingam užimtumui, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, neskatintas. Jo teigiamas elgesys tik įrodo, jog jis elgiasi taip, kaip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, miško kirtėjo-pjūklininko specialybę, pataisos namuose nesimoko ir nedirba, planuoja grįžti dirbti į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Įstaigoje gauna pinigines perlaidas iš artimųjų, turi pakankamai pinigų kasdieninėms išlaidoms apmokėti, buhalterija vykdomųjų raštų neturi, nors pagal nuosprendį A. B. turi didelį solidarų ieškinį. Jo teigimu didelė ieškinio dalis jau padengta. Ryšiai su žmona, vaikais, seserimis puikūs, bendrauja telefonu, laiškais, yra lankomas žmonos. Pagal OASys metodiką jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika žema – 12 balų. A. B. prašė jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią priežiūrą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 5 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. B. skundą ir paliko nepakeistą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2013-02-04 nutarimą Nr. 59-230 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. B..

Teismas pažymėjo, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013-02-04 nutarimas Nr. 59-240 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas, todėl nuteistojo A. B. skundas atmestinas.

Skundžiamojoje nutartyje teismas sutiko su dalimi nuteistojo skunde nurodytų argumentų dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje nurodytų aplinkybių klaidingumo. Nutarime iš tiesų klaidingai nurodyta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką, už kurią atlieka bausmę, jis padarė, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jo nusikalstamos veikos buvo padarytos organizuotoje grupėje, kurioje jis atliko organizatoriaus vaidmenį (LR BK 24 str. 4 d.), šis faktas reikšmingas vertinant jo asmenybės pavojingumą, ir galimybę lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos.

Nutarime teisingai nurodyta aplinkybė, jog A. B. anksčiau teistas du kartus, bet sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą teisiškai reikšmingas tik antrasis teistumas. Tačiau sprendžiant A. B. lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad jis šiuo metu atlieka bausmę už apysunkius nusikaltimus, šiais nusikaltimais padaryta didelė žala, ji nėra atlyginta. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog jis atlygino didelę žalos dalį – 3000 Lt, ši dalis, lyginant su visu žalos dydžiu (113797,80 Lt) yra sąlyginai labai maža.

A. B., teismo nuomone, klaidingai skunde interpretuoja teiginį, jog jo elgesys Nutarime yra pateikiamas kaip pavyzdinis kitiems nuteistiesiems. Komisija jo elgesį traktuoja kaip standartinį kiekvieno nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietoje. Jis bausmės atlikimo metu nepadarė jokių jam nustatyto režimo reikalavimų pažeidimų, tačiau jis nebuvo ir skatintas nei už gerą elgesį, nei už kitus pasiekimus, bausmės atlikimo vietoje nedirbo ir nesimokė. Nuteistasis skunde nesutinka su teiginiu, jog jis nesimokė, nurodydamas, jog jis dalyvavo reabilitacijos programose. Teismas vertina, jog „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa“, „Asmenų kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietos, teisinio ir socialinio švietimo programa“ yra reabilitacinio pobūdžio programos, tačiau ne tokios, kurių pagrindu įgyjami nauji gebėjimai ir įgūdžiai, naujos specialybės, pats nuteistasis skunde pripažįsta, jog anglų kalbos mokymo kursai nevyko, taigi, Komisijos nutarime nurodytas teiginys, kad jis nesimokė, atitinka tikrovę.

Teismo nuomone, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip ypatingai teigiamą, atspindėti teigiamus jo asmenybės pokyčius, ir suteiktų pagrindą manyti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, neatlikęs minimaliausios įstatymu nustatytos laisvės atėmimo bausmės dalies. A. B. šiuo metu nėra atlikęs net 1/3 bausmės, jo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepažymėjo jokiais išskirtinai teigiamais bruožais.

Skundžiamoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, tyręs buitines sąlygas intensyviai priežiūrai taikyti, nesuformavo aiškios išvados, kad Naujanerių sodų 8-oji g. 8, Vilniuje, yra reikiamos sąlygos taikyti A. B. intensyviąją priežiūrą.

