Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Evaldo Gražio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, nuteistojo R. M. gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, nukentėjusiojo G. G. atstovei advokatei J. T. Litvinskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 155 str. 1 d. (A. Ū. įžeidimas), perkvalifikavus iš BK 145 str. 1 d., ir nuteistas 45 parų areštu; pagal BK 155 str. 1 d. (E. V., E. V., R. V. įžeidimas) ir nuteistas 80 parų areštu; pagal BK 155 str. 1 d. (G. G. įžeidimas) ir nuteistas 70 parų areštu; pagal BK 170 str. 2 d. ir nuteistas 45 parų areštu; pagal BK 170² str. 1 d. ir nuteistas 45 parų areštu; pagal BK 232 str. (teisėjų B. V., M. K., M. D. pažeminimas 2010-05-14) ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 232 str. (teisėjų B. V., M. K., M. D. pažeminimas 2010-05-09, 2010-05-14) ir nuteistas 7 mėn. laisvės atėmimu; pagal BK 63 str. 1, 4 dalis, 65 str. 1 dalies a) p. p. ir 2 dalį, arešto bausmes pakeitus laisvės atėmimu, subendrinus prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, galutinė bausmė R. M. paskirta 1 (vieneri) metai ir 4 (keturi) mėn. laisvės atėmimo;

procesas pagal BK 155 str. 1 d. dėl K. A. įžeidimo panaikintas ir byla dėl 20000 Lt civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukta, nukentėjusiajai K. A. atsisakius kaltinimo ir civilinio ieškinio;

priteista iš kaltinamojo R. M. nukentėjusiesiems E. V. 7000 Lt, E. V. 1000 Lt, G. G. 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; iš kaltinamojo R. M. valstybei priteista 246,08 Lt proceso išlaidų;

nukentėjusiajam M. K. atsisakius 50000 Lt civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, byla šioje dalyje nutraukta;

G. G. ieškinys R. M. dėl 60,00 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas; nukentėjusiojo A. Ū. atstovės pagal įstatymą G. S.-Ū. ieškinys dėl 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. pripažintas kaltu pagal BK 155 str. 1d. už tai, kad jis, jungdamasis iš tyrimo metu nenustatytos interneto prieigos, turėdamas administratoriaus teises, 2010-05-29, jo administruojamame internetiniame dienoraštyje (duomenys neskelbtini) (tikslus internetinis adresas (duomenys neskelbtini) patalpino straipsnį-pasisakymą pavadinęs jį, „Šis įrašas-pasiūlymas pedofilui A. Ū. išgelbėti savo gyvybę“, kuriame patalpino tekstą, “Šis įrašas-pasiūlymas pedofilui A. Ū. išgelbėti savo gyvybę. Pamenu paleido A. Ū. iš po valstybinės apsaugos, bet po to vėl nutarė globon pasiimti atgal. Nes kažkaip nepavyko suderinti užsakomosios žmogžudystės, o pats A. Ū., patekęs į gyvenimą, suprato apie jam iškilusį pavojų ne iš visuomenės, bet samdomųjų žudikų. Pasiūlymas A. Ū. labai paprastas. Susitaikyti su baudžiamąja byla ir išduoti visą informaciją žiniasklaidai. Nes, tavo įrašus dabar atidžiai tyrinėja ir aiškinasi kam tu atidavei kompromituojančią medžiagą. Suvedus visus galus, neradus papildomų „informacijos“ žinovų. „jie“ ką nors padarys tavo artimiesiems. Nes yra pasamdyti žmonės, kurie tuo užsiima ir dirba paromis už labai didelius pinigus-pasiklausydami visus be išimties pokalbius, stebėdami žmonių įpročių-kur ir kada jie keliauja, su kuo bendrauja. Jiems reikia suprasti kuo tu pasitiki ir pas kam supažindinai (jie matys kaip žmonės jaudinasi, greitai supras yra kas). Kitaip sakant, kiekviena pradelsta diena-tavo garantuota mirtis. Nes būtent laikas reikalingas tiems, kuriuos šiuo metu dangstai. Niekas jau nebandys tavęs išteisinti, tu „jiems“ esi lavonas, 100 % lavonas. Jeigu perskaitysi, susimastyk. Nebūtinai tu perskaitysi, bet gal tie, kas galės tau padėti apsiriboti dešimtmečiu kalėjime ir moraliniam pažeminimui. Tavo situacija neturi išeities, nes pinigai jau sumokėti už tavo galvą. Puikiai tą žinai. Ir joks „šou“ per Televiziją neištaisys šio užsakymo“, t. y. tokiu savo pasisakymo tekstiniu turiniu jis, R. M., taip reaguodamas į tuo metu visuomenėje sukėlusį didelį rezonansą, susijusį su taip vadinama „Kauno pedofilijos byla“ patalpino paminėtą pasisakymą, t.y. tokiu paminėto straipsnio-pasisakymo tekstiniu-vizualiu turiniu jis, R. M., viešai, tyčia, internete, raštu įžeidė A. Ū., jį pavadindamas jį „pedofilu“, „100 % lavonu“, taip jį pažemindamas ir paniekindamas.

