Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjusi A. Š., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas R. A. 2016 m. lapkričio 10 d. A. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodydamas, kad A. Š. 2016-11-05 apie 17.30 val. Vilniuje, Juodasis kelias 32, šalia degalinės „Orlen“ pavogė akumuliatorių iš D. Č., padarydamas jam 100 Eur materialinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė smulkųjį svetimo turto pagrobimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, Tai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį.

Teismo posėdžio metu A. Š. kaltės nepripažino, nurodė, jog akumuliatoriaus nevogė. Ketino pirkti automobilį iš D. Č., kuris nurodė, kad automobilis yra gero stovio. Susitarė su nukentėjusiuoju susitikti ir apžiūrėti automobilį. Susitiko prie degalinės. Automobilis neužsivedė. Bandė jį visokiais būdais užvesti. Akumuliatorius buvo visai nusėdęs. Galų gale jiems su draugu pavyko automobilį užvesti jį tempiant, t. y. „ant buksyro“. Užvedus automobilį paaiškėjo, kad ten yra dar daugiau defektų, nors, pardavėjo teigimu, automobilis buvo geras. Jis (A. Š.) supyko, kad pardavėjas meluoja. Pradėjo iš jo reikalauti pinigų už tai, kad į automobilį pylė savo degalus ir gaišo laiką. Pardavėjas nesutiko mokėti. Tada jis jam pasakė, kad pasiims automobilio akumuliatorių, kuris buvo neveikiantis. Manė, priduos jį į supirktuvę ir atsiims bent 5 eurus. Pardavėjas iš pat pradžių nesutiko, tačiau galų gale sutiko, pasakydamas: „taip“. Jam nuvažiavus, gal po pusvalandžio gavo pardavėjo skambutį su raginimu grąžinti akumuliatorių, grasinimu kviesti policiją. Jis neketino atiduoti D. Č. akumuliatoriaus, manė, kad pardavėjas juokauja. Dabar tą akumuliatorių gali atiduoti – jį turi namie. Kartu su juo buvo draugas M. M..

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. Č. paaiškino, kad lapkričio mėnesį, po pietų, šeštadienį susitarė susitikti su pažeidėju prie „Orlen“ degalinės. Jis norėjo pirkti jo automobilį. Automobilis nesivedė, todėl pažeidėjas į jo automobilį įdėjo savo akumuliatorių, kad užvestų automobilį. Tuo metu jo akumuliatorius buvo įdėtas į bagažinę. Kaip jie įsidėjo akumuliatorių į bagažinę jis nematė. Pažeidėjas buvo kartu su savo draugu. Užvedę automobilį važiavo nuo kalno. Automobilyje pasibaigė kuras. Pažeidėjas paklausė, ar tai galutinė automobilio kaina. Jis atsakė, kad galutinė. Tada jis nieko nebesakė, išsiėmė savo akumuliatorių ir išvažiavo. Jiems nuvažiavus pradėjo ieškoti savo akumuliatoriaus, pamanė, kad jį įdėjo į automobilio saloną, tačiau ten jo nerado. Tuo metu, kaip tik atvažiavo jo draugai. Jiems pasakė, kad iš jo pavogė akumuliatorių. Paskambino pažeidėjui ir paprašė jo grąžinti akumuliatorių. Prasidėjo grasinimai. Pažeidėjas teigė, kad dėl netvarkingo automobilio sugaišo daug laiko, pirko benziną, todėl kaip atlygį pasiėmė akumuliatorių. Telefono pakalbį girdėjo draugas, nes jis buvo įjungęs garsiakalbį. Pažeidėjui pasakė, kad kvies policiją. Stengėsi su juo geranoriškai susitarti. Kuris iš jų pabaigė pokalbį, nepamena. Akumuliatorius kainavo iki 100 eurų, buvo beveik naujas. Akumuliatoriaus pirkimo kvito neturi. Parduotuvėje jį pirko su akcija už 80 ar 70 eurų. Grąžinti akumuliatoriaus neprašo, nes nėra tikras, ar A. Š. jį grąžins gerą. Nori, kad šis už akumuliatorių sumokėtų, nes dabar už tokią sumą, kai 70-80 eurų jam nepavyks nusipirkti. Jo nuomone, šiuo metu akumuliatoriaus vertė yra 100 eurų.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. paaiškino, kad nuvažiavo apsižiūrėti mašinos, kurią pardavinėjo D. Č.. Nukentėjusysis sakė, kad mašina gera. Automobilis neužsivedė, todėl A. Š. į nukentėjusiojo automobilį įdėjo savo akumuliatorių. Po ilgo automobilio traukimo, stumdymo, pagaliau jis užsikūrė. Netrukus A. Š. jam paskambino ir pasakė, kad automobilis užgeso. Jie buvo su tuo automobiliu nuvažiavę apie kilometrą. A. Š. automobiliu atvažiavo į tą vietą kur automobilis užgeso. A. Š. pats tempė nukentėjusiojo automobilį iki degalinės, nes buvo pasibaigęs kuras. A. Š. pasakė nukentėjusiajam, kad jis meluoja ir nori apgauti. Automobilis nėra tvarkingas, kaip kad teigė nukentėjusysis, todėl A. Š. paprašė nukentėjusiojo sumokėti už kurą. Pasiūlė atiduoti akumuliatorių. Nukentėjusysis sutiko atiduoti akumuliatorių, neprieštaravo. Konflikto tuo metu nebuvo. Šį pokalbį girdėjo, nes nuo jų stovėjo apie 5 metus. Po to pokalbio jie išvažiavo. Girdėjo, kad jiems nuvažiavus, skambino nukentėjusysis A. Š.. Jie susipyko. Nukentėjusysis grasino kvieti policiją neva A. Š. pavogė akumuliatorių, bet taip nebuvo. Akumuliatorių nukentėjusysis atidavė pats.