Pagal OASys sistemą A. B. nusikalstamo elgesio rizika žema – 12 balų, tačiau atsižvelgtina į tai, kad tarp LR BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas sutiko su Komisijos nutarime padaryta išvada, jog šie tikslai dar negali būti pasiekti taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Visų Komisijos narių nuomonė dėl tokios išvados buvo vieninga. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į prokurorės nuomonę, teismas pažymėji, jog neturi pagrindo manyti, kad ateityje A. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nuteistojo teigimu, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos svarstytos aplinkybės dėl lygtinio paleidimo taikymo bei Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo neatitinka tikrovės ir nurodytos aplinkybės prieštarauja pateiktos informacijos išvadai bei nutarimui.

Nors, anot A. B., jo išdėstytas aplinkybes dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus apylinkės teismas išnagrinėjo, pripažindamas, kad Komisijoje svarstant lygtinio paleidimo klausimą buvo nurodytos klaidingos aplinkybes dėl padaryto nusikaltimo nusikalstamo susivienijimo, tačiau teismas šią aplinkybę interpretavo savo nuožiūra.

Taip pat Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarime mini, kad gauta 2012-12-11 iš Vilniaus apygardos probacijos skyriaus pažyma Nr.8-11754 dėl galimybes taikyti intensyvią priežiūrą, tačiau Vilniaus apylinkes teismas minėtą pažymą paminėjo kaip aiškiai nesuformuotą išvadą.

Dėl žalos atlyginimo Komisija nepatikrino jo teiginio dėl priteisto solidaraus civilinio ieškinio, kad didelės sumos ieškinys yra dalinai padengtas. A. B. skunde pažymi, jog jis teismui pateikė Valstybines mokesčių inspekcijos 2013-01-29 raštą Nr.(23.4-08)-RNA-3177, kuriame nurodyta, jog 2011-12-06 A. B. sumokėjo 3000 Lt., tačiau teismas vertindamas šią aplinkybę, pažymėjo, kad nuteistasis skunde nurodė, jog atlygino didžiąją žalos dalį- 3000 Lt, ši dalis, lyginant su visu žalos dydžiu yra sąlyginai labai apelianto teigimu, neatitinka tikrovės, nes skunde jis nurodės, kad didelės sumos ieškinys yra dalinai padengtas. Pažymėtina, kad ieškinys yra solidarus ir kiti asmenys taip pat įmokėjo pinigų sumas žalai atlyginti. A. B. mano, kad teismas turi atsižvelgti į visas teiginius taip kaip jie skamba, nes tik tada galima neabejotinai vertinti jo asmenybę. Jo teiginiai visiškai atitinka tikrovę, atspindi visas jo vidines savybes ir apibūdina asmenybę.

Nuteistojo teigimu, yra neaišku, kokios aplinkybės ar/ir jo savybės sudaro pagrindą manyti, kad jam negalima taikyti lygtinio paleidimo. Nebuvo nurodyta, kokiu pagrindu galima manyti, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Nenurodyta, kokiomis išskirtinėmis savybėmis jis turi pasižymėti, kad atspindėtų jo esminius pokyčius. Nėra aiškaus reglamentavimo, kaip jis turi elgtis, kad teismui būtų suteiktas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai yra pasiekti. Nenurodyta, koks turi tapti, kad atitiktų nenurodytus kriterijus, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai ir teismui būtų aišku, kad jis motyvuotas, turi pagrindą teisiškai taikyti lygtini paleidimą.

A. B. pažymi, kad jo ankstesnieji teistumai yra praeitis, į kurią galima atkreipti dėmesį svarstant lygtinio paleidimo klausimą bet nelaikyti šios aplinkybės kaip pagrindo ar vienos iš priežasčių netaikyti lygtinio paleidimo. Nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę, yra padaryta prieš dešimt metu, tai didelis laikotarpis suvokti, jog kriminalinio charakterio gyvenimas yra visiškas jo dabartinio šeimyninio gyvenimo neatitikmuo. Atkreipia dėmesį, jog turi keturis vaikus, kuriais reikia rūpintis ir tinkamai auklėti. Pažymi, kad šeimos materialinė padėtis yra labai sunki, kadangi žmona nuo š.m. sausio mėnesio išėjo po vaiko priežiūros atostogų, ir negali dirbti pagal grafiką, nes sūnus I. B., gim.(duomenys neskelbtini), serga atopiniu dermatitu, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, be to, jis negali lankyti darželio.