Jis pripažintas kaltu pagal BK 155 str. 1 d. už tai, kad, jungdamasis iš tyrimo metu nenustatytos interneto prieigos, turėdamas administratoriaus teises, 2012-06-22, jo administruojamame internetiniame dienoraštyje (duomenys neskelbtini) (tikslus internetinis adresas (duomenys neskelbtini)), bei 2012-02-07, bei jo administruojamame internetiniame dienoraštyje (duomenys neskelbtini) (tikslus internetinis adresas (duomenys neskelbtini)) patalpino straipsnį-pasisakymą pavadinimu „Žiauru...sulaikė prokurorą kuris ėmė 30000 litų kyšį...(Foto)“, kuriame po paminėtu pavadinimu patalpino žodžius „eina nakui.. kokios sukos“, po šiuo užrašu patalpino E. V. ir E. V. nuotraukas, virš jų patalpino užrašą „urodų (išsigimėlių) šeimynėlė bei jų giminė“, tarp nuotraukų patalpino užrašą „urodai“, po E. V. nuotrauka patalpino užrašą „tėvas E. V.‘, po E. V. nuotrauka patalpino užrašą „sūnus E. V.“, žemiau po nuotraukomis patalpino tekstą „Į Vilniaus areštinę pirmadienį vėlai vakare Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai atvežė ir uždarė Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorą E. V.. Jis sulaikytas su įkalčiais po to, kai paėmė kyšį“, t.y. tokių paminėtų straipsnių-pasisakymų tekstiniu-vizualiu turiniu jis, R. M., viešai, tyčia, internete, raštu įžeidė E. V., R. V. bei E. V., juos pavadindamas „urodais (išsigimėliais)“, taip juos pažemindamas ir paniekindamas.

