Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas), Lino Šiukštos

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. (A. P.) ir A. (A.) P. (toliau – ir apeliantai, nuteistieji) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

– pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

– pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir A. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams ir devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, A. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir A. P. nustatyta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausme, neatlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendį, ir A. P. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams ir šešiems mėnesiams bei 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. nustatyta laisvės atėmimo bausmė keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausmės, neatliktos pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendį, dalimi ir A. P. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

G. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš A. P. G. T. naudai priteista 2 000,00 Eur.

G. T. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš A. P. 104,22 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu A. P. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 25 d. laikotarpiu nuo 17.00 iki 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja G. T., pastarosios name, adresu (duomenys neskelbtini) kaime, Butrimonių seniūnijoje, Šalčininkų rajone, panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, t. y. sudavė kumščiu į veidą, padarydamas pastarajai poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir nukentėjusiajai praradus sąmonę – tokiu būdu atimdamas jai galimybę priešintis ir pasinaudodamas nukentėjusios bejėgiška būkle dėl prarastos sąmonės, girtumo, senyvo amžiaus, sunkios sveikatos būklės, prieš G. T. valią nurengė šią ir atliko su ja lytinį aktą, t. y. įkišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį ir lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią, tokiu būdu G. T. išžagino.A. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2016 m. birželio 29 d. 14.45 val., išdaužęs vieno lango stiklą bei išėmęs papildomą langą, įsibrovė į D. S. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Pabarės seniūnijoje, Šalčininkų rajone, iš kur pagrobė jai priklausantį turtą: maisto produktus – makaronų pakuotę, 2 kilogramų miltų pakuotę, grikių kruopų pakuotę, 1 kg cukraus pakuotę, arbatą, kavą „Jacobs“, 2 kilogramus svogūnų, alkoholinius gėrimus: 0,5 litro talpos degtinę „Sobieski“, „Martini“ – 0,7 litro talpos, 3 butelius vyno, baltarusiškus rublius, rusiškus rublius, kronas, bendros 10,00 Eur vertės, plastikinį kibirą, taupyklę su metaliniais rubliais, kurios vertė 20,00 Eur, padarydamas nukentėjusiajai D. S. bendrą 70,00 Eur turtinę žalą.A. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 254 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2016 m. birželio 29 d. 14.45 val., išdaužęs vieno lango stiklą bei išėmęs papildomą langą, įsibrovė į D. S. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Pabarės seniūnijoje, Šalčininkų rajone, iš kur pagrobė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos (Rusija), 20-o kalibro vienvamzdį lygiavamzdį IŽ-17 modelio medžioklinį šautuvą Nr. E39837, kurį neturėdamas leidimo, pažeisdamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13 straipsnio 2 dalies reikalavimus, laikė, nešiojo ir realizavo 2016 m. liepos 3 d. apie 13.00 val. miške, (duomenys neskelbtini) kaime, Butrimonių seniūnijoje, Šalčininkų rajone, perduodamas A. P..Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu A. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 3 d. apie 13.00 val. miške prie (duomenys neskelbtini) kaimo, Butrimonių seniūnijoje, Šalčininkų rajone, neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, pažeisdamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13 straipsnio 2 dalies reikalavimus, iš A. P. įgijo šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos (Rusija) 20-o kalibro vienvamzdį lygiavamzdį IŽ-17 modelio medžioklinį šautuvą Nr. E39837, kurį atgabeno dviračiu prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Butrimonių seniūnijoje, Šalčininkų rajone, ir medžioklinį šautuvą paslėpė lauke po sudėtais rąstais, kur laikė iki 2016 m. liepos 4 d., 14.00 val., kol įvykio vietos apžiūros metu ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai, tokiais veiksmais jis neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, laikė šaunamąjį ginklą.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo sušvelninti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę iki dvejų metų laisvės atėmimo. Apeliantas nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl neteisėtų savo poelgių. A. P. prašo atsižvelgti į byloje nustatytas aplinkybes, kad jis turi brolių, seserų bei mamą, kuriems reikalinga jo pagalba. Be to, jis sutinka atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendį ir jį išteisinti arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino, jog jis iš savo posūnio A. P. paėmė ginklą. Atvykus policijos pareigūnams šį ginklą jiems geranoriškai perdavė. Apeliantas davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie įvykį. Apklausiamas teisme apeliantas paaiškino, kad ginklas jam nebuvo reikalingas. Vos tik išsiblaivęs jis ruošėsi savanoriškai nunešti ir atiduoti jį policijai. Ginklą paslėpė laikinai, nenorėdamas, kad jį surastų vaikai. Tačiau pirmosios instancijos teismas, į šiuos nuteistojo A. P. paaiškinimus neatsižvelgė, nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir skyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nesutikdamas su tokia teismo pozicija, apeliantas prašo peržiūrėti jo bylą ir jį išteisinti arba atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Juo labiau, kad laisvėje jis turi vaikų ir sergančią motiną, kuria reikia rūpintis.Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro atsiliepimu į apeliacinius skundus prašoma apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes tiek A. P., tiek A. P., įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė apeliantams tinkamas, savo paskirtį ir teisingumo principą atitinkančias bausmes, kurių švelninti nėra teisinio pagrindo.Nuteistųjų A. P. ir A. P. apeliaciniai skundai atmetami.