Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde paaiškina, kad NŽT Molėtų skyriaus vedėjos 2012-09-07 įsakymu pareiškėjui buvo kompensuotas ploto skirtumas, nustatytas atliekant žemės ūkio paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir perduota nuosavybėn 0,9517 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas sklypas iš rytų pusės ribojasi su privačiu žemės sklypu, kurio (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2014-12-07. 2011-08-11 buvo atlikta žemės sklypo (duomenys neskelbtini)kadastriniai matavimai po kurių žemės sklypo ribų linijos, o kartu ir visas žemės sklypas pasislinko į pareiškėjui suprojektuoto žemės sklypo pusę. Nesutiko su tuo, kad linijų ilgiai atsirado matuojant žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), ribas skirtingomis matavimo priemonėmis.

Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2014 metais, kuris 2014- 05- 09 jo skundą dėl suprojektuoto žemės sklypo ribų pakeitimo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažino pagrįstu.

Nurodo, kad jam paskirtas žemės sklypas ribojasi su O. A. P. žemės sklypu, jos namų valda. 2013 metais jis kreipėsi Utenos apskrities VPK Molėtų r. policijos komisariatą, kuris 2014-01-27 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo, nes suėję baudžiamosios atsakomybės terminai. Minėtame nutarime pažymėjo, kad O. A. P. laikinajame žemės sklypo plane yra klastojimo požymiai, vizualiai matyti skaičių pataisymai, yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. požymiai. Taip pat kreipėsi į NŽT Molėtų skyriaus specialistus dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų atitikimo faktinei situacijai, tačiau jo pretenzija pripažinta nepagrįsta. NŽT Molėtų skyriaus specialistai, 2015-09-18 dalyvaujant Seimo kontrolierių įstaigos patarėjai atliko žemės ūkio paskirties sklypo (duomenys neskelbtini)patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad beveik visą pareiškėjo sklypą užima pelkė, kuri negali būti dirbama. Pareiškėjas iki šiol negali naudotis perduotu nuosavybėn 0,9517 ha žemės sklypu, todėl turtinę žalą vertina 1000 Eur (žemės sklypo vertė), o neturtinę 2 000 Eur, nes ginčo žemės sklypu negali naudotis nuo 2012-09-07 ir jam nesuteikiamas lygiavertis žemės sklypas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo skunde minimas Seimo kontrolierius tik rekomendavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai tam tikrais klausimais pateikti išvadą.

Nurodo, kad NŽT Molėtų skyrius kartu su Seimo kontrolierių įstaigos, Žemės ūkio ministerijos ir NŽT darbuotojais 2015-09-18 atliko O. A. P. žemės sklypo valstybinę naudojimo kontrolę ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 40ŽN-80-(14.40.73.). Patikrinimo metu nustatyta, kad O. A. P. žemės sklypas naudojamas pagal kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo ribas. Todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad atlikus O. A. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo Žemės sklypas pasislinko į pelkę, yra nepagrįstas.

Pabrėžė, kad pareiškėjas neįrodė 1 000 Eur turtinės žalos padarymo fakto, taip pat ir jos dydžio, nes nurodoma 1 000 Eur Žemės sklypo vertė nėra laikytina įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjo patirtą 1 000 Eur turtinę žalą. Be to, prašydamas priteisti neturtinę žalą, neįrodo neturtinės žalos atsiradimo fakto, o pareiškėjo nurodomi argumentai dėl to, kad NŽT privalo suteikti jam kitą tinkamą naudotis lygiaverti žemės sklypą, grindžiami subjektyviai dėstomomis aplinkybėmis ir negali būti pakankamu pagrindu atlyginti prašomą 2 000 Eur sumą.

Pareiškėjas ir jo advokatas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta nustatyta tvarka (ABTĮ 48 str. 3 d., 74 str. 7 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas sieja su atsakovo atstovo veiksmais, perduodant pareiškėjui žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn kaip kompensaciją už žemės ploto skirtumą, susidariusį atliekant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010-03-29 prašymu kreipėsi į NŽT Molėtų skyrių prašydamas už žemės ploto skirtumą, susidariusį atliekant jam nuosavybės teise priklausančio 12,9083 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus, kompensuoti trūkstamą žemės plotą suprojektuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini)kadastrinėje vietovėje (I tomo b.l. 135).

NŽT Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-04-14 įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2.)-435 patvirtintos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti parinktos teritorijos ribos, plotas, LŽF žemės plotų, kuriuose bus vykdomi projektavimo darbai, sąrašas (I tomo b.l. 138-142), o NŽT Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-04-28 įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2.)-506 patvirtintas papildytas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų LŽF plotų žiniaraštis (I tomo b.l. 143-144).

NŽT Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-13 įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2.)-588 patvirtintas asmenų, pageidaujančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti grąžinamus natūra, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, norimus pirkti ar numoti valstybinės žemės sklypus, sąrašas, kuriame pirmuoju numeriu įrašytas pareiškėjas kaip pretendentas į 0,9517 ha ploto žemės sklypą (1 eiliškumo grupė) (I tomo b.l. 145-147).