Jis pripažintas kaltu pagal BK 155 str. 1 d. už tai, kad, jungdamasis iš tyrimo metu nenustatytos interneto prieigos, turėdamas administratoriaus teises, 2010-12-18, jo administruojamame internetiniame dienoraštyje (duomenys neskelbtini) (tikslus internetinis adresas (duomenys neskelbtini)), patalpino straipsnį-pasisakymą pavadinimu „Kartais šiame bloge atsiras eilinės padugnės (gnydos) – ateities kartoms atpažinti“, kuriame po paminėtu pavadinimu patalpino tekstą „Interneto svetainėse užgaulius komentarus rašinėja ne tik nesubrendę, neturintys ką veikti tipai, bet ir solidaus amžiaus bei rimtų profesijų atstovai. Ukmergės teisme už viešai skatinamą neapykantą ir kurstymą smurtauti bei fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl seksualinės orientacijos nuteistas 64 metų P. M.. S. miestelyje gyvenančiam U. pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojui skirta 650 litų bauda. Vyriškis prisipažino, kad šių metų gegužės 31-ąją interneto svetainėje perskaitęs straipsnį „Homoseksualų parade Rygoje plaikstėsi ir Lietuvos vėliava“ savo pasipiktinimą išreiškė komentaru „nu tuos k... p... reikia traiškyti. Kitaip jų neatsikratysi“. „Aš nejaučiu neapykantos kitos seksualinės orientacijos žmonėms, tačiau man nepatiko tai, kad gėjų parade buvo nešama Lietuvos vėliava. Mano manymu, tai nepagarbus elgesys su valstybės simbolika. Išreikšdamas savo nuomonę, nemaniau, kad darau nusikaltimą. Tai buvo paprasčiausias komentaras, žodžio laisvė“,-taip teisėsaugos pareigūnams teisinosi gydytojas. Savo komentarą medikas pasirašęs „mp“-savo inicialais. Du vaikus užauginęs, su pensininke žmona gyvenantis P. M. tikino, kad nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio. P. M. demaskavo ikiteisminį tyrimą atlikę Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Ukmergės policijos komisariato pareigūnai. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas šių metų birželio 13-ąją, kai gindamas viešąjį interesą į Generalinę prokuratūrą kreipėsi vilnietis G. G. Po šiuo tekstu R. M. patalpino užrašą „štai standartinė gnyda G. G. 1978 m. kovo 29, Vilnius, dar po šiuo tekstu patalpino užrašą „stukačius šita gnyda įskundė pensininką gydytoją dėl komentarų prieš pederastus, dar žemiau patalpino dvi G. G. nuotraukas, po viena iš jų patalpino užrašą „stukačius“, po kita patalpino užrašą „celka“.kurio turiniu užgauliai pažemino G. G., pateikdamas jo nuotrauką, gimimo datą pareikšdamas „Štai standartinė gnyda G. G., stukačius. Šita gnyba įskundė pensininką gydytoją dėl komentarų prieš piderastus“, t.y. paminėto straipsnio-pasisakymo tekstiniu-vizualiu turiniu jis, R. M., viešai, tyčia, internete, pavadindamas G. G. „gnyda, stukačius, celka“, raštu užgauliai pažemino ir tokiu būdu įžeidė jį.

Jis pripažintas kaltu pagal BK 170 str. 2 d. už tai, kad, jungdamasis iš tyrimo metu nenustatytos interneto prieigos, turėdamas administratoriaus teises, 2011-04-11, jo administruojamame internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) (internetinis adresas (duomenys neskelbtini)) patalpino straipsnį-pasisakymą pavadinimu „Minsko metro sprogdinimas šį pavasarį, prieš tai buvo sprogdinama Maskvos metro (prieš metus)-„Kada Lietuvos Žyduomenė pradės sprogdinti?“, kuriame po paminėtu pavadinimu patalpino tekstą „Minsko metro sprogdinamas šį pavasarį, prieš tai buvo sprogdinamas Maskvos metro prieš metus, irgi pavasarį)-kada Lietuvos žyduomenė pradės sprogdinti? Gaila nekaltų žmonių. Gaila, jog naudojami tie patys poveikio metodai kaip ir prieš Rusijos Federaciją. Gaila A. L., jam dabar sunku kovoti prieš žyduomenę, kuri neseniai apribojo užsienio valiutos kiekius Baltarusijoje. Gaila tų žmonių, kuriuos žudo supisti žydų tautybės organizatoriai“, t.y. tokiu paminėto straipsnio-pasisakymo tekstiniu turiniu jis, R. M., nepagrįstai apkaltindamas žydų tautybės asmenis tariamai jų įvykdytais sprogdinimais Maskvos, Minsko metro, viešai, tyčia, internete raštu tyčiojosi, niekino žydų tautybės žmonių grupę ir skatino neapykantą žydų tautybės žmonių grupei dėl tautybės.

Jis pripažintas kaltu pagal BK 170² str. 1 d. už tai, kad, jungdamasis iš tyrimo metu nenustatytos interneto prieigos, turėdamas administratoriaus teises, 2010-12-30, jo administruojamame internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) (internetinis adresas (duomenys neskelbtini)) patalpino straipsnį-pasisakymą-schemą „Sausio 13-Kas ištiktųjų nužudė Lietuvos piliečius vardan kažkieno interesų?“, kuriame po paminėto straipsnio pavadinimu patalpino schemą, kurioje kairėje pusėje patalpino užrašą „sausio 13 siaubas“, centre patalpino V. L. nuotrauką ir šalia užrašą “L. nurodymu buvo šaudomi Lietuvos piliečiai sausio 13 dieną iš TV bokšto. 14 lavonų“, žemiau schemoje patalpino Vilniaus televizijos bokšto atvaizdą, šalia jo dešinėje A. B. nuotrauką, šalia jos patalpino užrašą „A. B. parūpino ginklus. Žmonių nužudymą koordinavo JAV atsiųstas CŽV karininkas, kuris kartu su L. tuo metu sėdėjo seimo rūmuose“, schemos apačioje patalpino A. P. nuotrauką ir šalia patalpino užrašą „A. P. atskleidžia tiesą apie sausio 13 įvykius“, taip pat šios schemos apačioje patalpino tekstą „Kodėl to reikėjo? Atsakymas: sujudinti likusius žmones prie Seimo, kurie būtų pasiruošę mirti dėl JAV organizuotos provokacijos Lietuvoje. Antraip situacija taptų nekontroliuojama ir JAV žydai prarastų tolimesnę galimybę žlugdyti kitas Sovietų Sąjungos respublikas. Abejojantiems: Kodėl neseniai vykęs Kirgizijos konfliktas nusinešė tiek daug žmonių gyvybių? Kas per juodaodžiai snaiperiai dalyvavo kirgizų susišaudyme?“, taip pat po paminėtu tekstu patalpino tekstą “Sausio 13 įvykiai pareikalavo nekaltų žmonių gyvybių užsienio tarnybų organizuotam perversmui, siekiant Lietuvą paverst JAV žyduomenės valdomu rezervatu. Aukos buvo reikalingos ilgesniam įtvirtinimui nusikalstamo darinio-Sąjūdžio, kuris priėmė „demokratijos“ pamatus ir savaime susinaikino iš politinės arenos, siekiant nuslėpti pėdsakus ir išvengti teisingumo. V. L. buvo šio sąmokslo viena iš figūrų, kuriam žmonių gyvybės tebuvo tramplinas į jo giminės ir asmeninės gerovės ateitį“, t. y. tokiu paminėto straipsnio-pasisakymo-schemos tekstiniu-vizualiniu turiniu jis, R. M., pateikdamas viešai internete jo administruojamame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) schemą, kurioje parodyta, kad 1990 m. sausio 13 įvykius (civilių Lietuvos gyventojų žudynes prie televizijos bokšto) įvykdė ne SSRS ginkluotosios pajėgos, o jas organizavo V. L., A. B. bei JAV specialiosios tarnybos ir kad šios žudynės buvo asmeniškai naudingos V. L., viešai, tyčia, internete neigė 1990-1991 metais įvykdytą SSRS agresiją prieš Lietuvos Respubliką ir prieš jos gyventojus, šią agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikai ir labai sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikos gyventojams, tai darydamas įžeidžiančiu būdu.