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. savo kaltės pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 254 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir prašo ją švelninti. Nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, todėl turi būti išteisintas, arba jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad jie yra nepagrįsti ir nesudaro teisinio pagrindo keisti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. P. už nusikaltimų, nustatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 254 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė šių straipsnių sankcijose nustatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkio nesiekiančias bausmes ir paskyrė subendrintą laisvės atėmimo bausmę trejiems metams ir devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis ši bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. nustatyta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas turėtų būti sumažintas iki dvejų metų. Apeliaciniame skunde nurodoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino nusikaltęs ir gailisi dėl neteisėtų savo poelgių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę ir dėl to švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. P. charakterizuojamas neigiamai. Jis padarė du sunkius ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, praeityje yra ne kartą teistas. Nors A. P. yra jauno amžiaus, jis niekur nedirba, nesimoko, jo pasirinktas gyvenimo būdas yra asocialus. Naujas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė praėjus vos pusmečiui po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, kur jis atlikinėjo ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad apeliantas turi mamą, brolių bei seserų, kuriais jis turi rūpintis, nepagrindžia apelianto daromos išvados, kad jam paskirtoji laisvės atėmimo bausmė turėtų būti švelninama. Juo labiau, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės egzistavo ir pirmiau, tačiau jos nesutrukdė jam nusikalsti iš naujo. Kita vertus, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis išlaiko savo mamą, brolius bei seseris. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nukentėjusiajai G. T. padarytos neturtinės žalos nėra atlyginęs net iš dalies. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Deklaratyvūs nuteistojo teiginiai apie sutikimą atlyginti šiai nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas nuteistajam A. P. švelninti paskirtąją bausmę. Juo labiau, kad atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą yra nuteistojo A. P. pareiga, o ne teisė. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam A. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nustatyta nepažeidžiant BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio 2 dalies, teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimų.Priešingai nei skunde teigia nuteistasis A. P., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, laikė šaunamąjį ginklą, t. y. iš A. P. įgijo šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos (Rusija) 20-o kalibro vienvamzdį lygiavamzdį IŽ-17 modelio medžioklinį šautuvą Nr. E39837, kurį atgabeno dviračiu prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Butrimonių seniūnijoje, Šalčininkų rajone, ir paslėpė lauke po sudėtais rąstais, kur laikė iki 2016 m. liepos 4 d., 14.00 val., kol įvykio vietos apžiūros metu ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šią išvadą patvirtina ne tik paties A. P. prisipažinimas, kad jis 2016 m. liepos 3 d. apie 13.00 val. miške paėmė šaunamąjį ginklą iš A. P. ir nusivežęs dviračiu paslėpė rąstų krūvoje, bet ir kita baudžiamosios bylos medžiaga: liudytojos J. A. parodymai, 2016 m. liepos 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada Nr. 140-(3407)IS1-6533. BK 253 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veika laikoma baigta atlikus bent vieną iš straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veikų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. P. žinojo, kad neturi leidimo laikyti ginklą, jis taip pat žinojo, kad tokio leidimo neturi ir A. P.. Taigi, paimdamas iš A. P. šaunamąjį ginklą, jį gabendamas ir paslėpdamas netoli savo namų esančioje rąstų krūvoje, A. P. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti. Jis visiškai realizavo BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde keliama versija, kad pirmiau nurodytą, iš A. P. įgytą ginklą jis paslėpė laikinai, nenorėdamas, kad jį surastų vaikai, o išsiblaivęs planavo atiduoti policijai, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo įvertinta ir pagrįstai atmesta. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių išvadą, jog A. P. iš tiesų planavo perduoti iš A. P. paimtą ginklą policijos pareigūnams. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad iš A. P. paimtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, kurie remiantis specialisto išvados Nr. 140-(3407)IS1-6533 duomenimis buvo netinkami naudoti, A. P. parsigabeno arčiau namų, ginklą paslėpė rąstų krūvoje, o šaudmenis parsinešė į namus ir paslėpė dėžutėje ant spintos. Policijos pareigūnams apie iš A. P. paimtą ginklą ir šaudmenis apeliantas nepranešė, nors turėjo mobiliojo ryšio telefoną, taigi, turėjo galimybę informuoti policijos pareigūnus apie paimtą ginklą, tačiau ja nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad minėtą šaunamąjį ginklą ir netinkamus šaudyti šovinius nuteistasis įgijo iš A. P. žinodamas, kad pastarasis yra paieškomas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Tačiau aplinkybės, jog žino kur yra policijos paieškomas asmuo, kaip ir neteisėto ginklo įgijimo, gabenimo bei laikymo fakto, policijos pareigūnams A. P. savanoriškai nepranešė. Ginklą į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nuteistasis atidavė tik tuomet, kai šie pareikalavo tai padaryti. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. P. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, o apeliaciniame skunde nurodomi motyvai nesudaro pagrindo jį išteisinti.Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde taip pat prašo, nesant galimybės jį išteisinti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, neatimti jam laisvės ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. P. už BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyto apysunkio nusikaltimo padarymą paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, ir A. P. nustatyta laisvės atėmimo bausmė keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausmės, neatliktos pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendį, dalimi ir A. P. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Taigi, formaliai A. P. atitinka šiuo metu galiojančiose BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, Nr. 2K-91/2014).Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžio turinio matyti, kad A. P. charakterizuojamas neigiamai. Jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), praeityje jis teistas tris kartus (pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 3 dalį), niekur nedirba, yra baustas administracine tvarka. Iš byloje surinktų duomenų galima spręsti, kad apelianto padarytas nusikaltimas pagal savo pobūdį buvo atsitiktinis, nebuvo iš anksto suplanuotas, jis įvykdytas spontaniškai susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vis dėlto aplinkybė, jog naują nusikaltimą nuteistasis padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, leidžia daryti patikimą išvadą, kad A. P. nepateisino teismų jam anksčiau parodyto pasitikėjimo ir yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, be to, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Paminėtų aplinkybių visuma patvirtina išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik nuteistajam A. P. realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, pirmiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog taikyti minėtam nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo.Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

nuteistųjų A. P. (A. P.) ir A.(A.) P. apeliacinius skundus atmesti.