NŽT Molėtų skyriuje 2011-06-03 įvyko (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pirmos eiliškumo grupės pretendentų susirinkimas, kurio protokolu Nr.40.PRT-73 nustatyta, jog pareiškėjas atsisakė imti pasirinktą žemės sklypą Nr.70 ir nurodė, jog vėliau apsispręs kaip ir kokiu būdu pasirinkti kompensavimą už trūkstamą 0,9517 ha plotą, 2011-06-03 prašymu prašė atidėti kompensuojamo žemės sklypo projektavimą, todėl buvo nutarta pareiškėjui žemės sklypo neprojektuoti (I tomo b.l. 156-168,159,160,161).

NŽT Molėtų skyriuje 2011-06-22 įvyko (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto neatvykusių į ankstesnius 1-10 eiliškumo grupių pretendentų susirinkimas. Susirinkimo protokolu Nr.40.PRT-99 nustatyta, jog pareiškėjas iš LŽF žemės ploto pasirinko žemės sklypą Nr. 43, kuris projektuojamas nuo P. O. A. namų valdos žemės sklypo Nr.6257/0003-178, šiaurinėje pusėje ribojasi su keliu (duomenys neskelbtini), pietinėje su likusia LŽF dalimi. Protokole taip pat pažymėta, jog sklypui suteikiamas Nr.518, sklypo plotas 0,9517 ha, sklypo beveik visa dalis yra pelkė (I tomo b.l. 162-164,165). Šio sklypo ribas pareiškėjas taip pat suderino 2011-06-22 pasirašydamas žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę 1 eilės pretendentų žiniaraštyje (I tomo b.l. 166).

NŽT Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-28 įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2.)-1692“ buvo patvirtintas K. S. individualios įmonės 2011 m. parengtas (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, jame suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai, kuriems nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirti, žemės naudojimo būdas ir pobūdis, taikomos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei servitutai. Įsakymu patvirtintame sąraše pirmuoju numeriu įrašytas pareiškėjas, nurodant, jog jam suprojektuotas 0,9517 ha žemės sklypas Nr.518, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – žemės ūkio paskirties žemė, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (I tomo b.l. 172-173,174-181).

Teismas, pažymi, jog pareiškėjas byloje neginčija NŽT Molėtų žemėtvarkos skyriaus priimtų sprendimų, kuriais jam suprojektuotas ir suteiktas 0,9517 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir patikslintu skundu (1 tomo b. l. 91–92) prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT 1 000 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodo, jog NŽT Molėtų skyriaus specialistai, 2015-09-18 atliko žemės ūkio paskirties sklypo (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad beveik visą pareiškėjo sklypą užima pelkė, kuri negali būti dirbama. Kadangi jis iki šiol negali naudotis žemės sklypu dėl to patiria turtinę žalą, kurią vertina 1000 Eur (žemės sklypo vertė), taip pat neturtinę žalą, kurią vertina 2 000 Eur, nes ginčo žemės sklypu negali naudotis nuo 2012-09-07 ir jam nesuteikiamas lygiavertis žemės sklypas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis numato žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas. CK 6.271 straipsnyje yra numatytas vienas iš griežtos atsakomybės atvejų, t.y. civilinė atsakomybė net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas tris deliktinės atsakomybės sąlygas ir, nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 straipsnio 3 dalis).

Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina būtent iš nurodytų, jo nuomone, neteisėtų NŽT teritorinio skyriaus darbuotojų veiksmų, perduodant jam neatlygintinai nuosavybėn kaip kompensaciją už žemės ploto skirtumą žemės sklypą, kurį užima pelkė ir jis negali būti dirbamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtintas Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja žemės, miško sklypo (toliau – žemės sklypas) savininkui žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimą tais atvejais, kai, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai), nustatoma, kad privačios žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą (toliau – ploto skirtumas), nustatytą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (Aprašo 1 punktas). Aprašo 8.4 punktas numato, jog žemės sklypą suformavus Kadastro nuostatų nustatyta tvarka, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima sprendimą dėl žemės sklypo ploto skirtumo, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, kompensavimo perduodant žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 12,9083 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto skirtumą nutarta kompensuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu suformuojant ir perduodant nuosavybėn 0,9517 ha žemės sklypą (1 tomo b. l. 136-137).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, jog žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtino Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką (toliau – ir Metodika), nustatančią tvarką, kuria privalo vadovautis žemės reformą vykdantys specialistai bei žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys asmenys ar įmonės, rengiant dokumentus nuosavybės teisėms atkurti grąžinant natūra, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodant ar nuomojant žemę, mišką, vandens telkinius. Ginčui teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu galiojusios Metodikos (redakcija galiojusi iki 2012-01-01) nuostatos numato, jog žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo. Kiekvienos eilės pretendentai kviečiami aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus pretendentų susirinkime, kurio eiga protokoluojama. Protokole įrašomi Pretendentų pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl projekto autoriaus pateiktų pasiūlymų įrašomos susirinkimo protokole, taip pat susirinkimų protokoluose įrašomos pretendentų pavardės, laisvos valstybinės žemės plotų, kuriuose šiems pretendentams projektuojami žemės sklypai, numeriai bei pretendentams suprojektuotų žemės sklypų numeriai. Pretendentas pasirašo protokole, kad sutinka su jam laisvos valstybinės žemės plote projektuojamu žemės sklypu (Metodikos 35 ir 36 punktai). Metodikos 37 ir 38 punktai numato, jog kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu į žemę, o pretendentų sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įforminamas parašu šios Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje. Pretendentui nesutikus su projektuojamu žemės sklypu, projekto autorius surašo aktą, nurodydamas nesutikimo priežastis bei pateikdamas savo išvadas. Užbaigus žemės sklypų projektavimą Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytiems pretendentams, Metodikos 36 punkte nustatyta tvarka organizuojamas papildomas pretendentų susirinkimas. Į jį pakartotinai kviečiami tie pretendentai, kurie anksčiau kviesti neatvyko į pretendentų susirinkimus arba kurie nesutiko su suprojektuotais žemės sklypais (nepasirašė žiniaraštyje (5 priedas) arba pareiškė pretenzijas). Šių pretendentų sutikimas su suprojektuotu žemės sklypu įforminamas parašu atskirame žiniaraštyje (5 priedas), taip pat parengiamas ir atskiras žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktas.