Jis pripažintas kaltu pagal BK 232 str. už tai, kad, jungdamasis iš tyrimo metu nenustatytos interneto prieigos, turėdamas administratoriaus teises, 2010-05-14, jo administruojamame internetiniame dienoraštyje (duomenys neskelbtini) (internetinis adresas: (duomenys neskelbtini)) patalpino straipsnį–pasisakymą pavadinimu, „Kodėl Teisėjai ir Kunigai tampa pedofilais“, kuriame patalpino dvi nuotraukas, kuriuose atvaizduoti dvasininkai (vilkintys sutanas) ir teisėjai (vilkintys mantijas) virš teisėjų nuotraukos yra užrašas „pedofilų apranga“, bei po abiem paminėtomis nuotraukomis yra patalpintas užrašas didžiosiomis raidėmis „pedofilų apranga“, bei pateiktas tekstas “Turbūt nėra sudėtinga skaityti gyvenimą ir matyti jame akivaizdžiai kas yra kas. Neprotingam žmogui tai skamba absurdiškai, o mačiusiam gyvenimą, jeigu apie tai pradedama kalbėti. Taigi, vienas iš pagrindinių faktų, kuris tiksliai nusako pederastijos paplitimą tarp kunigų ir teisėjų-tai jų išorinis pristatymas visuomenei per kūną dengiančius drabužius. Todėl neverta koncentruoti dėmesį į kokius nors pašalinius asmenis, o reikia imtis būtent Lietuvos teisėjų gyvenimo nagrinėjimu, kas atves prie pagrindinio pedofilų tinklų įkūrėjų asmenybių“, t.y. tokiu paminėto straipsnio-pasisakymo tekstiniu-vizualiu turiniu jis, R. M., viešai, internete, raštu užgauliai pažemino, paniekino dėl veiklos vykdant teisingumą Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėją B. V., Mažeikių rajono apylinkės teismų teisėją M. K., Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją M. D., pateikdamas jų nuotraukas, priskirdamas juos tariamam „pedofilų tinklo nariams“ ir taip savo veiksmais išreikšdamas nepagarbą teisėjams, sumenkindamas jų, teisėjų autoritetą visuomenėje.

Jis pripažintas kaltu pagal BK 232 str. už tai, kad, jungdamasis iš tyrimo metu nenustatytos interneto prieigos, turėdamas administratoriaus teises, 2010-05-09, 2010-05-14 jo administruojamame internetiniame dienoraštyje (duomenys neskelbtini) (tikslūs internetiniai adresai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) patalpino straipsnius-pasisakymus pavadinimais „Pradedu virtualią sesiją „ATPAŽINK PEDOFILĄ“ (fotonuotraukos)-dalis 1“ , „Pradedu virtualią sesiją „ATPAŽINK PEDOFILĄ (fotonuotraukos)-dalis 2“, „Renku visų Lietuvos teisėjų (ir...) nuotraukas, kad užaugę tvirkinti mažamečiai vaikai galėtų atpažinti pedofilus“, kuriuose be paminėtų pavadinimų pateikė Lietuvos teismų teisėjų nuotraukas, t.y. tokių paminėtų straipsnių-pasisakymų tekstiniu-vizualiu turiniu jis, R. M., viešai, tyčia, internete, raštu užgauliai pažemino, paniekino dėl veiklos vykdant teisingumą Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėją B. V., Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją M. K., Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją M. D., viešai juos pažemindamas ir paniekindamas, priskirdamas juos „pedofilams“ ir taip savo veiksmais išreikšdamas nepagarbą teisėjams, sumenkindamas jų, teisėjų autoritetą visuomenėje.

Nukentėjusiojo G. G. atsikirtimuose į nuteistojo R. M. apeliacinį skundą prašoma palikti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą. Ir šiuo metu įvedus į „Google“ paiešką internete nukentėjusiojo vardą ir pavardę, galima rasti tą pačią neigiamą informaciją. Ši neigiama informacija kenkia jo reputacijai, menkina jo galimybes visuomeninėje ir dalykinėje veikloje. Tuo nukentėjusiajam daroma žala yra labai didelė. Internete skelbiama informacija su jo asmens nuotraukomis ir įžeidžiančiais žodžiais viešoje erdvėje buvo ilgą laiką, ji tebėra ir dabar, R. M. jo neatsiprašė, nepaneigė paskleistos informacijos, jos nepašalino, o po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir toliau paskelbė dar ir kitą neigiamą informaciją. Tai rodo, kad R. M. ir toliau tęsia savo nusikalstamą veiką, viešai rašo ir talpina nukentėjusįjį asmeniškai ir kitus nukentėjusiuosius žeidžiančią informaciją, dėl kurios jis kaltinamas šioje byloje, taigi, nėra jokių abejonių, kad jis šioje byloje jam inkriminuojamus nusikaltimus įvykdė. Nukentėjusysis šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, tačiau jam priteistina suma, atlyginant neturtinę žalą, turėtų būti didesnė, nei apylinkės teismo priteistoji. Dėl R. M. nusikalstamos veikos nukentėjusysis buvo priverstas vykti į teisėsaugos institucijas, ieškoti advokato, gaišti brangų laiką ir patirti finansinių išlaidų.

