Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. Z. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš L. S. priteista 500 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 200 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam R. Z..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. S. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo 30 d., apie 21.00 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme konflikto metu smurtavo prieš R. Z., t. y. tyčia ne mažiau kaip vieną kartą suduodamas kumščiu ir ne mažiau kaip vieną kartą įspirdamas jam į veidą bei kitas kūno vietas, padarė jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, paakiuose ir nosyje, nosies kaulo lūžimą, taip nesunkiai sutrikdydamas R. Z. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo L. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo

6. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas L. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl L. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant L. S. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

7. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad L. S. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nuteistojo manymu, skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl veikos kvalifikavimo prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas, konstatuojant, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo R. Z. sveikatą, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.

9. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nukentėjusysis R. Z. parodė, jog su kaimynais D. S. ir L. S. konfliktas dėl automobilių statymo kieme tęsiasi ne vienus metus. Įvykio dieną, norėdamas pamokyti kaimynus, jis automobilį užstatė truputėlį daugiau į priekį savo teritorijoje, kad būtų sunkiau išvažiuoti. D. S. jis nestūmė, kadangi ji buvo užsimojusi jam ranka, jos rankos mostą nustūmė nuo savęs. L. S. pamatęs įvykį labai greitai atbėgo ir pasakė, kad jis (R. Z.) muša jo žmoną, nors taip nebuvo, ir staigiai pradėjo jam smūgiuoti. Smūgiai buvo į veido sritį, gavo į dešinę ar kairią akį, bandė sugriebti jo ranką, iš pirmo karto ranka išslydo, antrą, trečią sugavo su kairia ranka už sprando, tada L. S. su ranka sugebėjo jam užmauti striukę ant galvos, todėl jis po to nieko nematė, tik juto, kaip D. S. bandė už rankos traukti ir išlaisvinti L. S.. L. S. paleidęs, jis suklupo ir pajuto smūgius koja, pajuto didžiulį skausmą, jam pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Bandė stotis ir vėl pajuto smūgius koja į nugarą, į veido sritį. Bandė eiti prie mašinos, tačiau L. S. pasivijo jį ir jis vėl suklupo. Sūnus iš mašinos padavė telefoną, skambino 112, paprašė pagalbos, kad atvažiuotų, padėtų. Pajuto dar vieną smūgį į dešinę nugaros pusę. L. S., pamatęs, kad jis kalba telefonu, pasišalino (t 1 b. l. 59, 60; t. 3 b. l. 51-53). Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas jo sūnus A. Z., kuris parodė, jog įvykio dieną jam su tėčiu išėjus iš laiptinės matė J. D., D. S., L. S.. Jie tėtį užsipuolė visokiais žodžiais, kad patrauktų automobilį. Jis įlipo į automobilio „Seat“ keleivio pusę, tėtis ėjo link vairuotojo durelių ir tada D. S. paėmė tėčio ranką. Tėtis norėdamas išsilaisvinti, D. S. prilietė, o ji pradėjo sakyti, kad ją kažkas muša. Tada L. S. ėmė keiktis ir pradėjo mušti tėtį. Jis pargriuvo ant žemės, o L. S. pradėjo kojomis spardyti. Kuomet tėtis bandė išsilaisvinti nuo D. S., jam L. S. ir pradėjo smūgiuoti. Rankomis sudavė apie 4-5 smūgius į veido sritį, kai nukrito, buvo dar 3-4 smūgiai. Tėtis gulėjo prie automobilio galo. Jam buvo sužalota nosis. Matė kaip L. S. gulinčiam tėčiui koja sudavė smūgius (t. 3 b. l. 149-151). Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, tai, kad nukentėjusysis R. Z. patyrė fizinį smurtą ir buvo sužalotas, patvirtina ir kiti byloje nustatyti duomenys, t. y. vėliau į įvykio vietą atvykę asmenys. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta greitosios pagalbos specialistė D. Z. parodė, kad buvo iškvietimas dėl sumuštos nėščios moters. Atvykus į įvykio vietą taip pat matė vieną vyriškį, kuris kraujavo, vyriškiui sakė kviesti kitą automobilį (t. 3 b. l. 90). Liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) AVPK patrulių rinktinės vyresnioji patrulė (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtino, kad atvažiavus į įvykio vietą, R. Z. nesiskundė dėl sužalojimų, nors jam bėgo kraujas iš nosies (t. 3 b. l. 89). Liudytoju apklaustas greitojoje pagalboje paramediku dirbantis L. K. taip pat nurodė, jog atvykus į įvykį, apžiūrėjo nėščią moterį. R. Z. buvo lauke, jo nosis buvo kraujuota, jokiais kitais sužalojimais jis nesiskundė. Pareigūnas prašė įvertinti R. Z. būklę, jis buvo sąmoningas, kritinės būklės nebuvo (t. 3 b. l. 89 - 90). Pirmosios instancijos teismas L. S. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat grindė ir byloje esančia 2018 m. balandžio 6 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad R. Z. padaryta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, paakiuose ir nosyje, nosies kaulų lūžimas. Teismo medicininiu požiūriu išvardinti sužalojimai vertinami vienu sužalojimu. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. kovo 30 d. Išvardinti sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Išvardinti sužalojimai padaryti vienu metu. Medicininių duomenų, leidžiančių nustatyti kokioje padėtyje padaryti sužalojimai, nėra. Išvardinti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimuisi ar griuviminei traumai. R. Z. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo jo sveikata bus sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. (t. 1, b. l. 59-60). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas L. G. patvirtino minėtą ekspertizės išvadą bei paaiškino, kad nukentėjusysis R. Z. skyriuje buvo apžiūrėtas 2018 m. balandžio 6 d. ir jam nustatyta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, paakiuose ir nosyje, jos matėsi vizualiai, taip pat nosies kaulų lūžimas. Tai atitinka nesunkų sveikatos sužalojimą. Kauno klinikose jis taip pat apžiūrėtas, buvo atliktas rentgenas, nustatytas nosies lūžis. Jam padaryti sužalojimai nebūdingi griuvimui. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio smūgiavimo kontakto metu (t. 3 b. l. 104 – 105). 2018 m. balandžio 18 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta informaciją taip pat patvirtina, jog 2018 m. kovo 31 d. 21.00 val. buvo užfiksuotas nukentėjusiojo R. Z. pranešimas dėl kūno sužalojimo (t. 1 b. l. 40-43). Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas pačio nuteistojo L. S. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, pagrįstai sprendė, jog vadovautis jo paaiškinimais, bei duotais parodymais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų nusikaltimo aplinkybių. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo L. S. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti įrodymai, kurie neginčijamai patvirtina, kad L. S., suduodamas smūgius R. Z., suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad tokiu būdu gali sužaloti R. Z. ir to norėjo, tai yra, R. Z. sužalojo tyčiniais veiksmais.

