Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2018-03-07 · Administracinė byla Nr. A-1994-261/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-07
Bylos Nr.
A-1994-261/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00276-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
S. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1994-261/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00276-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) savo skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 5–6).Pareiškėjas paaiškino, kad kameros Nr. 25 plotas neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų, nes vienam asmeniui teko mažiau nei 5 kv. m ploto, kaip numatyta sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos Higienos normos HN 76:1999 6.15 punkte. Jo manymu, jei asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m laisvo grindų ploto, tai prilyginama šiurkščiam Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui ir asmuo patiria kankinimą bei orumo pažeminimą. Nurodė, kad administracinėje byloje Nr. I-2336-402/2015 buvo pripažinta, kad Marijampolės PN uždarosios zonos 25-oje kameroje tuo pačiu metu, kaip ir jo skundžiamas laikotarpis, buvo pažeistos kalinčių asmenų teisės dėl vienam asmeniui tenkančio ploto. Dėl ploto normos pažeidimo jis jautė fizinį skausmą, didelę dvasinę kančią ir dvasinius išgyvenimus, didelį ir pastovų diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, todėl prašė priteisti neturtinę žalą.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–10).Atsakovas nurodė atskirus laikotarpius (pareiškėjo pareikšto skundo ribose), kuriais pareiškėjas jam paskirtas nuobaudas atliko baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 25, kameros plotą, joje įrengtų vietų skaičių, kad teisės aktuose numatyta 3,6 kv. m ploto norma buvo tenkinta 97 procentais. Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų, galimų kančių ar pažeminimų bausmės atlikimo metu, į Psichologinę tarnybą dėl pagalbos jis nesikreipė. Nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovo teigimu, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė išraiška neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 850 Eur neturtinės žalos atlyginimui (b. l. 38–41).Teismas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) redakcija nustatė minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 p.). Pareiškėjo nurodyta Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtinta Higienos normos HN 76:1999 neteko galios nuo 2010 m. balandžio 11 d. (Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. V-241), todėl teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad minėtoje higienos normoje nurodytas gyvenamojo ploto reglamentavimas pareiškėjo skunde nurodytam laikotarpiui (nuo 2014 m. rugpjūčio 15 d. iki 2015 m. spalio 1 d.) ir šiam ginčui nėra aktualus.Teismas vertino, kad atsakovo nurodytais laikotarpiais nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. iki 2015 m. birželio 13 d. ir laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. gegužės 2 d. (iš viso 127 dienas) kameroje Nr. 25 vienam asmeniui teko 3,48 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. 0,12 kv. m mažiau negu nustato Vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtintas reguliavimas. Todėl šiuo atveju konstatuotas Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkto pažeidimas, o taip pat buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose. Atsakovas į bylą pateikė Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymą, kurioje nurodoma, kad atlikdamas bausmę Marijampolės PN nuo 2014 m. rugpjūčio 15 d. iki 2015 m. spalio 1 d. dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į Psichologinę tarnybą kreipęsis nebuvo. Iš atsakovo į bylą pateiktos pareiškėjo charakteristikos matyti, kad 2015 m. kovo 18 d. ir 2015 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjui buvo skirtos nuobaudos už narkotikų vartojimą, o tai galėjo būti jo nurodytų neigiamų išgyvenimų priežastimi. Todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad kameroje Nr. 25 jam tekusio gyvenamojo ploto trūkumas pareiškėjui sukėlė fizinį skausmą ar didelę dvasinę kančią. Tačiau teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. kameroje, kurioje vienam asmeniui turėjo būti užtikrinama 3,6 kv. m ploto norma.Laikytina, jog neturtinę žalą pareiškėjas patyrė laikant jį Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis (iš viso 127 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv. m vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas). Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręsta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 850 Eur suma.

III.

