Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1995 metais, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Ž., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2025 m. sausio 25 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinės pusės veido sritį nukentėjusiajai – žmonai A. Ž., tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, padarydamas aplink dešinę akį kraujosruvą (mėlynę) ir patinimą, ant nosies – įdrėskimą, kraujosruvą (mėlynę) ir patinimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis J. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino. Nurodė, kad 2025-01-25, vakare, namuose, virtuvėje įvyko konfliktas su žmona. Buvo neblaivus. Pradėjo ginčytis dėl smulkmenų, sukilo nervai ir trenkė. Buvo grįžęs su draugu, su juo gėrė. Draugas išėjo ir tarp jo ir žmonos kilo ginčas dėl to, kad vartoja alkoholį, dėl buitinių dalykų. Tada smogė kumščiu žmonai į veidą ir išėjo pas draugą. Nebenorėjo su ja ginčytis. Kai smogė žmonai, ji nieko nesakė. Daugiau žmonos nematė, nes buvo paskirta kardomoji priemonė - negali su ja bendrauti. Blogai vertina savo elgesį, gailisi. Buvo išgėręs degtinės ir alaus, blaivus nebūtų taip padaręs.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. Ž. parodė, kad J. Ž. yra jos vyras, vedę yra (duomenys neskelbtini) metų, gyvena jiems abiems priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Kartu turi 2 pilnametes dukras. Parodė, kad retsykiais tarp jų su vyru kildavo žodiniai konfliktai, kada jos vyras J. Ž. būdavo išgėręs, tačiau niekada nėra prieš ją smurtavęs. 2025-01-25 19:30 val. jai būnant namuose ir gulint miegamojo kambaryje, lovoje, į namus grįžo neblaivus jos vyras J. Ž.. Kiek matė iš bendrų fiziologinių požymių, vyras jau buvo stipriai išgėręs. Kiek žino, alkoholį jis vartojo pas draugus. Grįžęs į namus, vyras jai pradėjo priekaištauti dėl maisto, prašė jos duoti valgyti, o ji jam atsakė, kad kur gėrė, ten tegul ir valgo. Po to ji atsikėlė iš lovos ir jai atėjus į virtuvę, jie dėl tos pačios priežasties toliau konfliktavo žodžiu. Po to, vienu žodinio konflikto metu, jos vyras J. Ž. rankos kumščiu (kuria ranka smogė, iš išgąsčio neatsimena) sudavė jai vieną smūgį į dešinės pusės veido sritį. Kai jis jai davė smūgį, ji stovėjo prie stalo, jis taip pat stovėjo prie stalo. Parodė, kad tokiais savo veiksmais jos vyras jai sukėlė fizinį skausmą, kurį vertina 2 balais iš 10. Daugiau jokių fizinių veiksmų jos vyras prieš ją nenaudojo, sudavė tik vieną smūgį kumščiu. Po gauto smūgio jai pradėjo iš nosies bėgti kraujas, o sekančią dieną atsirado mėlynė po akimi, tačiau skausmas buvo momentinis. Kas buvo toliau, po to kai jai vyras kumščiu sudavė smūgį, neatsimena, kadangi jai buvo šokas ir ji labai išsigando, todėl iškart išbėgo pas savo dukrą, kuri gyvena netoliese. Jai buvo šokas, kadangi vyras prieš ją smurtauja pirmą kartą. Kodėl iškart policijos pareigūnų nekvietė, negali paaiškinti. Taip pat vakar buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) polikliniką pas gydytoją A. P., kad jai išrašytų nedarbingumą. Atvykus į polikliniką, med. seselei paaiškino, kad gavo smūgį kumščiu nuo vyro į veido sritį, o ji jai pasakė, kad informuos policijos pareigūnus, todėl ji visa tai išgirdusi, iškart pasišalino, kadangi išsigando. Poliklinikoje med. seselei pasakė, kad vyras jai sudavė smūgį tik kumščiu, jos jis nespardė. Įvykio metu namuose buvo dviese, jokių pašalinių asmenų nebuvo. Parodė, kad dėl padaryto sužalojimo - mėlynės paakyje ir ant nosies, niekur papildomai nesikreips, į ekspertizę nevyks. Civilinio ieškinio nereikš. Taip pat parodė, kad savo vyrui J. Ž. jokių pretenzijų neturi, ji jam atleis ir nori su juo susitaikyti (b. l. 36-39).

