- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- e2YT-20695-454/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12574-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. B. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti paveldėjimo pagal įstatymą įforminimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po vyro I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jo palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. B.. E. B. yra palikėjo sutuoktinė. Po palikėjo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. 1997 m. lapkričio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėja ir palikėjas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 285/570 dalį. Žemės sklypo dalis yra įregistruota pareiškėjos vardu. Žemės sklypo naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Žemės sklype yra gyvenamas namas ir jam priklausantys inžineriniai statiniai. Namas su kiemo statiniais bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pareiškėja nuosavybės teisę į namo ir kiemo statinių dalį įgijo 1962 m. gruodžio 19 d. vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 992, t. y. iki santuokos su palikėju sudarymo. Žemės sklypas yra skirtas namui ir jam priklausantiems kiemo statiniams eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, palikėjo paliktos žemės sklypo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priėmimą, kaip palikimą, ir faktinį jo valdymą patvirtina tai, kad pareiškėja tiek iki, tiek po palikėjo mirties gyveno ir iki šiol gyvena namo dalyje bei naudojasi žemės sklype esančiais kiemo statiniais. Pareiškėja savo gyvenamąją vietą name deklaravo 1973 m. rugpjūčio 7 d. Pareiškėja yra atleista nuo žemės mokesčio mokėjimo. Taigi po palikėjo mirties pareiškėja priėmė visą jo palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Pareiškėja vaikų neturi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog nėra gautas pranešimas apie palikėjo palikimo perėjimą valstybei. Jei teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir palikėjas I. B. susituokė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis I. B.. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro raštas patvirtina, kad po I. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina turto įsigijimą, adresu (duomenys neskelbtini). Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, jog pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuoto asmens pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po I. B. mirties jo sutuoktinė pareiškėja E. B. perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė I. B. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į I. B. turtą, nėra.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. B. priėmė palikimą po savo sutuoktinio I. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.