Kaip matyti iš 2011-06-03 protokolo Nr.40.PRT-73 pirmos eiliškumo grupės pretendentų susirinkimo metu pareiškėjas nurodė, jog atsisako pasirinko žemės sklypo ir prašė atidėti jo projektavimą šį sprendimą patvirtindamas parašu. 2011-06-22 protokolu Nr.40.PRT-99 nustatyta, jog papildomo susirinkimo metu pareiškėjas iš laisvos žemės fondo žemės ploto pasirinko žemės sklypą Nr. 43, sklypui suteikiamas Nr.518, sklypo plotas 0,9517 ha. Protokole yra įrašas, jog sklypo beveik visa dalis yra pelkė. Protokolą pareiškėjas patvirtino savo parašu, taip pat sutikimą su projektuojamu sklypu išreiškė ir parašu Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiškėjas turėjo galimybes susipažinti su viešai skelbiamu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų LŽF plotų žiniaraščiu, kuriame nurodyta, kad LŽF žemės plotą Nr.43 sudaro ne žemės ūkio naudmenos, bet kitos žemės naudmenos. Taip pat nustatyta, jog NŽT teritorinis skyrius siūlydamas pareiškėjui sklypus laikėsi Metodikoje nustatytos tvarkos, sklypo išdėstymą ir ribas aptarė su pareiškėju, taip pat jį pasirašytinai įspėjo apie tai, jog visą pasirinktą žemės sklypą užima pelkė.

Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas žalą kildina būtent iš darbuotojų veiksmų, perduodant jam žemės sklypą, kuriuo jis negali naudotis dėl ten esančios pelkės. Bylos įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas NŽT tarnautojų buvo įspėtas apie pasirinktame sklype esančias kitas naudmenas, t.y. apie tai, jog pasirinktą sklypą užima pelkė, tačiau vis tiek pats laisva valia pasirinko minėtą žemės sklypą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus teismas daro išvadą, jog atsakovo tarnautojai siūlydami pareiškėjui sklypą Nr. 43 su juo aptarė tiek sklypo išdėstymą, tiek jo ypatybes ir jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių pareiškėjo pasirinkimą neatliko.

Dėl pareiškėjo argumento, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2014 metais jo skundą dėl suprojektuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų pakeitimo pripažino pagrįstu, teismas pažymi, jog 2014-05-06 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pažymoje žemės ūkio ministrui rekomenduojama pateikti išvadą, ar žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro matavimai atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų ir ar kaimyninis žemės sklypas nepasilinko į pareiškėjui suprojektuoto žemės sklypo pusę (1 tomo b. l. 35-39). Minėtoje pažymoje nėra konstatuotas pažeidimas, o rekomenduojama atlikti nurodytų aplinkybių tyrimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos NŽT Molėtų skyrius, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, Žemės ūkio ministerijos, NŽT darbuotojams ir pareiškėjui 2015-09-18 atliko O. A. P. žemės sklypo valstybinę naudojimo kontrolę ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 40ŽN-80-(14.40.73.) (1 tomo b. l. 198-200). Patikrinimo metu nustatyta, kad O. A. P. žemės sklypas naudojamas pagal kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo ribas, todėl negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, jog jis žemės sklypu negali naudotis dėl to, kad jo pasirinktas žemės sklypas pasislinko į pelkę dėl atliktų kaimyninio žemės sklypo kadastrinių matavimų.

Nustačius, kad pareiškėjo teisės NŽT tarnautojų veiksmais nebuvo pažeistos, nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė NŽT atliktų neteisėtų veiksmų, sprendžia, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys komuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Konstatavus, kad Nacionalinės žemės tarnybos neteisėti veiksmai nenustatyti (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos), nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.