Teismo posėdyje gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusiojo atstovė ir prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį, neigia kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir prašo išteisinti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apylinkės teismas teisingai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismui pateiktus duomenis, iš to padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas dėl R. M. kaltės įrodytumo padarius nuosprendyje nurodytus nusikaltimus.

Pirmosios instancijos teismui abejonių dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų patikimumo ir teisėtumo nekilo, duomenys gauti teisėtais būdais, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtino R. M. kaltę, internete viešai, tyčia, raštu įžeidus A. Ū., pavadinant jį „pedofilu“, „100 % lavonu“, taip jį pažeminant ir paniekinant (BK 155 str. 1 d.), viešai, tyčia, internete, raštu įžeidus E. V., R. V. bei E. V., juos pavadinant „urodais (išsigimėliais)“ (BK 155 str. 1 d.), raštu užgauliai pažeminus ir tokiu būdu įžeidus viešai, tyčia, internete, pavadinant G. G. „gnyda, stukačius, celka“ (BK 155 str. 1 d.), viešai, tyčia, internete raštu tyčiojantis, niekinus žydų tautybės žmonių grupę ir skatino neapykantą žydų tautybės žmonių grupei dėl tautybės (BK 170 str. 2 d.), viešai, tyčia, internete neigus 1990-1991 metais įvykdytą SSRS agresiją prieš Lietuvos Respubliką ir prieš jos gyventojus, šią agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikai ir labai sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikos gyventojams, tai darant įžeidžiančiu būdu (BK 170² str. 1 d.), viešai, internete, raštu užgauliai pažeminus, paniekinus dėl veiklos vykdant teisingumą Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėją B. V., Mažeikių rajono apylinkės teismų teisėją M. K., Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją M. D., pateikiant jų nuotraukas, priskiriant juos tariamam „pedofilų tinklo nariams“ ir taip savo veiksmais išreiškiant nepagarbą teisėjams, sumenkinant teisėjų autoritetą visuomenėje (BK 232 str.).

Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai nurodyta, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 155 str. 1 d., tiesos kriterijus neturi įtakos kvalifikavimui – įžeidimo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje teisė į informaciją (saviraiškos laisvė) deklaruojama 10 straipsnyje, jog kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę, ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Europos Žmogaus Teisių Teismas saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik ,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo.

Kaip ir dauguma konvencinių garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. Kartu EŽTT akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai, apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, spręsdamos, ar yra toks poreikis, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005-09-19 nutarime yra konstatavęs, kad Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu bei dezinformacija, reiškia, jog draudimas skleisti minėto turinio informaciją yra absoliutus, už interneto tinklalapio turinį atsako to interneto tinklalapio įkūrėjas (valdytojas). Kai interneto tinklalapio įkūrėjas ir valdytojas nėra tas pats asmuo, už interneto tinklalapio turinį atsako valdytojas. Taigi, konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima konstitucines vertybes iš esmės paneigiančios tariamos laisvės atlikti Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus - skleisti tokias mintis, pažiūras ir t. t., kuriomis yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai (LR Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu bei dezinformacija, reiškia ir tai, jog įstatymų leidėjas privalo įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas bei dezinformacija, jeigu jais kėsinamasi iš esmės paneigti atitinkamas konstitucines vertybes, būtų persekiojami kaip nusikalstami veiksmai ir už juos būtų nustatyta teisinė atsakomybė kaip už nusikalstamus veiksmus. Taigi pagal Konstituciją laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su bet kokiais teisei priešingais veiksmais, kuriais kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai.