Pareiškėjas S. B. apeliaciniame skunde nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu, prašo jį pakeisti ir priteisti jam 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 109).Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas piktybiškai pažeidė jo teises ir dėl to nesigaili. Nurodo, jog jis dėl patirtų išgyvenimų kreipėsi ne tik į psichologus, gydytojus, bet ir į kunigą. Marijampolės PN administracija į jo prašymus nereagavo ir jų neregistravo. Netinkamo kalinimo neigiamas pasekmes jaučia iki šiol, dėl to mano, jog patyrė didesnę žalą nei 850 Eur.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį dėl 850 Eur priteisimo pareiškėjui ir priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti (b. l. 43–45). Atsakovas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, ir pažymi, jog kameroje Nr. 25 pareiškėjui buvo užtikrinamas minimalus plotas. Pažymi, kad teismui buvo pateikta informacija, jog kamera Nr. 25 yra 34,83 kv. m ploto, joje yra įrengtos 9 miegamosios vietos nuteistiesiems, t. y. vienam nuteistajam tenka 3,87 kv. m. Teismui buvo pateikiama baudos izoliatoriaus kamerų schema, kurioje matosi jų išmatavimai. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiamos nuteistųjų talpinimo į kameras baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose registracijos žurnalų kopijos, kuriuose nuteistieji registruojami, juos talpinant į kameras. Teigia, jog iš jų matyti, kad pareiškėjui buvo užtikrinamas 3,6 kv. m gyvenamasis plotas. Nurodo, jog teismas pažeidė teisingumo principą visuomenės atžvilgiu. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 112). Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino pareiškėjo S. B. skundą ir priteisė 850 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, pagrįstumas ir teisėtumas.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų, t. y. tik dėl pareiškėjo ir atsakovo keliamų abejonių dėl pareiškėjui priteistos neturtinės žalos dydžio ir pagal teisės aktus priklausančio gyvenamojo ploto neužtikrinimo. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui už kalinimą Marijampolės PN nuo 2014 m. rugpjūčio 15 d. iki 2015 m. spalio 1 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui kalint Marijampolės PN 127 dienas nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, ir priteisė jam 850 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su priteistos sumos dydžiu, teigia, jog jo patirta žala turėtų būti įvertinta daugiau nei 850 Eur. Atsakovas savo ruožtu teigia, jog priteista 850 Eur suma už 127 paras yra per didelė, taip pat teigia, jog pareiškėjui kalint kameroje Nr. 25 buvo užtikrinta teisė į 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą.Teisėjų kolegija pažymi, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo pateiktais duomenimis, nustatė, jog pareiškėjas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 25 ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikotarpiais nuo 2014 m. rugsėjo 27 iki 2014 m. rugsėjo 30 d. (4 dienas); nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 15 d. (15 dienų); nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2014 m. spalio 26 d. (11 dienų); nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. vasario 21 d. (9 dienas); nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. (15 dienų); nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. balandžio 16 d. (15 dienų); nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. (11 dienų); nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. (15 dienų); nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. birželio 13 d. (16 dienų) (b. l. 9, 13–27, 31–32). Taip pat teismas nustatė, jog pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 25 ir laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. gegužės 2 d. (16 dienų). Vadovaudamasis šiais duomenimis teismas nustatė, jog pareiškėjui 127 dienas teko 3,48 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. mažiau negu priklauso pagal nacionalinį teisinį reguliavimą. Nei pareiškėjas, nei atsakovas iš esmės neginčija pareiškėjo kalėjimo kameroje Nr. 25 laikotarpio. Pažymėtina, jog atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kameros Nr. 25 plotas yra 34,83 kv. m, joje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų (b. l. 9). Byloje esančiame Marijampolės PN 2017 m. vasario 17 d. rašte Nr. 20/07-184 minima, jog kameroje Nr. 25 yra įrengtos 9 vietos. Taigi atsakovo pateikti duomenys buvo nevienareikšmiški. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog kameroje Nr. 25, kurios plotas yra 34,83 kv. m, yra įrengtos 9 miegamosios vietos nuteistiesiems ir vienam nuteistajam tenka 3,87 kv. m gyvenamojo ploto.Atkreiptinas dėmesys į tai, jog jei atsakovo atstovo duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu kalėjo kiekvienoje kameroje yra netikslūs ir nepakankami, skaičiuojant plotą, tekusį asmeniui kameroje, atsižvelgtina į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrą plotą. Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016). Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi tai, jog Marijampolės PN kartu su atliepimu į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui pateikė Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalų kopijas (b. l. 16–27), iš kurių matyti, kokiose kamerose kalėjo pareiškėjas. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pastebėti, kad iš išsamesnių tokio pobūdžio duomenų būtų galima nustatyti, kiek asmenų kalėjo kartu su pareiškėju ir kokie tai asmenys, t. y. galima nustatyti tikslų kamerose kalėjusių asmenų skaičių ir taip apskaičiuoti, kiek realiai ploto teko pareiškėjui. Kartu su atsakovo apeliaciniu skundu pateikti išsamūs Marijampolės PN Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalų duomenys, kuriose nurodoma, kokie dar asmenys laikotarpiais, sutampančiais su pareiškėjo, kalėjo kameroje Nr. 25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pirmosios instancijos teismui jau buvo pateikta dalis šių duomenų, taip pat į tai, jog pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.), įvertinusi pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų nevienareikšmiškumą ir tai, jog jie nebuvo pakankami teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, priima ir vertina, jog atsakovo atstovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus duomenis yra būtina tirti, dėl to jie priimtini. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, jog laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 27 iki 2014 m. rugsėjo 30 d. (4 dienas) kartu su pareiškėju bausmę atlikinėjo dar 6 asmenys. Atsakovo atstovo teigimu, kameroje Nr. 25 buvo 7 asmenys ir pareiškėjui teko 4,98 kv. m (34,83 kv. m / 7) gyvenamojo ploto. Šią aplinkybę patvirtina Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnale pateikti duomenys (b. l. 48, 50–51), taigi atsakovo atstovo argumentai yra pagrįsti. Atsakovo atstovas nurodo, jog nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 15 d. (15 dienų) kameroje Nr. 25 kalėjo 7 asmenys. Iš Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo duomenų (b. l. 51, 53– 55) matyti, jog minėtu laikotarpiu kartu su pareiškėju kameroje Nr. 25 buvo 8 asmenys, dėl to vienam asmeniui teko 4,35 kv. m (34,83 kv. m / 8) gyvenamojo ploto.Atsakovo atstovas nurodo, jog nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2014 m. spalio 26 d. (11 dienų) kameroje Nr. 25 kalėjo 8 asmenys. Iš Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo duomenų (b. l. 57, 59–60) nustatyta, jog minėtu laikotarpiu kartu su pareiškėju kameroje Nr. 25 buvo 8 asmenys, dėl to vienam asmeniui teko 4,35 kv. m (34,83 kv. m / 8) gyvenamojo ploto.Atsakovo atstovas nurodo, jog nuo 2015 m. vasario 7 d. iki 2015 m. vasario 21 d. (15 dienų) kameroje Nr. 25 kalėjo 9 asmenys. Iš Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo duomenų (b. l. 62, 64–65) nustatyta, jog minėtu laikotarpiu kartu su pareiškėju kameroje Nr. 25 buvo 9 asmenys, dėl to vienam asmeniui teko 3,87 kv. m (34,83 kv. m / 9) gyvenamojo ploto.Atsakovo atstovas nurodo, jog nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. (15 dienų) kameroje Nr. 25 kalėjo 8 asmenys. Iš Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo duomenų (b. l. 