A. Š. tyrimo metu nurodė, kad 2016-11-05, apie 17 val. Vilniuje, Juodasis kelias 32, prie degalinės „Orlen“ susitiko su automobilio „Opel“ pardavėju apžiūrėti automobilį. Apžiūrėdamas automobilį sugaišo laiko, naudojo degalus, bandydamas užkurti parduodamą „Opel“. Jam pareiškus, kad pardavėjas nesąžiningai pasielgė, nepasakęs nuslėptų defektų, nes prieš tai tikino, kad automobilis gerame stovyje, pardavėjo automobilyje susitarė, jog šis atlygins už išnaudotą kurą, duodamas savo neveikiantį automobilio akumuliatorių. Jiems išvažiavus, po kurio laiko sulaukė pardavėjo skambučio, jog šis nesutinka atiduoti akumuliatorių. A. Š. nesutiko grąžinti akumuliatoriaus, nes susitarimas su nukentėjusiuoju buvo kitoks.

D. Č. tyrimo metu nurodė, kad 2016-11-05 apie 17.34 val. Vilniuje, Juodasis kelias 32, šalia degalinės „Orlen“ buvo susitikęs su pirkėju aprodyti automobilį. Pirkėjas nuėmė akumuliatorių nuo jo automobilio ir įstatė savo, kad užkurtų automobilį. Po to pirkėjas pavažiavo su jo transporto priemone. Atvažiavus atgal į degalinę, pirkėjas nuėmė savo akumuliatorių. Tuo laiku jis jo paklausė, kur yra jo akumuliatorius. Pirkėjas pasakė, kad įdėjo jį atgal į automobilį. Kol D. Č. ieškojo akumuliatoriaus automobilio salone, pirkėjas griebė savo akumuliatorių ir išvažiavo. Po šio įvykio jis parašė žinutę pirkėjui, bet jis jam atsakė grasinimais. Bandė susitarti su pirkėju gražiuoju, bet jam nesutikus grąžinti akumuliatorių, D. Č. iškvietė policiją. Akumuliatoriaus vertė buvo 100 Eur. Pirkėjo automobilis Mazda 626, Nr. (duomenys neskelbtini) ...

Ištyrus byloje surinktus įrodymus byloje liko nepaneigtos A. Š. nurodytos aplinkybės, kad minėto akumuliatoriaus jis nevogė, o nukentėjusysis D. Č. jį pats atidavė kaip kompensaciją už sugaištą laiką ir išnaudotus degalus.

ATPK 50 straipsnis numato atsakomybę už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. ATPK 9 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 10 str. numato, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Analogiškos įstatymo nuostatos numatytos naujajame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK), kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 7 straipsnyje numatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Pažymėtina, kad ATPK 50 str. nustatytas pažeidimas – smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia. Teismas, atsižvelgdamas į A. Š. teisme duotus parodymus ir paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kitą surinktą ir aukščiau aptartą bylos medžiagą, konstatuoja, jog pagal pateiktus bylos duomenis nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. Š. tyčia buvo nukreipta pagrobti svetimą turtą. Tiek rašydamas paaiškinimą tyrimo metu, tiek apklaustas teisme jis savo kaltę neigė, nurodė, kad nukentėjusysis D. Č. akumuliatorių pats atidavė, kaip kompensaciją už sugaištą laiką ir išnaudotus degalus. Šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas M. M.. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo slėpė savo tapatybę. Jis neneigė ir neginčijo šio įvykio aplinkybių, tačiau nuosekliai aiškino, kad jo ketinimas nebuvo pavogti akumuliatorių. Jis planavo įsigyti automobilį, o akumuliatorių paėmė nukentėjusiajam sutikus. Iš į bylą pateiktų A. Š. asmens duomenų matyti, kad jis baustas už kitus teisės pažeidimus, tačiau niekada nėra baustas už pažeidimus nuosavybei ar teistas baudžiamąja tvarka.

Pažymėtina kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kaip ir nuosprendis baudžiamojoje byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Administracinės atsakomybės (lygiai taip pat, kaip ir baudžiamosios atsakomybės) pagrindas – veikos sudėties buvimas asmens veiksmuose. Konkrečių veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu padaręs administracinį pažeidimą, negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais jo kaltę padarius administracinį pažeidimą bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo). Darytina išvada, kad išnaudojus visas aplinkybes, tačiau nepašalinus abejonių ir neįrodžius, kad A. Š. tyčia buvo nukreipta pavogti svetimą turtą, administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad daikto savininko teisių apsaugos ir gynimo priemonės taip pat numatytos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 4.95 str. nustato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 1.2 str. įtvirtina visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principą, kuris įgyvendinamas civilinio proceso tvarka. Pagal CK 1.138 str. straipsnio nuostatas civilinė teisė gali būti ginama minėtoje normoje numatytais būdais, taip pat ir išieškant iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015-06-25 Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. atžvilgiu byla nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, jo veika neperkvalifikuotina, nes neturi administracinio nusižengimo požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50 straipsnį A. Š., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.