Dėl BK 232 str. pasakytina tai, kad teismų praktikoje pripažinta, kad šiame įstatyme įtvirtintas absoliutus draudimas reikšti nepagarbą teismui ar teisėjui dėl jų veiklos vykdant teisingumą. Todėl teismo ar teisėjo pažeminimas nepateisinamas ir tais atvejais, kai teismas ar teisėjas netinkamai vykdė savo pareigas, pavyzdžiui, aukštesnių teisminių institucijų panaikinti teismo ar teisėjo sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-385/2006). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. M. šį nusikaltimą padarė tyčia, kad jis suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti, kad teisėjų su mantijomis nuotraukų patalpinimas su užrašais „pedofilų“ apranga, „klanas“, su komentarais, kad tvirkinami vaikai atpažintų pedofilus, internete užgauliai pažemino teisėjus dėl jų veiklos. Nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo sprendimu dėl BK 170 str. 2 d. požymių buvimo R. M. veiksmuose, kadangi jis visiems suprantamai pasisakydamas, kad žydų tautybės asmenys surengė sprogdinimus Maskvos, Minsko metro, jam gaila tų žmonių, kuriuos žudo žydų tautybės asmenys, klausia kada Lietuvos žydų tautybės žmonės pradės sprogdinti, viešai nurodydamas vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių – žydų tautybės asmenis ir išreiškia jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiškimų respondentų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją, turėdamas administratoriaus teises, administruojamame tinklapyje tyčia raštu niekino žydų tautybės žmonių grupę ir skatino neapykantą žydų tautybės žmonių grupei dėl jų tautybės. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl R. M. veiksmų kvalifikacijos pagal BK 170² str. 1 d., esant pakankamai įrodymų, kad jis savo administruojamame tinklalapyje viešai neigė 1990-1991 metų SSRS agresiją prieš Lietuvos Respubliką ir jos gyventojus, tai padarydamas įžeidžiančiu būdu. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tai yra nusikaltimo sudėčiai pripažinti esant baigtai padariniai nereikalingi, užtenka, kad asmuo tyčia viešai, užgauliu ir įžeidžiančiu būdu siekia paneigti SSRS agresiją, jos metu padarytus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikai ir nukentėjusiems.

Tai, kad 1991 m. sausio mėn. buvo vykdomas agresijos aktas, daromi sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, yra nustatyta teismų sprendimais, tokie faktai pripažinti įstatymu. Byloje nustatyta, kad šie faktai R. M. buvo žinomi. Tokioje situacijoje kitoks, nei nustatyta teismų sprendimais bei pripažinta įstatymais, 1991 m. sausio mėn. įvykių interpretavimas yra laikytinas ne nuomonės reiškimu, o nustatytų faktų neigimu ar menkinimu. Tokie veiksmai, jei jie atlikti BK 170² straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytu būdu ar sukelia dispozicijoje numatytus padarinius, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 170² straipsnio 1 dalį klausimą neturi būti iš naujo aiškinamasi, kas vyko 1991 m. sausio 13 d., nes teismų sprendimais nustatyti ir įstatymais pripažinti faktai kiekvienoje atskiroje byloje iš naujo neturi būti nustatinėjami, jokie šaltiniai, kuriuose nesutinkama ar abejojama nustatytais faktais, neprivalo būti tiriami. Tokio pobūdžio byloje esminę reikšmę turi tik tai, ar nukrypstantis nuo visuotinai pripažinto 1991 m. sausio mėn. įvykių vertinimo kitoks tų įvykių vertinimas gali būti pripažintas grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu arba viešąją tvarką sutrikdžiusiu agresijos, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų viešu neigimu ar šiurkščiu menkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-102/2013). Akivaizdu, kad R. M. savo administruojamame internetiniame tinklapyje patalpindamas straipsnį-pasisakymą-schemą „Sausio 13-Kas ištiktųjų nužudė Lietuvos piliečius vardan kažkieno interesų?“, tekstiniu–vizualiniu turiniu tyčia viešai menkino ir neigė įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos teismų sprendimais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais pripažintą 1991 metų SSRS agresijos prieš Lietuvą faktą, jos metu įvykdytus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus prieš Lietuvos Respublikos gyventojus ir tokiu savo užgauliu elgesiu – įžeidžiančiu viešu pasisakymu iškreipdamas faktus, įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą ir artimuosius.