68–71, 75) nustatyta, jog minėtu laikotarpiu kartu su pareiškėju kameroje Nr. 25 buvo 8 asmenys (R. Š. buvo iki 2015 m. kovo 25 d., o V. I. – nuo 2015 m. kovo 25 d.), dėl to vienam asmeniui teko 4,35 kv. m (34,83 kv. m / 8) gyvenamojo ploto. Pastebėtina, jog netgi ir tuo atveju, jei 2015 m. kovo 25 d. kameroje Nr. 25 buvo 9 asmenys, pareiškėjui vis tiek buvo užtikrinama teisė į teisės aktuose numatytą gyvenamojo ploto normą.Atsakovo atstovas nurodo, jog nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. balandžio 16 d. (15 dienų) kameroje Nr. 25 kalėjo 9 asmenys. Iš Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo duomenų (b. l. 75– 78) nustatyta, jog minėtu laikotarpiu kartu su pareiškėju kameroje Nr. 25 buvo 9 asmenys, dėl to vienam asmeniui teko 3,87 kv. m (34,83 kv. m / 9) gyvenamojo ploto.Atsakovo atstovas nurodo, jog nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. gegužės 2 d. (16 dienų) kameroje Nr. 25 kalėjo 9 asmenys. Iš Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo duomenų (b. l. 82–84) nustatyta, jog minėtu laikotarpiu kartu su pareiškėju kameroje Nr. 25 buvo 9 asmenys, dėl to vienam asmeniui teko 3,87 kv. m (34,83 kv. m / 9) gyvenamojo ploto.Atsakovo atstovas nurodo, jog 2015 m. gegužės 2 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. (11 dienų) kameroje Nr. 25 kalėjo 8 asmenys. Iš Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo duomenų (b. l. 87–91) nustatyta, jog minėtu laikotarpiu kartu su pareiškėju kameroje Nr. 25 buvo 8 asmenys, dėl to vienam asmeniui teko 4,35 kv. m (34,83 kv. m / 8) gyvenamojo ploto.Atsakovo atstovas nurodo, jog nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. (15 dienų) kameroje Nr. 25 kalėjo 8 asmenys. Iš Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo duomenų (b. l. 93–96) nustatyta, jog minėtu laikotarpiu kartu su pareiškėju kameroje Nr. 25 buvo 8 asmenys, dėl to vienam asmeniui teko 4,35 kv. m (34,83 kv. m / 8) gyvenamojo ploto.Atsakovo atstovas nurodo, jog nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. birželio 13 d. (16 dienų) kameroje Nr. 25 kalėjo 9 asmenys. Iš Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo duomenų (b. l. 99, 101–103) nustatyta, jog minėtu laikotarpiu kartu su pareiškėju kameroje Nr. 25 buvo 9 asmenys, dėl to vienam asmeniui teko 3,87 kv. m (34,83 kv. m / 9) gyvenamojo ploto.Taigi, įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog visą pareiškėjo ginčo laikotarpį, nurodytą anksčiau, pareiškėjui buvo užtikrinta teisė į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkte nustatytą minimalų pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantį ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą. Tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo išvadas, jog kalint Marijampolės PN iš viso 127 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv. m vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas, pripažinti nepagrįstomis. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., 2018 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2556-602/2017).Anksčiau teisėjų kolegijos konstatuotos aplinkybės lemia, jog byloje nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš CK 6.271 straipsnyje numatytų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Nenustačius Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spęsti, jog pareiškėjui dvasiniai išgyvenimai, diskomfortas, gyvenimo kokybės pablogėjimas kilo dėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, dėl to šie jo argumentai atmestini. Pareiškėjo argumentai, jog jis skundėsi, tačiau Marijampolės PN administracija neregistravo jo skundų, laikyti nepagrįstais ir abstrakčiais, dėl to jie atmestini. Be to, pareiškėjas šių argumentų nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat pareiškėjas nepateikė duomenų dėl savo sveikatos būklės ar to, jog kreipėsi dėl psichologinės pagalbos, ir šių savo argumentų niekaip nepagrindė bei nedetalizavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, tenkino iš dalies. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo S. B. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius