Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-173-315/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-04
Bylos Nr.
1S-173-315/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Kisielius
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
Nuorašas:Byla Nr.1S-173-315/2011Procesinio sprendimo kategorija:2.12.2; 2.13.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arunas Kisielius,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,

teismo posedyje išnagrinejes pareiškeju A. B. ir E. J. atstovo adv. G. B. (toliau – pareiškeju atstovo) skunda del Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarties nutraukti bylos procesa,

nustate :

E. J. ir A. B. kaltino R. T. tuo, kad jis 2010-08-13 interneto svetaines (duomenys neskelbtini), straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ 2010-08-19 komentare Nr. 17, pasirašytame „R.“ vardu, ižeide ir apšmeiže nukentejusiuosius, pavadindamas juos „sukciais, melagiais, aferistais ir vagimis“. Praše perduoti skunda nagrineti teisiamajame posedyje, kaltindami R. T. pagal LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. Taip pat praše priteisti iš R. T. kiekvienam iš nukentejusiuju po 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2011-02-24 nutartimi bylos procesas buvo nutrauktas, kaltintojams atsisakius kaltinimo. Teismas nurode, kad vadovaujantis LR BPK 408 str. 1 d., privataus kaltinimo bylose skunda paduoda ir kaltinima teisme palaiko asmeniškai pats nukentejusysis. Nukentejusiojo atstovavimas galimas tik specialiai numatytais atvejais, kai pats nukentejusysis del nepilnametystes, fiziniu ar psichiniu trukumu negali pasinaudoti visomis nukentejusiojo teisemis. Nagrinejamoje byloje nenustatyta LR BPK 408 str. 2 d. numatytu aplinkybiu, todel nenustacius svarbiu nukentejusiuju E. J. ir A. B. nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasciu, laikytina, kad jie kaltinimo atsisake (LR BPK 416 str. 2 d.).

Pareiškeju atstovas skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2011-02-24 nutarti ir atnaujinti baudžiamosios bylos, vykstancios privataus kaltinimo tvarka, kurios Nr. PK-497/2011, procesa. Nurodo, kad pareiškejai nesutinka su teismo nutartyje išdestyta pozicija. Pareiškejas E. J. teismo posedyje nedalyvavo del to, kad mire jo žmonos mama. Akcentuotina, kad LR BPK 416 str. 2 d. numato, kad tik tuo atveju, jei privatus kaltintojas, šiuo atveju – abu pareiškejai, i teismo posedi neatvyko be pateisinamos priežasties, tik tuomet galima konstatuoti, kad pareiškejai kaltinimo atsisake. Šiuo atveju neabejotinai konstatuotina, kad E. J. i paskirta teismo posedi neatvyko del pateisinamos priežasties. Nepagristas skundžiamos nutarties argumentas, jog sutuoktines motinos laidotuves nepatenka i LR BPK 37 str. 1 d. 6 p. nustatyta artimuju giminaiciu mirties aplinkybe. Be to, BPK 37 str. 2 d. numato, kad ikiteisminio tyrimo pareiguno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisejo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali buti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis.

Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurode, kad E. J. priežasti del nedalyvavimo teismo posedyje pagrinde jokios juridines galios neturincia pareiškimo faksimiline kopija. Minimas pareiškimas, pareiškeju atstovo teigimu, buvo teismui nusiustas faksu del laiko stokos, nes E. J. apie busimas žmonos mamos laidotuves sužinojo tik prieš kelias dienas iki paskirtojo teismo posedžio dienos. Pažymi, kad nei LR BPK, nei LR BK nenumato priemoniu ir budu, kuriais baudžiamojo proceso šalys galetu komunikuoti su teismu. Analogiškai taikant LR CK 117 str. 1 d. nuostatas, jos numato, kad teismas procesinius dokumentus iteikia registruotu paštu, per antstolius, kurjerius, kitais šiame kodekse nurodytais budais, o istatymu ir kitu teises aktu nustatytais atvejais – telekomunikaciju galiniais irenginiais. Vadovaujantis mineta nuostata, akivaizdu, kad korespondencijos siuntimas telekomunikaciju galiniais irenginiais, šiuo atveju – faksu, yra visiškai iprasta korespondencijos teismui siuntimo procedura, kuria ypac priimtina naudotis tuo atveju, kai tam tikras dokumentas teisma turi pasiekti labai greitai.

Pareiškejas A. B. i teismo posedi neatvyko del to, kad jis žinojo apie E. J. šeimoje ivykusia netekti ir žinojo, kad teismas apie šia priežasti buvo informuotas, todel buvo isitikines, kad teismo posedis bus atidetas ir todel i teismo posedi nevyko. Šios aplinkybes leidžia konstatuoti, kad A. B. i paskirta teismo posedi neatvyko del svarbu priežasciu.

Išnagrinejus pareiškeju A. B. ir E. J. atstovo adv. G. B. skunda ir bylos medžiaga, darytina išvada, jog skundas atmestinas.

LR BPK 444 str. 1 d. yra numatytos aplinkybes, kurioms paaiškejus galima panaikinti nuosprendi ar nutarti ir atnaujinti baudžiamaja byla. 1-3 punktuose nurodyta, kad isiteisejusiu teismo nuosprendžiu turi buti nustatytas liudytojo ar nukentejusiojo parodymu ar ekspertizes akto melagingumas, kitu irodymu, kuriais pagristas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, arba isiteisejusiu teismo nuosprendžiu nustatytas teiseju nusikalstamas piktnaudžiavimas bylos nagrinejimo metu arba ikiteisminio tyrimo pareigunu nusikalstamas piktnaudžiavimas ir del to buvo priimtas neteisetas ir nepagristas nuosprendis. Pažymetina, kad pareiškeju atstovas nenurode, koks, ir kad buvo priimtas isiteisejes apkaltinamasis nuosprendis del liudytoju ar nukentejusiuju parodymu melagingumo.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos ir pareiškeju atstovas skundo, esminis pareiškejo skundo argumentas – tai, kad pareiškejai teismo posedyje nedalyvavo del svarbios priežasties, t.y. E. J. žmonos motinos laidotuviu.

Atsižvelgiant i tai, kad A. B. teismo posedyje nedalyvavo ir svarbiu priežasciu del to nenurode. Nors pareiškeju atstovas teigia, kad A. B. i teismo posedi neatvyko del to, kad jis žinojo apie E. J. šeimoje ivykusia netekti ir todel buvo isitikines, kad teismo posedis bus atidetas, šis argumentas atmestinas kaip nepagristas. A. B. neinformavo teismo apie savo nedalyvavima, jo subjektyvus manymas, kad teismo posedis bus atidetas del E. J. žmonos motinos laidotuviu, nera priskirtinas prie svarbiu asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasciu, numatytu BPK 37 str. Nors mineto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareiguno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisejo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali buti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastimi, A. B. nedalyvavimo teismo posedyje priežastis teismo taip pat negali buti pripažinta svarbia remiantis pastaraja nuostata.

Teismas pažymi, kad Vilniaus m. 2 apylinkes teismui pateikta faksimiline E. J. pareiškimo apie nedalyvavima teismo posedyje kopija iš esmes neturi jokios juridines galios. Mineto pranešimo nepatvirtina jokie kiti prideti duomenys ar dokumentai. Nors apygardos teismui kartu su pareiškeju atstovo skundu taip pat pateikta E. M. mirties liudijimo kopija, iš jos sunku suprasti, kokio asmens mirties liudijimas tai yra. Be to, pažymetina, kad vien iš pateikto dokumento negalima spresti, kad tai butent E. J. žmonos motinos mirties liudijimas, nes nera pridetas nei E. J. santuokos liudijimas, nei jo sutuoktines gimimo liudijimas, t.y. dokumentai, kurie patvirtintu, kad E. J. žmonos motina ir yra mirusioji E. M.. Taip pat, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje apylinkes teismo nutartyje, neprideti jokie irodymai, kad nukentejusiojo E. J. dalyvavimas laidotuvese buvo butinas butent paskirtu teismo posedžio laiku.

Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisiu konvencija, Lietuvos Respublikos BPK užtikrina lygybes principa prieš istatyma. Nukentejusysis baudžiamajame procese ne tik naudojasi placiomis teisemis, bet ir privalo vykdyti pareigas. Nukentejusysis privalo atvykti kvieciamas dalyvauti procese, jis privalo duoti parodymus, laikytis proceso tvarkos. Už atsisakyma ar vengima duoti parodymus nukentejusysis gali buti traukiamas atsakomyben pagal BPK 163 str., o už melagingus parodymus – baudžiamojon atsakomyben pagal BK 235 straipsni.

Baudžiamojo proceso metu užtikrinama ne tik nukentejusiojo teisiu apsauga, bet ir itariamojo (kaltinamojo) teisiu apsauga. Viena iš tokiu teisiu apsaugos yra proceso greitumo principas, kuris itvirtintas Europos žmogaus teisiu Konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 1 str., 2 str., 44 str. 5 d. Teismas privalo stengtis kiekvienoje byloje kuo greiciau priimti sprendima. Greitas procesas apsaugo itariamaji (kaltinamaji) nuo ilgo nežinojimo apie savo likima, kad asmuo nepatirtu psichologines itampos, ivairiu išgyvenimu. Ši teises norma apsaugo asmenis nuo privaciu kaltintoju savivales. Bausme savo tikslus geriausiai pasiekia, kai ji skiriama greitai po nusikalstamos veikos padarymo.

Atsižvelgiant i nurodytu aplinkybiu visuma bei tai, jog pareiškeju atstovo teiginiai nera naujai paaiškeje, o nauju duomenu, pagrindžianciu skundo argumentus taip pat nepateikta, tenkinti pareiškeju atstovo skunda nera jokio objektyvaus pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 1 p.,nutare:

pareiškeju A. B. ir E. J. atstovo adv. G. B. skunda atmesti.

Nutartis yra galutine ir neskundžiama.

Teisejas Arunas KisieliusNuorašas tikras:Teisejas Arunas Kisielius