Atmetamas R. M. apeliacinio skundo argumentas, jog skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta nusikalstamų veikų vieta, kadangi tai neturi įtakos sprendžiant dėl asmens kaltės pagal BK 155 str. 1 d., 170 str. 2 d., 170² str. 1 d., 232 str. klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje priimtoje nutartyje Nr. 2K-389/2013 yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai nusikaltimai, už kuriuos nuteistas A. G., buvo padaryti elektroninėje erdvėje, vadinasi, jų padarymo vieta esant galimybei nustatoma priklausomai nuo to, kurioje vietoje būdamas kaltininkas prisijungia prie elektroninės bankininkystės ir kur būdamas atlieka su kompiuteriu neteisėtas finansines operacijas. Tiriamu atveju nusikalstamų veikų darymo metu tiksli vieta nenustatyta, kurioje buvo R. M., tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis požymis (veikos padarymo vieta) nėra būtinasis inkriminuotų veikų požymis, šios aplinkybės nenurodymas nuosprendyje nelaikytinas esminiu kriterijumi, kuris galėjo turėti reikšmės veikų kvalifikavimui, todėl pirmosios instancijos teismas, nurodydamas šią aplinkybę kaip nenustatytąją, esminių procesinių pažeidimų nepadarė.

Kolegija nesutinka ir su tuo apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas ignoravo faktinę aplinkybę, kad nuosprendyje paminėti tinklalapiai yra užsienio valstybių žinioje, jie yra administruojami wordpress.com organizacijos, kadangi nenuginčijamai nustatyta ir įrodyta, kad tinklalapiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų padarymo metu administruojami buvo R. M.. Jau minėta, kad atlikus internetinės erdvės monitoringą, nustatyta, kad tas pats asmuo, administruojantis aukščiau pateiktus internetinius tinklalapius, nusikalstamai veikai vykdyti naudojo elektroninio pašto dėžutes (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir kad šių elektroninių paskyrų autorius tiesiogiai yra bendravęs su skaitytojais, nurodydamas paminėtas elektroninio pašto dėžutes kaip susisiekimo priemones, siūlydamas skaitytojams šių elektroninio pašto dėžučių pagalba susisiekti su paskyrų autoriumi.

Apibendrinant daromos išvados, kad R. M. argumentai, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nustatytos faktinės aplinkybės, pateikiant savo versijas, yra niekuo neparemti deklaratyvūs teiginiai. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – teismas privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Išanalizavus skundžiamų nuosprendžio turinį bei kitą bylos medžiagą, darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, nustatė, kurie iš jų laikytini įrodymais, nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus dėl įrodymų vertinimo, t. y. argumentus, dėl kurių patikimais pripažino bei rėmėsi nuteistąjį kaltinančiais duomenimis ir išdėstė motyvus dėl R. M. nusikaltimų kvalifikacijos (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), tinkamai aprašė byloje nustatytas faktines aplinkybes. Vien tai, kad apylinkės teismo padarytos išvados neatitinka apelianto pozicijos, nereiškia, kad buvo pažeistos BPK nuostatos. Apelianto teiginiai, kad skundžiamas teismo sprendimas pagrįstas prielaidomis ir byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę, prieštarauja bylos medžiagai ir skundžiamo nuosprendžio turiniui. Apelianto skundžiamam nuosprendžiui išsakyta kritika paremta tik dalies byloje ištirtų duomenų analize, atskiromis iš konteksto išimtomis frazėmis ir bylos įrodymams prieštaraujančiais teiginiais. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė bylos duomenų visumos analize.

Konstatuojama, kad naikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį, kuriuo R. M. pripažintas kaltu, padarius BK 155 str. 1 d. (trys epizodai), 170 str. 2 d., 170² str. 1 d. ir 232 str. (du epizodai) numatytus nusikaltimus pagal R. M. apeliacinio skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis lieka galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.