- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- eAN2-74-491/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidu
- Pažeidėjas
- R. B.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 31 d. nutarimu R. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur bauda. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2024 m. balandžio 23 d. 12.30 val., (duomenys neskelbtini), kaip keleivis važiavo transporto priemonėje Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su įrengtais saugos diržais, kurių jis nebuvo prisisegęs, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 196 punktą.
2. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. skundo, kuriuo jis prašė panaikinti Institucijos 2025 m. sausio 31 d. nutarimą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. dar kartą prašo peržiūrėti jo administracinio nusižengimo bylą ir jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma:
3.1. Skundžiamoje nutartyje R. B. kaltė grindžiama tik dviejų liudytojų policijos pareigūnų M. P. ir T. J. parodymais ir vieno iš jų surašytu tarnybiniu pranešimu, tačiau jų nepagrindžia jokie kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai. Tokiu įrodymu galėtų būti vaizdo ir garso įrašas, kuriame būtų užfiksuotos visos įvykio aplinkybės, tačiau tokio įrašo byloje nėra. Taigi, teismas pernelyg didelę įrodomąją reikšmę suteikė policijos pareigūnų parodymams.
3.2. Dėl R. B. kaltės padarius ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą abejonių sukelia ir tai, kad byloje esančiame vaizdo ir garso įraše girdėti, kaip vienas pareigūnas, lipdamas iš tarnybinio automobilio, svarsto ir klausia kito pareigūno: „ar bausti abu?“. Tai rodo, kad policijos pareigūnai patys tuo metu nebuvo aiškiai ir neabejotinai įsitikinę bei neturėjo pakankamai neginčijamų įrodymų, jog priekinėje keleivio vietoje važiavęs R. B. nebuvo užsisegęs saugos diržo. Tuo tarpu R. B. ir liudytojo D. V. parodymai, jog R. B. buvo užsisegęs saugos diržą, viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nesikeitė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas D. L. prašo skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti galioti. Nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde keliamas byloje surinktų įrodymų vertinimo klausimas, teigiama, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl R. B. kaltės padarius ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Su tuo apygardos teismas nesutinka. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl R. B. kaltės. Pritardamas pakankamai išsamiems apylinkės teismo nutarties motyvams, apygardos teismas atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.
7. Iš bylos matyti, kad R. B. viso proceso metu savo kaltę neigė nurodydamas, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje jis, kaip keleivis, automobilyje važiavo prisisegęs saugos diržą. Tačiau tokie R. B. parodymai apylinkės teismo pagrįstai buvo atmesti bei teisingai įvertinti tik kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad R. B. padarė aptariamą administracinį nusižengimą, t. y. liudytojų – policijos pareigūnų M. P., T. J. parodymai, policijos pareigūno M. P. tarnybinis pranešimas, vaizdo ir garso įrašai bei kiti bylos įrodymai. Administracinį nusižengimą fiksavę policijos pareigūnai M. P. ir T. J. vienodai parodė esmines įvykio aplinkybes, t. y. iš tarnybinio automobilio, sustojusio priešais nereguliuojamą pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiosios, pamatė, kad priešpriešais taip pat sustojusio taksi automobilio vairuotojas bei priekyje sėdėjęs keleivis, kaip vėliau paaiškėjo – R. B., nebuvo prisisegę saugos diržų, t. y. jų diržai nebuvo užfiksuoti. Tokios aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūno M. P. tarnybiniame pranešime. Tokius policijos pareigūnų parodymus patvirtina byloje esantys vaizdo ir garso įrašai. Iš vieno iš jų (daryto policijos tarnybiniame automobilyje įrengta priekine vaizdo kamera) yra matyti, kaip policijos pareigūnams praleidus pėsčiąją per perėją bei apsisukus, jie pasivijo taksi automobilį, kuriame priekinėje keleivio vietoje sėdėjo R. B. Nors šiame vaizdo įraše dėl jo kokybės (ant vaizdo kameros buvo vandens lašų) nematyti automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjusio R. B. nefiksuotas saugos diržas, tačiau apygardos teismui, kaip ir apylinkės teismui, nekyla jokių abejonių dėl liudytojų policijos pareigūnų parodymų, kadangi jie turėjo geras sąlygas bei galimybę matyti įvykio aplinkybes.
8. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigūnai M. P. ir T. J. buvo šališki, siekė nepagrįstai apkaltinti R. B., tačiau šie teiginiai pripažįstami deklaratyviais. Pagrindo šioje byloje nesivadovauti policijos pareigūnų parodymais nėra, kadangi, kaip minėta, jie buvo išsamūs, nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje ir juos atitinka kiti bylos įrodymai. Be tarnybinės pareigos išaiškinti nusižengimą pareigūnai kito suinteresuotumo neturėjo, jie kaip liudytojai davė parodymus, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai turėjo ar turi pagrindą R. B. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Be to, vertinant policijos pareigūnų parodymų patikimumą, atsižvelgtina ir į tai, jog matomumas administracinio nusižengimo padarymo metu buvo geras – pažeidimas fiksuotas dieną šviesiu paros metu (12.30 val.), mieste, kur važiavimo greitis nėra didelis, tiek policijos tarnybinis automobilis, tiek taksi automobilis kurį laiką stovėjo vienas priešais kitą (kol pėsčioji perėjo pėsčiųjų perėją) bei po to vienas su kitu prasilenkė. Svarbu ir tai, kad pagal liudytojų policijos pareigūnų M. P. ir T. J. parodymus, tądien jie vykdė saugaus eismo priežiūrą mieste, taigi, jų papildomas dėmesys buvo skiriamas ir tam, ar eismo dalyviai yra užsisegę saugos diržus. Taip pat jokių aplinkybių, kurios galėjo sutrukdyti stebėti nusižengimą, suklaidinti pareigūnus ar pan., nenustatyta. Taigi, apygardos teismas sprendžia, jog nėra jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti pareigūnų M. P. ir T. J. parodymų patikimumu, todėl priimant skundžiamą apylinkės teismo nutartį jais buvo vadovautasi pagrįstai.
9. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šios išvados nepaneigia policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis, tvirtinamomis prie uniformomis, daryti vaizdo ir garso įrašai. Šie įrašai tik dar kartą patvirtina, kad policijos pareigūnai M. P. ir T. J. taksi automobilį stabdė ne vien dėl to, kad jo vairuotojas nebuvo užsisegęs saugos diržo, bet ir dėl to, kad to paties nebuvo padaręs ir automobilio keleivis R. B. Sustabdę taksi automobilį, dar iš jo neišlipę, policijos pareigūnai sutiko su vienas kitu, kad reikia nubausti ne tik vairuotoją, bet ir keleivį, nes jie abu nebuvo prisisegę saugos diržų. Po to policijos pareigūnas T. J. aiškino R. B. jo padaryto pažeidimo aplinkybes, kurios sutampa su šio pareigūno kaip liudytojo parodymais, duotais teisme, taip pat aplinkybėmis nurodytomis policijos pareigūno tarnybiniame pranešime bei liudytojo M. P. parodymais. Taigi, šioje byloje R. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ne dėl jo asmens, o dėl to, kad policijos pareigūnai jį matė neprisisegusį saugos diržo.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė liudytojo D. V., vairavusio taksi automobilį, parodymus. Su tuo nesutiktina. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas išanalizavo tiek administracinėn atsakomybėn patraukto R. B., tiek liudytojo D. V. parodymus. Tai, kad apylinkės teismas atmetė tiek R. B., tiek minėto liudytojo parodymus toje dalyje, kad R. B. automobilyje kaip keleivis važiavo prisisegęs saugos diržą, kaip paneigtus kitais byloje surinktais įrodymais, nereiškia, jog į jų parodymus nebuvo atsižvelgta ir jie nebuvo tinkamai įvertinti. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojo D. V. parodymai nepaneigia anksčiau išdėstytų įrodymų bei nepatvirtina R. B. versijos. Juolab, kad šis liudytojas yra R. B. draugas, todėl gali būti suinteresuotas duoti R. B. palankius parodymus.
11. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai ir visapusiškai atsakė į visus esminius R. B. skundo argumentus. Naujų argumentų, kurių pagrindu būtų galima naikinti ar keisti skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą, apygardos teismui nepateikta. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.