Dėl būtinosios ginties

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. S., prašė jį išteisinti nustačius, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Analogiškas prašymas buvo teikiamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuosprendyje dėl jo pasisakyta. Teisėjų kolegija, dar kartą patikrinusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog nuteistasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, byloje nenustatyta.

10.1 . Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

10.2 . Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės rodo, kad nuteistasis L. S. į konfliktą su R. Z. įsijungė tariamai pamatęs suklupusią sutuoktinę D. S., kas iššaukė jo reakciją nukentėjusiojo atžvilgiu. Jokių duomenų, kad nukentėjusysis R. Z. būtų artinęsis prie D. S., po to kai ji parvirto, ar kėsintųsi jai suduoti ar padaryti kokią nors žalą byloje nėra. Tuo metu, kai į lauką išbėgo L. S., joks pavojus jo sutuoktinei negrėsė. Tai, kad R. Z. būtų pavojingai artinęsis prie jo sutuoktinės D. S., nenurodė nei pats nuteistasis, nei liudytojais apklausti nuteistojo artimieji. Liudytoja apklausta M. D. nurodė, kad kai pamatė D. S. suklupusią prie jos buvo tik kaimynė, kuri padėjo iškviesti greitąją pagalbą (t. 3 b. l. 91). Liudytoju apklaustas J. D. nurodė, jog matė kaip D. S. parkrito, tai buvo vienintelis R. Z. kontaktas su D. S.. Po to R. Z. ėjo artyn prie jo, bet ne prie D. S.. Tuo metu į kiemą atbėgęs L. S. klausė R. Z.: „ko spardai mano žmoną?“ ir puolė prie R. Z. bei koliodamasis griebė jį į glėbį ir jie abu susikibo (t. 1 b.l. 123, t. 3 b. l. 92). Taigi net ir nuteistojo aplinkos žmonės nenurodė, kad L. S. išbėgus iš namų būtų grėsęs koks nors pavojus jo sutuoktinei. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas L. S. įsikišimą į konfliktą, pagrįstai vertino kaip siekį atkeršyti už tariamą sutuoktinės D. S. sumušimą, o ne būtinąją gintį, nes joks realus pavojus nei L. S., nei jo sutuoktinei D. S. negrėsė ir jam nebuvo jokio reikalo smurtauti prieš R. Z.. Tokia neadekvati nuteistojo reakcija, prielaidomis paremtas manymas dėl galimai gresiančio pavojaus iš nukentėjusiojo pusės, negali būti vertinama kaip būtinoji gintis. Nustačius tokias aplinkybes pripažinti, kad nuteistasis L. S. veikė būtinosios ginties sąlygomis, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo. Taigi, nuteistojo L. S. apeliacinio skundo argumentai dėl pirmos instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo, pagal kurį būtų konstatuota, kad L. S. veikė būtinosios ginties sąlygomis, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

11. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 59 straipsnio l dalies 6 punkte numatyta lengvinant aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

11.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų nutartys Nr. 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).

