Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - A. S., H. V., Vilniaus miesto 9-asis notarų biuras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti (b.l. 61-62).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2012 m. vasario 27 d. mirė pareiškėjo A. V. senelė M. M. (b.l.5). Pareiškėjas A. V. yra

mirusiosios vaikaitis, suinteresuoti asmenys – A. S. ir H. V. yra mirusiosios dukros (b.l. 6-14). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad 2001 m. gruodžio 18 d. ir 2006 m. kovo 15 d. M. M. buvo sudariusi du testamentus (b.l. 15). Iš teismui pateiktų testamentų turinio matyti, kad abiem testamentais mirusioji butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo vaikaičiui A. V. (b.l. 16, 17). Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra registruotos mirusiosios M. M. vardu (b.l. 19). Pareiškėjas pateikė teismui duomenis, kad po M. M. mirties jis palikimą - butą, (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, t.y. mokėjo komunalinius mokesčius (b.l. 20, 21-23).

Po M. M. mirties į notarų biurą dėl turto paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pareiškėjai nesikreipė ir palikimo priėmimo faktų testamentų registre nėra įregistruota (b.l. 15). Mirusioji 2006 m. kovo 15 d. testamentu butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui (b.l. 17, CK 5.35 straipsnio 1 ir 2 dalys). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. V. testamentu paliktą butą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė, tvarkė ir juo naudojosi, mokėjo komunalinius mokesčius ir kt. (b.l. 20, 21-23).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalį palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Remiantis pareiškėjų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, esančiais byloje, darytina išvada, kad po M. M. mirties pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti mirusiajai priklausiusį turtą, asmeninius bei namų apyvokos daiktus, jais naudotis ir disponuoti. Todėl pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo juridinis faktas nustatytinas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas

NUSPRENDŽIA:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad testamentinis įpėdinis A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po senelės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2012 m. vasario 27 d. priėmė palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Nurodytas juridinis faktas nustatytas, siekiant pareiškėjui A. V. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.