Nuteistojo teigimu, jis pataisos įstaigoje savo elgesiu parodė, kad išmoko gyventi pagal taisykles. Moka parodyti nuolankumą, gali priimti ir teikti pagalbą, tiksliai žino savo gyvenimo tikslą, kurį gali pasiekti, turi konkrečių planų, kuriuos gali pasiekti savo jėgomis ir teisėtais būdais.

A. B. sutinka su Vilniaus apylinkes teismo nurodyta aplinkybe, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip ypatingai teigiamą atspindėti teigiamus jo asmenybes pokyčius, ir suteiktų pagrindą manyti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, yra bausmės tikslo realizavimas. Yra numatyta priemonė, kuria naudojasi pataisos įstaiga vertindama jo asmenybę įvairiapusiškai, t.y. OAsys metodika. OAsys metodika nustato pakartotino nusikalstamumo riziką, kurią vertinant numatytos visos teisės pažeidėjo psichologines savybės, soc. padėtis, teistumai, emocinė būsena ir t.t. ir pan. Taigi, OAsys metodika nustatė, kad jis priklauso žemos rizikos grupei - 12 balų, todėl neaišku, koks dar gali būti metodas, testas ar/ir anketos, kad būtų pakankamai, neabejotinai ir pagrįstai nustatyta, kad jis atitinka numatytiems reikalavimams.

Teismo posėdyje nuteistojo A. B. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. numato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas. Pabrėžtina tai, kad šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankaus sprendimo dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint. Sprendžiant šį klausimą, vertinama nuteistojo asmenybė, jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, elgesys laisvės atėmimo vietoje, socialiniai ryšiai ir kitos svarbios aplinkybės.

Kaip numatyta LR Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Skundą nagrinėjanti kolegija pažymi, kad, nors A. B. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – beveik atliko privalomą bausmės dalį – 1/3, taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad A. B. pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema – 12 balų, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, tačiau nėra ir skatintas, atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, palaiko ryšius su žmona, vaikais, tėvais, seserimi, tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

A. B. praeityje yra teistas vieną kartą, tačiau tai nesulaikė jo nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo ir jis vėl nusikalto, šiuo metu atlieka bausmę už sunkų ir apysunkį nusikaltimus, padarytus organizuotoje grupėje, kurioje jis ir buvo organizatorius, kas rodo jo didesnį pavojingumą. Be to, solidariais A. B. ir kitų nuteistųjų veiksmais yra padaryta didelė žala (113 797,80 Lt), tačiau nuteistasis šiuo metu yra atlyginęs tik 3 000 Lt.

Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis dar yra neatlikęs pakankamai didelės bausmės dalies – beveik pusantrų metų iš paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės.

Kolegija pažymi, kad skunde Vilniaus apygardos teismui A. B., kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodo tas pačias Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime nurodytas klaidingas aplinkybes (dėl nusikalstamo susivienijimo, teistumų skaičiaus, žalos atlyginimo, jo elgesio laisvės atėmimo vietoje ir t.t.), tačiau dėl visų nuteistojo teiginių pagrįstumo yra pasisakyta skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartyje, kurių išvadoms pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

Tai, kad nuteistasis A. B. turi keturis vaikus, nėra pakankamas pagrindas pripažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį nepagrįsta bei skundą tenkinti.

Apeliacinės instancijos manymu, dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. B. pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, t.y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti. Todėl, kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Dėl aukščiau aptartų aplinkybių skundą nagrinėjantis teismas mano, jog šiuo metu nuteistojo A. B. dar negalima toliau taisyti neizoliuoto nuo visuomenės, todėl tenkinti jo skundą nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nuta r ė:

nuteistojo A. B. skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.