Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Godai Varkauskaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui V. V. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinį ieškovė grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Atsakovas turi nepilnametį sūnų T. V., kurio atžvilgiu tėvo valdžios neįgyvendina. Nepilnamečio T. V. motina V. P. mirė (duomenys neskelbtini) T. V. biologinėje tėvo šeimoje negyvena nuo 2021 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimu atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu nepilnamečiui T. V. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta vaiko teta A. A., iš atsakovo priteistas mokėti išlaikymas sūnui po 200 Eur/ mėn.

2.2. Laikinai apribojus atsakovui tėvo valdžią, jam buvo užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, pradėtas atvejo vadybos procesas, sudarytas pagalbos planas. Socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas atsakovui teikė BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras. Nuo laikino tėvo valdžios atsakovui apribojimo praėjo jau daugiau nei pusė metų, tačiau situacija atsakovo šeimoje nepasikeitė. Tėvo pareigų atsakovas sūnaus atžvilgiu nepradėjo vykdyti, į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko grąžinimo į biologinę šeimą nesikreipė. BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras 2022 m. lapkričio 3 d. informavo Tarnybą, kad situacija šeimoje iš esmės nepasikeitė. Pagalbos šeimai skyriuje organizuoti 4 atvejo vadybos posėdžiai (2021-11-12, 2022-02-22, 2022-05-11 ir 2022-08-11), iš kurių dviejuose (2021-11-12 ir 2022-05-11) atsakovas nedalyvavo. Nuo 2021-09-23 socialinė darbuotoja į atsakovo namus vyko 31 kartą, tačiau namuose vyrą rado tik 2 kartus (2022-07-01 ir 2022-08-12). 2022 m. rugpjūčio 11 d. vykusiame atsakovo šeimos atvejo vadybos posėdyje atsakovas nurodė, kad teikia vaikui išlaikymą, moka einamuosius mokesčius už būstą, išsakė nuomonę, kad sūnui yra gerai nuolatinės rūpintojos šeimoje ir teta tinkamai rūpinasi jo sūnumi. Vyrą tinka esama situacija ir keisti jos neplanuoja. Kategoriškai atsisako gydytis priklausomybę nuo alkoholio ilgalaikėje reabilitacijoje. V. V. nebendradarbiauja su socialine darbuotoja, tačiau kartais atsiliepia mobiliuoju telefonu. Atsižvelgiant į tai, kad nuo darbo su atsakovo šeima pradžios pokyčiai atsakovo šeimoje nevyksta, vyras nesprendžia priklausomybės nuo alkoholio problemos, nesiekia susigrąžinti sūnaus į šeimą, todėl BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras pateikė įvertinimą, kuriame teigiama, jog tikslinga kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo V. V. sūnaus T. V. atžvilgiu.

2.3. Tarnybos specialistas 2022 m. rugpjūčio 12 d. aplankė nepilnametį T. V. rūpintojos namuose ir įvertino, kad vaiko nuolatinė rūpyba vyksta sklandžiai ir atitinka vaiko interesus. Lankymosi metu nepilnametis pasakojo, kad gyventi su teta jam labai patinka. Rūpintoja A. A. Tarnybos specialistui nurodė, kad nepilnamečio tėvas, yra ženklų, kad nekeičia savo elgesio, buvo pastebėtas pagiringas, skambino neblaivus. Pasak moters, jai nekyla sunkumų auginant T. V..

2.4. Surinkus atsakovą charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovas neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka (per 5 metus) už: važiavimus viešuoju transportu be bilieto, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių kontrolės įstatyme nustatyta tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar jų turėjimo ribojimo pažeidimą, pastatų (butų) arba patalpų savininkams ar kitų daiktinių teisių turėtojams nustatytų reikalavimų nevykdymą, akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energijos energiją, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiat nustatytą tvarką. Sodros duomenų bazės išrašo 2022 m. lapkričio 15 d. duomenimis, V. V. nuo 2022 m. spalio 11 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

1. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 122 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnis). Trečiasis asmuo vaiko globėja A. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ir atsakovas teismui teikė papildomus dokumentus.

2. Posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Atkreipė dėmesį, kad nei laikotarpiu nuo atsakovui 2022 m. kovo mėn. taikyto laikino tėvo valdžios apribojimo iki ieškovės kreipimosi su ieškiniu į teismą 2022 m. lapkričio mėn., nei šios bylos nagrinėjimo, kuris truko beveik metus, laikotarpiu atsakovas nepakeitė gyvenimo būdo, neįrodė, kad sugeba išsilaikyti darbo rinkoje ir gauti pastovias pajamas. Atsakovas turi skolų už komunalines paslaugas, vaiko išlaikymo įsiskolinimą, taigi negalima vertinti, kad atsakovas gebėtų tinkamai pasirūpinti sūnumi, užtikrinti jo visų poreikių tenkinimą. 2023 m. liepos 4 d. atsakovui fiksuotas 2,91 prom. girtumas, tai liudija, kad atsakovas turi alkoholio vartojimo problemą, patiria atkryčius.

5. Liudytoja R. B., atsakovo atvejo vadybininkė nuo 2018 m., posėdžio metu nurodė, kad situacija atsakovo šeimoje buvo pagerėjusi 2019 metais, tuomet vaikas tai būdavo tėvui grąžinamas, tai vėl perduodamas laikinai tetos A. A. priežiūrai, nes atsakovas atkrisdavo alkoholio vartojime. Tuomet tris kartus keitėsi už vaiką atsakingas asmuo. Atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki rusėjo 2 d. gydėsi Vilniaus Carito bendruomenėje „Aš Esu“, pagal Minesotos programą, tačiau kurso nebaigė. Iš viso vyko 16 atvejo vadybos posėdžių, tačiau situacija nesikeičia. Atsakovas vengia bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, neįsileidžia į namus, pyksta, priekaištauja, jei su juo bandoma susisiekti.

6. Liudytoja Ž. R., socialinė darbuotoja, nurodė, kad su atsakovu dirba nuo 2022 m. rugsėjo mėn. Lankėsi jo namuose apie 30 kartų, tik 2 kartus rado, kuomet atsakovas įsileido į namus. Namuose buvo tvarkinga, vyras parodė sūnaus kambarį. Ne tik darbo metu, bet ir po darbo vykdavo, buvo kartą susitarę su atsakovu ir konkretų laiką, tačiau susitikimas neįvyko. Žino, kad atsakovas lanko AA užsiėmimus. Atsakovas socialinei darbuotojai yra išsakęs, kad esama situacija, kai sūnus gyvena pas tetą, jį tenkina, jis neturi plano auginti vaiką pats.

7. Liudytojas K. N. posėdžio metu nurodė kad duoda parodymus kaip fizinis asmuo, kuris pažįsta atsakovą nuo 2016 metų. Liudytojas turi androgogo išsilavinimą. Atsakovas į liudytoją kreipiasi maždaug du kartus per mėnesį emocinės paramos, patarimų, konsultacijų. Liudytojas nėra pastebėjęs, kad atsakovas turėtų priklausomybę alkoholiui. Atsakovas yra minėjęs liudytojui, kad lanko AA užsiėmimus. Žino, kad atsakovas rūko bei stengiasi šio įpročio atsisakyti. Liudytojo žiniomis, prie sūnaus nerūko. Atsakovą apibūdintų kaip atvirą, jautrų, apsiskaičiusį, linkusį į darboholizmą žmogų. Žino, kad atsakovas yra dirbdavęs po 12-14 val. per dieną, yra buvęs apgautas darbdavių, jam nesumokant ir pan. Yra matęs atsakovą gatvėje su sūnumi, vaikas buvo su paspirtuku.

8. Posėdžio metu per teismo psichologę išklausomas nepilnametis T. V. nurodė, kad su tėvu gerai sutaria, bendrauja tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, jei nebūna išvykęs su globėjos šeima į sodybą. Eidamas susitikti su tėvu turi pasisakyti globėjai, pranešti, kada grįš. Apie 1-2 val. bendrauja susitikę. Dėl susitikimo su tėvu laiko paauglys tariasi su tėvu, abu atsižvelgdami į savo užimtumą. Žino, kad tėtis yra vartojęs alkoholį, yra „buvęs pagautas“, taip pat žino, kad tėtis stengiasi nevartoti. Su tėčiu norėtų gyventi. Tėtis kartais duoda kišenpinigių, o daiktų neperka, nes paauglys neprašo. Šiais metais (2023 m.) nupirko elektrinį paspirtuką. Vaikas žino, kad tėtis dirba „kažką su statybomis“. Mano, kad užtektų tėčio uždirbamų pinigų jiems abiem gyventi. Tėčio nelabai prašo pagalbos su namų darbais, jam padeda teta, pusseserė. Jei turi kokių nors rūpesčių, tai dažniausiai pasidalina su draugais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis T. V., (duomenys neskelbtini), yra mirusios V. P., (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – Vilniaus m. CMS) (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo V. V., (duomenys neskelbtini), sūnus (Vilniaus m. CMS (duomenys neskelbtini)). Vaikas šiuo metu yra 14 metų 10 mėn. amžiaus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) T. V. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta A. A., (duomenys neskelbtini), vaiko globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas) atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia sūnaus T. V. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu T. V. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta A. A.. Iš atsakovo priteistas 200 Eur/mėn. dydžio išlaikymas sūnui.

10. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).

11. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

12. Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Sprendime, kuriuo nuspręsta laikinai apriboti V. V. tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, buvo konstatuota, kad atsakovas su sūnumi kartu negyvena, nesirūpina ir neužtikrina kasdienių jo poreikių, nesirūpina jo sveikata, ugdymu, priežiūra, jo neauklėja, materialiai neišlaiko. Teismas tuomet vertino, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas tuo metu dėl tėvystės įgūdžių stokos, turimų asmeninių problemų (priklausomybių), blogos turtinės padėties negalėjo užtikrinti tinkamų vaikui augti ir prižiūrėti sąlygų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nebuvo visiškai nutraukęs ryšio su sūnumi, nustačius, kad vaikas jam rūpi, atsakovas stengėsi bendrauti su sūnumi, bei teismo vertinimu, buvus tikimybei, kad atsakovo elgesys ateityje dar gali pasikeisti, teismas sprendė, jog atsakovui taikytinas laikinas tėvo valdžios nepilnamečiui vaikui ribojimas.

13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. gegužės 11 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje V. V. nedalyvavo. Buvo nustatyta, kad pokyčių šeimoje neįvyko, atsakovas ir toliau atsisako gydytis priklausomybę nuo alkoholio ilgalaikėje reabilitacijoje.

14. Atsakovas dalyvavo 2022 m. rugpjūčio 11 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje, kuriame konstatuota, kad pokyčių šeimoje neįvyko, atsakovas ir toliau atsisako gydytis priklausomybę nuo alkoholio ilgalaikėje reabilitacijoje, su socialine darbuotoja bendrauja tik telefonu, nėra požymių, kad situacija šeimoje keistųsi.

15. 2023 m. vasario 8 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje konstatuota, kad pokyčių šeimoje neįvyko. Atsakovas su socialine darbuotoja nebendrauja, neturi oficialaus darbo ir, atsakovo teigimu, turi nedidelių įsiskolinimų vaiko išlaikymui ir už komunalinius patarnavimus.

16. 2023 m. rugpjūčio 24 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje konstatuota, kad pokyčių šeimoje neįvyko, atsakovas ir toliau atsisako gydytis priklausomybę nuo alkoholio ilgalaikėje reabilitacijoje, nesiekia susigrąžinti sūnaus į šeimą, neturi stabilių pajamų, neišsilaiko darbo rinkoje. Atsakovui 2023 liepos 4 d. nustatytas 2,91 promilių girtumas. Tėvas palaiko artimą ryšį su sūnumi, tačiau neatsižvelgia į specialistų rekomendacijas ir suteikia vaikui nepagrįstų lūkesčių. Dėl nestabilių pajamų yra susikaupusi 2400 Eur dydžio skola už vaiko išlaikymą bei įsiskolinimai už būsto komunalinius patarnavimus: šilumos tinklams – 776,12 Eur, elektros tiekėjui Elektrum – 610,76 Eur, DNSB – 250 Eur, Vilniaus vandenims – 14,31 Eur.

17. Iš 2023 m. rugpjūčio 24 d. pagalbos šeimai plano nustatyta, kad atsakovas dalyvaudamas 2023 m. rugpjūčio 24 d. atvejo vadybos posėdyje nurodė, kad „nenori, kad neterminuotai būtų ribota tėvo valdžia, nes dėl to jausis blogai“ (2023 m. rugpjūčio 28 d. DOK-134530).

18. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2021-2023 metais gavo pajamų iš darbinių santykių dirbdamas tokiose bendrovėse: nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)”, nuo 2022 m. spalio 11 d. iki lapkričio 3 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)”, nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki birželio 30 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)”, nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)”. Matyti, kad 2021-2023 metais atsakovas oficialiai dirbo tik apie 22 proc. viso laiko.

19. Aukščiau nurodyti teismo nustatyti duomenys, kuriuos patvirtina proceso dalyvių, liudytojų parodymai, leidžia daryti išvadas, kad pirma, atsakovo finansinė padėtis yra ypač nestabili (atsakovas didžiąją dalį laiko oficialiai nedirba, neišsilaiko vienoje darbovietėje ilgesnį laiką, finansiškai jį remia užsienyje gyvenantis brolis, atsakovas turi vaiko išlaikymo ir kitų skolų), ir nėra požymių, kad ateityje galėtų iš esmės pasikeisti; antra, atsakovas nėra galutinai įveikęs neatsakingo alkoholio vartojimo problemos (griebiasi alkoholio malšindamas stresą); trečia, atsakovas koncentruojasi į savo poreikius ir jausenas, o ne į vaiko gerovę, saugumą, stabilumą (atsakovas nei atvejo vadybos posėdžiuose, nei nagrinėjant bylą teisme nenurodė jokių ketinamų imtis realių žingsnių, konkretaus plano, kaip ketina susigrąžinti vaiką į šeimą, tik akcentavo savo blogą jauseną, jei jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia; atsakovas nedalyvavo 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje, kuriame buvo išklausoma vaiko nuomonė).

20. Įvertinus tai, kas nurodyta ir nustatyta, sutiktina su Tarnybos išvada, kad V. V. negali pilnai ir savarankiškai rūpintis vaiku, nevykdo tėvo pareigų sūnui. Atsakovo šeimai suteiktos pagalbos priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos. Atsakovas nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir tik žodžiais, bet ne konkrečiais žingsniais siekia susigrąžinti vaiką į šeimą. Spręstina, kad atsakovo elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir dalinį nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovas jau ilgą laiką nesugeba susikurti stabilaus finansinio gerbūvio, elgiasi neatsakingai, sau ir vaikui pavojingu būdu (vartoja alkoholį), vaiku tinkamai nesirūpina (neužtikrina kasdienės vaiko mitybos, sveikatos priežiūros, nuolatinės saugios aplinkos ilsėtis ir ugdytis). Vertintina, kad atsakovas šiuo metu negali savarankiškai gyventi su nepilnamečiu vaiku ir juo visapusiškai rūpintis. Bylą teisme nagrinėjant net keturiuose žodiniuose parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose ir bylos nagrinėjimui trunkant beveik metus, atsakovas šio laiko neišnaudojo teismui pateikti neginčijamus įrodymus apie pasikeitusią jo šeimos padėtį.

21. Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių teismo praktika, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09).

22. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovo elgesys atitinka dalį iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir, kad jie atsirado dėl kaltų pačio atsakovo veiksmų (neveikimo), atsižvelgiant į tai, kad atsakovui 2022 m. pavasarį Sprendimu jau buvo laikinai apribota tėvo valdžia, konstatuojant, kad atsakovo šeimos situacija nepasikeitė, nesant duomenų, kad situacija netolimoje ateityje pasikeis, spręstina, jog atsakovui taikytinas neterminuotas jo, kaip tėvo, valdžios sūnaus T. V. atžvilgiu ribojimas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

23. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo (motinos) valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Išaiškintina, kad, apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

25. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovui yra 100 procentų, taip pat atsakovas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas.

26. Byloje mokėtinas žyminis mokestis už neturtinio pobūdžio reikalavimą neterminuotai apriboti tėvo valdžią sudaro 105 Eur (140,6 x 0,75) (procesinius dokumentus teikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis bei taikant žyminio mokesčio indeksavimą, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą, galiojusį ieškinio pateikimo teismui metu; CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, CPK 82 straipsnis; Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

27. VGTPT 2023 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos atsakovui teikimą patirta 375 Eur išlaidų.

28. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 13,28 Eur.

29. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, todėl išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui iš ieškovo valstybės naudai nepriteisiamos. Atsakovas VGTPT sprendimu yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimo, todėl šios išlaidos iš jo valstybės naudai neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 ir 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovui V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnaus T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.