Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) I. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, bausmę atlikęs;

2) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 46 MGL (2 300 Eur) bauda.

3) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, ir 1 346,51 Eur bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. A. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) buto (duomenys neskelbtini) kambaryje, mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė (duomenys neskelbtini) L. A. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo: kilusio žodinio konflikto metu tyčia ranka pastūmė L. A., dėl to jai pargriuvus ant lovos, tyčia spyrė tris kartus jai į dešinį kelį, tęsdamas nusikalstamą veiką, kumščiu sudavė vieną kartą į tą patį kelį, tuo nukentėjusiajai L. A. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas odos nubrozdinimą dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje.

Kaltinamasis E. A. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Parodė, jog su L. A. yra (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) metų, kartu gyvena bute (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) po pietų pas jį atėjo draugas ir atsinešė butelį alkoholio. Išgėrus alkoholį, draugas išėjo į namus. Namuose buvo L., ji alkoholio nevartojo. Dėl išgerto alkoholio kiekio nelabai atsimena, kas vyko toliau. Galimai tarp jo ir L. įvyko žodinis konfliktas, galėjo ją pastumti, spirti, dėl to galėjo sukelti (duomenys neskelbtini) fizinį skausmą. Sutinka, kad iš pradžių galėjo pastumti (duomenys neskelbtini), po to spirti kelis kartus jai į koją ir ranka suduoti į koją. Galimai jį neblaivų išprovokavo (duomenys neskelbtini), todėl galimai supyko ir galėjo savo veiksmais sukelti jai fizinį skausmą. Dėl savo padarytų veiksmų nuoširdžiai gailisi. Jei būtų buvęs blaivus, šio įvykio būtų nebuvę. Po įvykio (duomenys neskelbtini) atsiprašė, ji atleido.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo E. A. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole L. A. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. namuose (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) E. A. jai spyrė bei kumščiu sudavė kelis kartus į dešinės kojos kelį. Dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Apklausos metu ji parodė, kad su E. A. (duomenys neskelbtini) gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus. (Duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. pas juos į namus atėjo E. draugas, su kuriuo E. vartojo alkoholį. Draugui išėjus, E. dar gėrė. Ji apie (duomenys neskelbtini) val. E. pasakė, kad jai nepatinka, jog jis dažnai vartoja alkoholį. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Svetainėje E. supykęs ją pastūmė, ji nugriuvo ant lovos. E. jai, gulinčiai ant lovos, spyrė vieną kartą į dešinį kelį, paskui dar du kartus. E. pasakė, kad kvies policiją, tada jis kumščiu į tą patį kelią sudavė ketvirtą kartą ir nuėjo gulti. E., suduodamas smūgius į kelį, jį prakirto, bėgo kraujas. Ji ant sumušto kelio dėjosi kompresus nuo skausmo. Visą savaitę jai skaudėjo sumuštą kelį, vaikštant jautė skausmą, raišavo. (Duomenys neskelbtini) gydytoja apžiūrėjusi nustatė dešinio kelio sumušimą, nubrozdinimą, paskyrė gydymą. Papildomai nukentėjusioji L. A. parodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus. (Duomenys neskelbtini) jai 3 kartus spyrė į dešinį kelį (duomenys neskelbtini). Koją pradėjo skaudėti tik kitą dieną, tepė tepalais nuo skausmo, ant kelio buvo atsiradusi mėlynė. (Duomenys neskelbtini) šeimos gydytoja nustatė sumušimą. Dėl sumušimo jautė ilgalaikį fizinį skausmą. Nuvykusi pas gydytoją pasakė, kad sumušė (duomenys neskelbtini). Medikė pasakė, kad informaciją perduos policijai. Tą pačią dieną paskambino iš policijos komisariato budėtojas ir liepė ateiti parašyti pareiškimą. (Duomenys neskelbtini) jos atsiprašė. Civilinio ieškinio nereikš.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta bute (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gydytojo įraše apie L. A. nurodyta, jog pacientė skundžiasi, kad apie savaitę skauda dešinę koją, namuose ją iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sumušė (duomenys neskelbtini). Pacientės teigimu, (duomenys neskelbtini) kumščiu trenkė į dešinės kojos kelio sąnarį. Skausmas intensyvėja daugiau pavaikščiojus, eina šlubuodama, kartais labai sunkiai atsistoja. Objektyvus tyrimas: dešinės kojos kelio girnelės projekcijoje nedidelė paviršinė žaizda 0,5 cm x 1 cm, padengta šašu. Diagnozė: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog L. A. nustatytas odos nubrozdinimas dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Iš (duomenys neskelbtini) išrašo apie asmenį matyti, jog E. A. ir L. A. (duomenys neskelbtini) registruota (duomenys neskelbtini).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis E. A. ir nukentėjusioji L. A. yra (duomenys neskelbtini). Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis E. A. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) buto (duomenys neskelbtini) kambaryje, mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė šeimos nariui – (duomenys neskelbtini) L. A. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo: žodinio konflikto metu tyčia ranka pastūmė L. A., dėl to jai pargriuvus ant lovos, tyčia spyrė tris kartus į dešinį kelį, tęsdamas nusikalstamą veiką, kumščiu sudavė vieną kartą į tą patį kelį, tuo nukentėjusiajai L. A. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas odos nubrozdinimą dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kuris kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi tarp kaltinamojo E. A. neteisėto veiksmo – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios L. A. nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo jai sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamasis E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis E. A., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. E. A. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis E. A. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). (Duomenys neskelbtini) pateikti duomenys patvirtina, jog E. A. neįrašytas į (duomenys neskelbtini) įskaitą, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duomenimis E. A. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo įsigijęs (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, E. A. (duomenys neskelbtini) yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo E. A. asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, kilusias pasekmes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta už jo įvykdytą nusikalstamą veiką paskyrus jam prokuroro pasiūlytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu E. A. skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas didesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamąjį įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas; dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismas minėtų motyvų pagrindu pritaria šiems įpareigojimams.

Kaltinamojo E. A. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos matyti, jog kaltinamasis E. A. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neįvykdęs Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos galutinės bausmės – 2 300 Eur baudos dalies, kuri visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta laisvės apribojimo 4 mėnesiams bausme.

Iš (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog E. A. (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš (duomenys neskelbtini), taigi laisvės apribojimo bausmė jau atlikta, tačiau iš (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, kuri vėliau buvo subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, jis nesumokėjo, šiuo metu yra vykdomas priverstinis baudos išieškojimas. (Duomenys neskelbtini) duomenimis išieškoma suma yra 1 346,51 Eur. Pažymėtina, jog teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis). Tuo pagrindu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. A. skiriama laisvės apribojimo bausmė subendrinama su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir iki šiol neįvykdyta bausme – 1 346,51 Eur bauda, taikant visišką bausmių sudėjimą (BK 64 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 65 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigoti jį per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje per šešių mėnesių laikotarpį nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei uždrausti per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigoti jį per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje per šešių mėnesių laikotarpį nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei uždrausti per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, E. A. paskirtą laisvės apribojimo vieneriems metams bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neįvykdyta baudos bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje per šešių mėnesių laikotarpį nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 1 346,51 eurų (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt šešių eurų 51 ct) baudą.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Baudos priverstinį išieškojimą tęsti pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti E. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Išaiškinti E. A., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti E. A., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam E. A. ir tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti E. A.