- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- 1-2510-992/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-0-00009-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- M. G.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, teistas:
1) 2011 m. rugsėjo 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą;
2) 2012 m. kovo 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
3) 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 3 metams;
4) 2017 m. spalio 24 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
5) 2019 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė subendrinta bausmė skirta 2 metų 3 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmė,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. mušdamas sukėlė nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: M. G. 2019 m. balandžio 15 d., apie 14.50 val., Vilniaus pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) , grįždamas iš pasivaikščiojimo kiemelio į kamerą Nr. 296, tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip vieną smūgį pro šalį ėjusiam nuteistajam V. K. į galvą, padarydamas jam dešinio skruosto odos nubrozdinimą ir tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad einant iš kiemelio pamatė V. K. ir jam vieną kartą ranka sudavė į galvą. V. K. jam nepatinka, nes yra nuteistas už vaikų tvirkinimą. V. K. atsiprašė. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Nukentėjusysis V. K. pateikė teismui rašytinį prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Kadangi kaltinamasis M. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir kaltinamojo gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardyti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. G. davė analogiškus parodymus, parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu: parodė, kad 2019 m. balandžio 15 d., 14.50 val., sudavė nuteistajam V. K. vieną smūgį ranka į galvą. Taip pasielgė dėl to, kad V. K. yra teistas už pedofiliją. Anksčiau su V. K. jis nebuvo susidūręs ir konfliktų su juo neturėjo. Dėl savo elgesio gailisi (81 b. l.).
2019 m. balandžio 23 d. skunde V. K. nurodė, kad 2019 m. balandžio 15 d., apie 14.50 val., jis buvo užpultas M. G., prašo pradėti ikiteisminį tyrimą 21(b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad jis M. G. pažįsta nuo 2017 metų., atlikinėjo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime. V. P. pataisos namuose buvo laikomi gretimose kamerose. Pataisos įstaigoje M. G. reikšdavo nepasitenkinimą, diskriminuodavo jį dėl jo padaryto nusikaltimo, įsitikinimų ir pažiūrų, sistemingai naudodavo psichinį smurtą, grasino susidoroti. 2019 m. balandžio 15 d., apie 14.50 val., grįžtant iš psichologės, leidžiantis nuo laiptų, posto Nr. 15 teritorijoje, jis buvo užpultas M. G.. Lipant laiptais išgirdo M. G. sakant „tuoj pakirsiu ką nors“ ir „o ką tu, pedofile“. Prie posto Nr. 15 išėjimo durų pajuto stiprų smūgį į galvos sritį ir nugriuvo. Kuo M. G. jam trenkė, nematė, kadangi norėjo greičiau išeiti iš posto, į M. G. nežiūrėjo. Tolimesnius M. G. veiksmus nutraukė atbėgę pareigūnai. Dėl galvos skausmo pasiprašė į sveikatos priežiūros skyrių medicininei apžiūrai (40 b. l.).
V. K. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusysis parodė vietą, kurioje buvo užpultas M. G. bei kokiu būdu šis jam smūgiavo (51-54 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad 2019 m. balandžio 15 d., apie 14.50 val., nuteistasis M. G. kartu su nuteistuoju M. B. ėjo iš pasivaikščiojimo kiemelio atgal į kamerą Nr. 296. Kai nuteistasis V. K. nusileido laiptais iš antro aukšto, jie buvo netoli laiptų. Nuteistasis M. G. surėkė „O pedofilas“ ir sudavė apie du smūgius ranka V. K. į nugarą. Nuteistasis V. K. atsisėdo į kampą ir užsidengė nuo smūgių. Jis (R. S.) kartu su jaunesniuoju specialistu M. O. prispaudė nuteistąjį M. G. prie sienos, jaunesnysis specialistas M. O. uždėjo nuteistajam antrankius ir nuvedė jį į laikino laikymo patalpą. Sugrįžus atgal į postą Nr. 15, nuteistojo V. K. jau nerado. Jam nėra žinoma, kad tarp nuteistųjų gali kilti konfliktas. Konfliktas įvyko pirmą kartą (57 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. O. davė iš esmės analogiškus parodymus liudytojo R. S. parodymams (70 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Č. B. parodė, kad 2019 m. balandžio 15 d., apie 14.50 val., nuteistasis M. G. kartu su nuteistuoju M. B. ėjo iš pasivaikščiojimo kiemelio atgal į kamerą Nr. 296. Nuteistasis V. K. nusileido laiptais iš antro aukšto. Nuteistasis M. G. surėkė „O pedofilas“ ir staiga pribėgęs prie nuteistojo V. K. sudavė kumščiu vieną smūgį jam į nugarą. Po smūgio nuteistasis V. K. paslydo ir veidu atsitrenkė į pakabintą metalinę spintelę. Jaunesnieji specialistai R. S. ir M. O. iš karto prispaudė nuteistąjį M. G. prie sienos, šis nesipriešino, jaunesnysis specialistas M. O. uždėjo M. G. antrankius ir nuvedė jį į laikino laikymo patalpą. Apie įvykį buvo pranešta pamainos viršininkui R. S.. Nuteistasis V. K. buvo palydėtas į Sveikatos priežiūros skyrių. Kad tarp nuteistųjų gali kilti konfliktas, ji nežinojo. Konfliktas įvyko pirmą kartą (62 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. parodė, kad 2019 m. balandžio 15 d., apie 14.50 val., kartu su M. G. ėjo iš pasivaikščiojimo kiemelio. Kadangi buvo pamiršęs gertuvę, nuėjo jos pasiimti. Sugrįžęs pamatė M. G. su antrankiais. Jokio konflikto nematė (67 b. l.).