11.2. Nors nuteistojo teigimu, R. Z. veiksmai sąmoningai užstačius automobilį, kad kaimynai nepravažiuotų bei smurtiniai veiksmai prieš nėščią jo sutuoktinę patvirtina, jog jis tyčia išprovokavo konfliktą, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad R. Z. netinkamai pastatytas automobilis, bet kokiu atveju nepateisina smurto jo atžvilgiu ir šiuo atveju, tokio nukentėjusiojo elgesio negalima vertinti kaip provokuojančio ar rizikingo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Kaip jau minėta, iš ištirtų įrodymų matyti, jog konflikto priežastis buvo dėl netinkamai pastatyto nukentėjusiojo R. Z. automobilio ir konfliktavo R. Z. su D. S. ir J. D.. Nuteistasis L. S. į konfliktą su R. Z. įsijungė tariamai pamatęs suklupusią sutuoktinę D. S., kas iššaukė jo reakciją nukentėjusiojo atžvilgiu. Tačiau jokių objektyvių aplinkybių, kad nukentėjusysis R. Z. užpuolė L. S. ir jo sutuoktinę D. S., nėra. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo R. Z. ir jo sūnaus duoti parodymai apie įvykio aplinkybes išsiskyrė nuo parodymų duotų nuteistojo bei jo artimos aplinkos asmenų. Aplinkybę, kad nukentėjusysis R. Z. smurtavo prieš D. S., t. y. kad jai įspyrė, nurodė tik nuteistasis ir jo artimieji. Ta aplinkybė, kad greitoji pagalba iš įvykio vietos išsivežė būtent D. S., nepatvirtino fakto, kad prieš ją smurtavo R. Z.. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. Z. atžvilgiu vyktų ikiteisminis tyrimas dėl D. S. sveikatos sutrikdymo. Taigi, bylos duomenys nepatvirtina šios nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės. Taip pat bylos duomenys nepatvirtina ir tai, kad nukentėjusysis nuteistąjį puolė pirmas ir jo atžvilgiu smurtavo. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. D. nurodė, jog į kiemą atbėgęs L. S. pirmas puolė prie R. Z. bei koliodamasis griebė jį į glėbį, po ko jie abu susikibo. Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju R. Z. veiksmai, t. y. netinkamai pastatytas automobilis, pateisina L. S. smurtinius veiksmus.

Dėl civilinio ieškinio

12. Nuteistojo L. S. apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, nepagrįstai nukentėjusiajam R. Z., priteisė civiliniame ieškinio pareiškime nurodytą 200 Eur sumą, kuri buvo išleista vaistams ir medicininiams reikmenims. Apelianto teigimu, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. Z. dėl patirtos turtinės žalos nepateikė ne tik vaistų įsigijimo kvitų, bet net ir duomenų, kad jam buvo skirtas medikamentinis gydymas. Taip pat nurodo, kad vertinant aplinkybę, jog būtent nukentėjusiojo sąmoningas konflikto sukėlimas ir lėmė pasekmes, šiuo atveju ieškinys dėl neturtinės žalos neturėtų būti tenkinamas.

12.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 1dalis, 2 dalis).

12.2. Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

12.3. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. Z. buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš L. S. priteisti jam 200 eurų turtinės žalos atlyginimą dėl jo patirtų gydymosi išlaidų perkant įvairius vaistus, kompresus bei tvarsčius. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis R. Z. patvirtino, jog po sužalojimo pora savaičių negalėjo eiti į darbą, jautė didelius galvos skausmus, gerdavo įvairius vaistus, dėdavo kompresus bei nosį ir veidą tepdavo įvairiais tepalais dėl ko patyrė 200 eurų išlaidų, tačiau vaistų pirkimo čekių neišsaugojo (t. 3 b. l. 52). Kaip matyti iš byloje esančios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateiktos R. Z. 2018 m. kovo 30 d. apsilankymo Ambulatorinės sveikatos istorijos (priėmimo skyriaus) skaitmeninės kopijos, R. Z. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 2 d. bei rekomenduota kreiptis tolimesniam gydymuisi pas šeimos gydytoją bei vartoti analgetikus, būklei blogėjant kreiptis dėl rekonsultacijos (t. 3 b. l. 121-125). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina, jog R. Z. dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (nosies kaulų lūžimo), jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 1 b. l. 59-60). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. Z. dėl patirtos turtinės žalos įrodymų nepateikė, kadangi jų neišsaugojo, tačiau kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos, esant nustatytam nesunkiam sveikatos sutrikdymui, ką patvirtina ir minėta specialisto išvada bei siekiant atstatyti jos būklę, neabejotinai buvo patirtos išlaidos vaistams bei medicininiams reikmenims, todėl pagrįstai civilinio ieškinio pareiškime nurodyta 200 eurų sumą vertino kaip atitinkančią protingumo kriterijus ir ją priteisė iš L. S..

13. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo R. Z. neturėtų būti tenkinamas, kadangi būtent nukentėjusiojo sąmoningas konflikto sukėlimas ir lėmė tokias pasekmes.

13.1. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

13.2. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu, iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį, dėl neturtinės žalos priteisimo, ir priteisdamas nukentėjusiajam R. Z. 500 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad dėl nuteistojo L. S. padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tai sukėlė tam tikras pasekmes – psichologinį stresą, fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumus. Taip pat atsižvelgė į tai, kad dėl padaryto sužalojimo pakitimai nukentėjusiojo veide buvo matomi gana ilgą laiko tarpą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas įvertino ir tai, jog jokių aplinkybių, kad nukentėjusysis R. Z. būtų užpuolęs L. S. dėl ko pastarasis būtų turėjęs nuo jo gintis ar ginti sutuoktinę, nėra nustatyta ir, kad joks realus pavojus nuteistajam negrėsė, todėl jam nebuvo jokio reikalo smurtauti prieš R. Z.. Nuteistojo panaudotas smurtas - smūgių sudavimas nukentėjusiajam, turėjo aiškios nepagarbos kitam asmeniui pobūdį, pagal savo pobūdį buvo įžūlus elgesys. Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir sprendė, jog pakankama suma neturtinei žalai atlyginti būtų 500 eurų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išanalizavo ir įvertino visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, jų visumos reikšmę bei įtaką sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį, visapusiškai vertino nagrinėjamą situaciją ir teismo priimtas sprendimas iš nuteistojo L. S. priteisti R. Z. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, atitinka įstatymo reikalavimus, protingumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktiką panašiose bylose.

13.3. Nors nuteistojo įsitikinimu nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo neturėtų būti tenkinamas dėl to, jog būtent nukentėjusiojo sąmoningas konflikto sukėlimas ir lėmė tokias pasekmes, tačiau kaip jau buvo pasisakyta anksčiau, atsakant į kitus nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo R. Z. elgesys dėl netinkamai pastatyto automobilio, negali būti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, todėl tenkinti nuteistojo skundą ir keisti nuosprendį šiuo klausimu, nėra teisinio pagrindo.

Dėl bausmės

14. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas ir dėl skundžiamu nuosprendžiu jam neteisingai paskirtos subendrintos galutinės bausmės. Apelianto teigimu, taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, subendrinant jam bausmes, paskirtas už kelias nusikalstamas veikas, teismas privalėjo pasirinkti vien tik BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytą bausmių apėmimo būdą ir nauju 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu už nesunkų nusikaltimą paskirtą bausmę turėjo visiškai apimti ankstesniu 2018 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu už labai sunkų nusikaltimą paskirta bausme.

14.1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, paskyrė neteisingą galutinę bausmę, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai), todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.

14.2. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė ir kitą nusikalstamą veiką ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės atlikimo laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

14.3. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi buvo subendrinta su Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 metų laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė L. S. paskirta laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino bausmes, paskirtas minėtais nuosprendžiais.

14.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu L. S. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu – už tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių (BK 261 straipsnis), kita sunkių (BK 260 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai, taigi šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 11 straipsnis) ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Taigi bausmės už nusikalstamas veikas turi būti bendrinamos apėmimo būdu, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina.

14.5. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam L. S. bendrinant skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes su ankstesniu, Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, netinkamai (ne visa apimtimi) buvo taikytos BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos. Dėl to skundžiamas teismo nuosprendis yra keistinas ir šioje dalyje, t.y. dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

14.6. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

14.7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. S. nusikaltimą, už kurį nuteistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, padarė 2018 m. kovo 30 d. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu L. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 261 straipsnyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Taip nustatyta, kad nusikalstama veika (BK 138 straipsnio 1 dalis) padaryta 2018 m. kovo 30 d., tai yra prieš 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendį.

14.8. Kauno apylinkės teismas pagrįstai, bendrindamas nuteistajam L. S. bausmes, nurodė BK 63 straipsnio 9 punkto nuostatas. Tačiau teismas, subendrinęs Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir paskyręs subendrintą bausmę, nuteistajam L. S. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką neįskaitė bausmės laiko atlikto pagal ankstesnį teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendį. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio 9 punktą ir dėl to skundžiamas teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo L. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo L. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė paskirta Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nusprendžiu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams subendrinti apėmimo būdu (griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę), ir subendrintą bausmę L. S. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, L. S. į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendį.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.