- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-17
- Bylos Nr.
- 1S-849-719/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Pareiškėjas
- E. F., G. F.
- Kategorijos
Teisėjas Česlovas Kulikauskas Baudžiamoji byla Nr. 1S-849-719/2013
2013 m. spalio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų E. F. ir G. F. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. N. 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą R. V. atžvilgiu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2013-09-04 buvo gautas E. F. ir G. F. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A. N. 2013-08-26 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-02 nutartimi E. F. ir G. F. skundas dėl 2013-08-26 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A. N. nutarimo panaikinimo buvo atmestas iš esmės motyvuojant tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atlikti dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl jau pradėtame ikiteisminiame tyrime nustatinėjamų aplinkybių, juo labiau kad prokuroras, atlikdamas tyrimą ir nustatęs R. V. neteisėtus veiksmus, gali priimti atitinkamus sprendimus.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjai E. F. ir G. F. prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-02 nutartį ir perduoti klausimą spręsti iš esmės. Nurodo, kad skundžiamojoje nutartyje visiškai netirti skundo motyvai, joks tyrimas nebuvo atliktas, o teismo pagrindiniai argumentai perrašyti iš pateiktų pranešimų apie įtarimus, kartu nurodant, kad du ikiteisminiai tyrimai dėl tų pačių aplinkybių negali būti tiriami. Pabrėžiama, kad tokie skundžiamoje nutartyje nurodyti teismo teiginiai neparemti galiojančiomis teisės normomis, o teismas neargumentavo, kokiomis teisės normomis vadovaudamasis priėmė tokį sprendimą. Pareiškėjai pabrėžia ir tai, kad R. V. pateiktuose skunduose aiškiai meluoja, klaidina teisėtvarkos organus ir sukčiauja, o apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakė dėl neteisėtai areštuoto automobilio. Nurodoma ir tai, jog pagal galiojančius teisės aktus teismo nuosprendžiai (kiti teismo baigiamieji aktai) turi būti aiškus byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims, o Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl R. V. padarytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, dėl ko galima daryti išvadą, jog šiuo atveju teismas esminį klausimą išsprendė ne tik neargumentuodamas, bet ir nenagrinėdamas nei vieno skundo argumento, kas suponuoja konstitucinės teisės pažeidimą.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir bylos medžiagą daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-02 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 str. 1 d. nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. BPK 168 str. 1d. taip pat numatyta, jog gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos.
Panevėžio apygardos teismui pateiktu skundu pareiškėjai iš esmė nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-02 nutartimi tvirtindami, jog nagrinėjamu atveju privalėjo būti atliekamas tyrimas dėl jų skunde nurodytų aplinkybių, turėjo būti aiškinamasi dėl neteisėto automobilio arešto paskyrimo aplinkybių, o apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje privalėjo nurodyti, kokiomis teisės normomis vadovaujasi, tačiau to nepadarė, o taip pat nepasisakė dėl R. V. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pagal R. V. pareiškimą dėl galimai prieš jį G. F. ir E. F. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d. bei 223 str., yra pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas. Iš esmės tiriama nusikalstama veika, kuri susijusi su giminaičių (R. V., G. F. ir E. F.) nesutarimais dėl paveldėto turto. Byloje G. F. įtarimas pareikštas pagal BK 294 str. 2 d., o E. F. – pagal BK 294 str. 1 d. ir 233 str. 1 d.