2019 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos - II gyvenamojo namo korpuso, 3 korpusinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini)apžiūra. Prie apžiūros protokolo pateikta posto Nr. 15 schema bei fotolentelė, kurioje pateiktos įvykio vietos nuotraukos (24-28 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 13 d. specialisto išvadoje Nr. G1539/2019 (01) nurodyta, kad V. K. nustatytas odos nubrozdinimas dešinio skruosto srityje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. V. K. nustatytas vienas sužalojimas, kitose kūno vietose sužalojimų nefiksuota. Nustatytas odos nubrozdinimas dešiniame skruoste galėjo būti padarytas griūvant ir skruostu atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių. Nustatyto sužalojimo lokalizacija nėra būdinga kovai ar savigynai, kitose kūno vietose sužalojimų nefiksuota. Odos nubrozdinimai nurodo kūno srities traumavimą tiesioginiu trauminiu poveikiu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (36-37 b. l.).
Dėl nusikalstamos veikos vertinimo
Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis M. G. mušdamas sukėlė V. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jam sveikatą. Aplinkybę, kad V. K. padaryti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 13 d. specialisto išvada Nr. G1539/2019 (01). Kaltinamasis M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, paaiškino, kad laisvės atėmimo vietoje, eidamas į kamerą, sudavė smūgį ranka į galvą pro šalį ėjusiam V. K.. Aiškindamas savo tokio elgesio motyvą, kaltinamasis nurodė, kad jis pyksta ant V. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. nurodė, kad pataisos namuose, grįžtant iš psichologės, M. G. jam sudavė stiprų smūgį į galvą. M. G. smurtinius veiksmus prieš V. K. patvirtina ir V. K. skundas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. S., Č. B. duoti parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sužalojimas gali būti padaromos tik tyčiniais veiksmais. M. G. veiksmai V. K. atveju vertintini kaip padaryti tiesiogine tyčia, t. y., jis suvokdamas pavojingą savo veiksmų pobūdį ir numatydamas, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, siekė nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą. M. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl nukentėjusiojo V. K. prašymo baigti bylą nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius
Nukentėjusysis V. K. teismui pateikė rašytinį prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kuriame taip pat prašė veiką pripažinti mažareikšme ir taikyti susitaikymą, kadangi kaltinamasis M. G. jo atsiprašė (156 b.l.).
BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju teigtina, kad nėra pagrindo taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam M. G., kadangi jis neatitinka baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų, konkrečiai, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę: M. G. teisiamas šeštą kartą, paskutiniai jo teistumai yra už nusikalstamų veikų padarymą būnant pataisos namuose ir atliekant laisvės atėmimo bausmę, kas akivaizdžiai rodo, jog kaltinamasis ne tik kad nėra perkainojęs vertybių, padaręs atitinkamas išvadas ir apsisprendęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, bet jis nesilaiko ir pataisos namų taisyklių, geba nusikalsti net ir pataisos namuose. Dėl šios priežasties kaltinamajam M. G. už nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė.
Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam M. G.
Nagrinėjant bylą kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytos veikos savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
BK 54 straipsnyje nurodoma, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę M. G., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, į tai, kad jis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Tiriant kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis nustatyta: M. G. nevedęs, turi 8 klasių išsilavinimą, teistas ir šią nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, būdamas laisvės atėmimo vietoje, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale negydytas, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialą per 5 metus dėl konsultavimo ar gydymo nesikreipė.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. G. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką arešto bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nustatyta viena M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė ir mano, kad M. G. skirtinas arešto bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi M. G. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta taisykle. Kadangi neatlikta bausmės dalis pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 15 d. nuosprendį yra didesnė (šio nuosprendžio paskelbimo dieną yra 2 metai ir 24 dienos), todėl prie Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžiu skirtos bausmės pridėtina visa šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė. Taikant bausmių sudėjimą, vadovaujamasi BK 65 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, jog viena arešto para, prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.
Nukentėjusysis V. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikė raštą, nurodydamas, kad M. G. jo atsiprašė. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
Kaltinamasis M. G. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė jam paskirta nebuvo dėl jo atliekamos laisvės atėmimo bausmės, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina kaip netikslinga.
Daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. G. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvė atėmimo bausmės neatlikta bausmės dalimi prie jos pridedant visą šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę, ir M. G. skirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio ir 24 (dvidešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos 2019 m. rugsėjo 30 d.
K. M. G. kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.