Iš 2025-01-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), matome, kad gyvenamasis namas yra dviejų galų. Apžiūrimas namo galas, kuris yra toliau nuo kelio pusės. Kiemo teritorija yra aptverta aukšta medine tvora. Pradarius tvoros vartus, patenkama į kiemo vidų. Į gyvenamojo namo kiemą patenkama einant išmintu keliuku. Priėjus namo kampą, reikia pasukti į kairę ir tuomet trinkelėmis išdėtu keliuku paeiti iki kito namo kampo. Priėjus namo kampą, reikia vėl pasukti į dešinę pusę ir trinkelėmis išdėtu keliuku eiti iki įėjimo į namą durų. Priėjus prie įėjimo į namą durų, matome, kad jos yra rudos spalvos, viduryje stiklas. Pradarius duris patenkama į koridorių. Koridoriuje matoma, jog ant drabužių kabyklos sukabintos striukės, o ant žemės sudėti batai. Koridoriuje pasukus į dešinę pusę, patenkame į virtuvę. Įėjus į virtuvę, matoma, jog dešinėje pusėje stovi valgomasis stalas, kuris uždengtas staltiese, ant jo sudėti įvairūs daiktai. Šalia stalo stovi 4 kėdės. Tiksli įvykio vieta ir yra prie stalo. Žiūrint tiesiai matyti, jog kampe stovi šaldytuvas, šalia jo virtuvinė spintelė, ant kurios padėta mikrobangų krosnelė, bei šalia stovi dujinė viryklė. Šalia dujinės viryklės yra durys į kitą kambarį. Kampe stovi dujų balionas, o virš jo pakabinta virtuvinė spintelė. Virtuvės kairėje pusėje taip pat matomos dar vienos durys, kurios yra į miegamojo kambarį. Šalia durų stovi automatinė skalbimo mašina ir virtuvinė spintelė. Šalia jų yra dar vienos durys - į katilinę. Apžiūrint įvykio vietą, jokių tyrimui reikšmingų objektų ar grumtynių pėdsakų nėra. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (b. l. 11-23).

???Iš 2025-01-27 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint asmens drabužiais neuždengtas kūno vietas, veido srityje, aplink dešinę akį, matoma kraujosruva (mėlynė) ir patinimas, 35 mm. pločio, 40 mm ilgio. Apžiūrint dešinės pusės veidą, ant nosies matosi įdrėskimas, yra 5 mm. pločio, 6 mm. ilgio. Taip pat matosi ant nosies kraujosruva (mėlynė) ir patinimas. Apžiūrint moters dešinės pusės veidą, ant viršutinės lūpos kamputyje matosi kraujosruva (mėlynė) ir patinimas, 15 mm. 20 mm pločio. Toliau apžiūrint kitas drabužiais neuždengtas kūno vietas, kitų sužalojimų nenustatyta (b. l. 52-61).

???Iš VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktų med. dokumentų matyti, kad diagnozė - akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimas (b. l. 71-74).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad BK nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Nuosekliai įvertinus byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje, nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamasis J. Ž. 2025 m. sausio 25 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinės pusės veido sritį nukentėjusiajai – žmonai A. Ž., tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, padarydamas aplink dešinę akį kraujosruvą (mėlynę) ir patinimą, ant nosies – įdrėskimą, kraujosruvą (mėlynę) ir patinimą.

Šias faktines aplinkybes apklausiamas teisme patvirtino ir pats kaltinamasis. Minimas aplinkybes taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu atlikta įvykio vietos ir asmens apžiūra.

Teismas konstatuoja, kad pagal aukščiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe – tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad yra anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 88), dirbantis. J. Ž. kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta, kad nusikaltimą padarė dėl alkoholio poveikio. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), vietoj intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, laisvės apribojimo terminas skirtinas šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Teismo vertinimu, būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti bausmės tikslus, bausmė bus tinkamai individualizuota, atitiks kaltinamojo asmenybę.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei pagreitinto proceso tvarka BK 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107-108), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pagal 2025 m. vasario 3 d. tyrėjos prašymą buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas (b. l. 111). 2025 m. vasario 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam, išlaidų suma sudaro 66,67 Eur.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad byla buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, pagal kurią kaltinamojo gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas (imperatyvi nuostata) (BPK 51 straipsnio 9 punktas). Taigi, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nepriteisti iš kaltinamojo J. Ž. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.