Vykstant ikiteisminiam tyrimui, įtariamieji kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo R. V., iš esmės dėl tų pačių ginčų, dėl kurių yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, t.y. dėl to, jog R. V. ne tik sukčiavo, bet ir teikė melagingus ir neteisėtus skundus teisėsaugos institucijoms, nurodydamas, jog, jo manymu, G. F. ir E. F. nurodytomis aplinkybėmis reikalaudami jų naudai perduoti automobilį, elgėsi nusikalstamai. 2013-08-26 Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. N. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą R. V. atžvilgiu, kadangi nepadaryta jokia veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras, atmesdamas pareiškėjų skundą, savo nutarime nurodė, kad pareiškėjai prašo pradėti atskirą ikiteisminį tyrimą dėl ko iš esmės jau atliekamas tyrimas, jokie nauji faktiniai duomenys nėra pateikti, o vien ta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje pareiškėjai yra pripažinti įtariamaisiais, negali būti laikoma pagrindu pradėti atskirą tyrimą R. V. atžvilgiu. Prokuroras pažymėjo, kad jei atliekamo tyrimo metu būtų nustatytos ar paaiškėtų aplinkybės dėl neteisėtų R. V. veiksmų, tuomet būtų priimti atitinkami sprendimai. Be to, šiame nutarime prokuroras A. N. pažymėjo ir tai, kad pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės iš esmės dėl R. F. nuosavybės teisės apribojimo į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį turi būti nagrinėjamos BPK numatyta nutarimo laikinai apriboti nuosavybes teises apskundimo tvarka. Atitinkamai ir skundžiamoje nutartyje Panevėžio miesto apylinkės teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju G. F. ir E. F. veiksmai siekiant pradėti ikiteisminį tyrimą R. V. atžvilgiu iš esmės dėl to paties įvykio, dėl kurio vyksta ikiteisminis tyrimas, vertintini kaip antrinis persekiojimas, o du ikiteisminiai tyrimai dėl tų pačių aplinkybių negali būti atliekami. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjai, pateikdami skundą Panevėžio apygardos teismui, iš esmės dėsto ankstesniuose skunduose nurodytus argumentus, į kuriuos skundžiamuose sprendimuose yra atsakęs tiek prokuroras, tiek Panevėžio miesto apylinkės teismas. Pateiktame skunde pareiškėjai taip pat nepateikė jokių naujų duomenų ar aplinkybių, kurie skundą nagrinėjančiam teismui leistų naujai vertinti susiklosčiusią situaciją. Pabrėžtina, kad BPK įtariamajam be kitų teisių numato ir teisę duoti parodymus; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjai atliekamame ikiteisminiame tyrime būdami įtariamaisiais, turi galimybę aktyviai dalyvauti procese, duoti parodymus, teikti prašymus ir kartu tokiu būtu nurodyti duomenis apie R. V. veiksmus, kas taip pat patvirtina aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pradėti naują ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių, t.y. kad R. V., kreipdamasis į teisėsaugos institucijas dėl galimai jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas.
Aukštesnysis teismas, kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjų skundo argumentus, jog skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iš esmės nenurodė jokių sprendimo priėmimo pagrindų bei nagrinėjamą situaciją reglamentuojančių teisės normų, o taip pat nepasisakė dėl R. V. padarytų nusikalstamų veikų. Tiek prokuroro A. N. nutarime, tiek iš skundžiamos Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties matyti, jog ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjų skundą nepradėtas dėl to, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Su tokiomis skundžiamuose sprendimuose padarytomis išvadomis sutinka ir aukštesnysis teismas. Be to, prokuroro nutarime yra aiškiai nurodytas ikiteisminio tyrimo nepradėjimo pagrindas, pažymint, jog R. V. veiksmuose nėra ne tik BK 182 str., bet ir kituose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų požymių. Be to, kaip minėta pirmiau, tiek prokuroras 2013-08-26 nutarime, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pabrėžė atitinkamų sprendimų priėmimą tuo atveju, jei atliekamo ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatytos ar paaiškėtų aplinkybės dėl neteisėtų R. V. veiksmų, o nagrinėjamu atveju, nenustačius, jog R. V. padarė nusikalstamą veiką, nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pareiškėjai savo skunde akcentuoja ir tai, kad teismas nieko nepasisakė apie, pareiškėjų nuomone, neteisėtą automobilio areštą. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog šie skundo argumentai nėra šio skundo dalykas, nes laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo apskundimo tvarką reglamentuoja kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, R. F. nuosavybės teisės į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį, kurio nuosavybės apribojimo klausimą skunde kelia pareiškėjai G. F. ir E. F., yra apribotos vadovaujantis BPK 151 str. ir 152 str., dėl ko būtent tik R. F., t.y. asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, o ne pareiškėjai, turi teisę prokuroro nutarimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, o pastarojo priimtą sprendimą – aukštesniajam teismui.
Aukštesnysis teismas visiškai pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-02 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjų E. F. ir G. F. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.