- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-08
- Bylos Nr.
- N-575-2821-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimo P. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Prienų rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. gruodžio 27 d. surašė P. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. gruodžio 27 d., 1⁵⁹ val. Prienuose vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,358 promilės) bei pastatė automobilį kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Šiais savo veiksmais P. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 ir 14 punktų reikalavimus, t. y. padarė pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje.
II.
Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 2 d. nutarimu pripažino P. M. kaltu, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, ir už jų padarymą skyrė subendrintą administracinę nuobaudą – 1250 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir duomenis, padarė išvadą, kad P. M. kaltė įrodyta liudytojų A. P., D. A. ir J. M. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų R. M. ir A. P. tarnybiniais pranešimais, blaivumo testu bei kita bylos medžiaga. Teismas kritiškai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų V. P. bei G. G. parodymus, laikė juos pasirinkta gynybine taktika, siekiant padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą. Pažymėjo, jog neturi teisinio pagrindo netikėti nuosekliais policijos pareigūnų parodymais, kurie atitinka pirminius rašytinius įrodymus, esančius administracinio teisės pažeidimo byloje, o taip pat bylos baigtimi nesuinteresuoto asmens, liudytojo J. M. parodymus. Padarė išvadą, kad pažeidėjas ir jo nurodyti liudytojai savo įvykio aplinkybių versiją sukūrė po to, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gavo administracinio teisės pažeidimo protokolo ir pareigūnų tarnybinių pranešimų kopijas. V. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad praeityje baustas administracine nuobauda už KET pažeidimus, išvadų nedaro.
III.
Apeliaciniu skundu P. M. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas teigia, jog 2008 m. gruodžio 27 d. automobilio nevairavo, o sėdėjo šalia vairuotojo, priekinėje sėdynėje, automobilį vairavo V. P., kuris, išleidęs jį prie parduotuvės, sėdo į kitą automobilį ir trumpam išvažiavo. Nurodo, jog jam išėjus iš parduotuvės, jį sustabdė policijos pareigūnas, neleido paskambinti automobilio vairuotojui V. P., kuris būtų paaiškinęs, kas iš tikrųjų vairavo automobilį. Pažymi, jog priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės, o skiriant administracinę nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pirmiausia būtina nustatyti transporto priemonės vairavimo faktą, t. y. tai, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Teigia, jog administracinėje byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog jis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę. Atkreipia dėmesį į tai, jog tuo metu, kai policijos pareigūnas prie jo priėjo, transporto priemonės variklis buvo išjungtas. Teigia, jog policijos pareigūnai nematė ir negalėjo matyti jo vairuojančio automobilio, kadangi neva padaryto administracinio teisės pažeidimo metu buvo tamsu, kelio atkarpa, kurioje prasilenkė policijos pareigūnų automobilis ir V. P. vairuojamas, nebuvo gerai apšviesta, o kaip teigia patys policijos pareigūnai – automobilis pravažiavo dideliu greičiu, o tai taip pat verčia abejoti ar policijos pareigūnai objektyviai galėjo matyti, kiek automobilyje yra žmonių. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog liudytojas J. M. teismo posėdžio metu duodamas parodymus nepatvirtino matęs, kad automobilį vairavo jis, o tik parodė matęs, jog iš automobilio išlipo žmogus ir nuėjo į parduotuvę. Teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė jo ir kitų įvykio liudytojų parodymus, neatsižvelgė į policijos pareigūnų ir J. M. parodymų prieštaringumą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas liudytojų V. P. bei G. G. parodymus iš esmės atmetė tuo pagrindu, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir neva siekė padėti išvengti atsakomybės, tačiau remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant paneigti liudytojų parodymus, nėra pakankama aplinkybė, jog jie yra traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens artimieji ar draugai, o turi būti nustatyta aplinkybių ar surinkta papildomų įrodymų, kurie keltų abejones tokiais parodymais. Pabrėžia, jog liudytojai patvirtino, kad transporto priemonės jis nevairavo, o ją vairavo V. P., jokių prieštaravimų tarp jo ir liudytojų parodymų nenustatyta, parodymai nuoseklūs. Be to, apeliantas mano, kad policijos pareigūnų pateikiama įvykio versija neva jis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę ir prasilenkęs su policijos automobiliu bei pamatęs, jog jis apsisuka, sustojęs nuėjo į visą parą veikiančią parduotuvę, juo labiau draudžiamo ženklo galiojimo zonoje, yra nelogiška. Apeliantui neaišku, kokiais objektyviais kriterijais remiantis policijos pareigūnai, prasilenkdami su jo neva vairuota transporto priemone nustatė, kad automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai girtas. Atkreipia dėmesį į tai, jog policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose neužsimenama apie iš paskos važiavusį automobilį Peugeot 307, o tik teismo posėdžio metu policijos pareigūnai nurodė, jog automobiliai buvo du. Pažymi, jog šią įvykio versiją policijos pareigūnai pateikė tik antrojo teismo posėdžio metu. Apeliantas nurodo, jog J. M. neprisiminė ir negalėjo nurodyti nei įvykio datos, nei transporto priemonės modelio, nei spalvos, nebuvo tikras ir dėl asmenų buvusių automobilyje skaičiaus, todėl jo parodymai apskritai neturėjo būti vertinami. Teigia, jog liudytojo ir policijos pareigūnų parodymai prieštaringi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu P. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą. Apeliantas teigia, jog transporto priemonės nevairavo, todėl patrauktas administracinėn atsakomybėn yra nepagrįstai.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog Prienų rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl P. M. kaltės, padarius jam inkriminuojamus pažeidimus. Tai, kad apeliantas 2008 m. gruodžio 27 d., 1⁵⁹ val. vairavo automobilį neblaivus bei sustojęs pastatė automobilį kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), alkoholio matuoklio kvitas (b. l. 5), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), policijos pareigūnų R. M. ir A. P. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog sankryžoje prasilenkiant su automobiliu Peugeot 307 buvo pastebėta, kad automobilį vairuoja akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, kuris automobilyje buvo vienas, automobiliui atvažiavus prie visą parą dirbančios parduotuvės ir pastačius automobilį kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, vairuotojas nuėjo į parduotuvę, iš kurios po poros minučių grįžo, o policijos pareigūnui pasiteiravus, kodėl automobilis stovi draudžiančio stovėti kelio ženklo galiojimo zonoje, P. M. teigė, jog automobilį pastatė leidžiamoje vietoje, vėliau prisipažino vairavęs neblaivus, tačiau jokių dokumentų nepasirašinėjo (b. l. 9, 10). Iš minėtų liudytojų parodymų teisme matyti, jog jų paaiškinimai tarpusavyje sutampa, be to, atitinka liudytojo J. M. parodymus, kurie nors ir nėra išsamūs, tačiau sutampa su policijos pareigūnų išsakytaisiais. Neigdamas pareigūnų nurodytas aplinkybes, P. M. jokių aplinkybių, dėl kurių šie būtų suinteresuoti jį melagingai apkalbėti, nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl tokiais parodymais, kartu su kita bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykio seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų G. G. bei V. P. parodymais, kadangi šių asmenų, KET pažeidimą matę asmenys, nematė ir jų parodymai prieštarauja byloje surinktiesiems. P. M. iškeltą įvykio versiją, teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.
Tai, kad P. M. nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuojantis transporto priemonę, nesudaro pagrindo atleisti jo nuo atsakomybės, kadangi surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad P. M. vairavo transporto priemonę neblaivus.
Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl Prienų rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas nutarime taip pat yra išsprendęs paimtų daiktų – automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas P. M., grąžinimo klausimą. Kaip matyti, teismo sprendimas grąžinti automobilį tik po to, kai P. M. sumokės paskirtą baudą, yra pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostatomis. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti grąžinama teisėtam valdytojui, o pirmosios instancijos teismo nutarimas atitinkamai keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
P. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimą pakeisti:
Prienų rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.