Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2.1. VMI nepateikia įrodymų, jog gavo iš Lenkijos mokesčių administratoriaus informaciją, kurioje nurodyta, kad Bendrovės pateikta informacija dėl Lenkijos įmonės Spoko Sp. z .o. o. (toliau – Lenkijos įmonė) neatitinka tikrovės, t. y. kad Lenkijos įmonė neteikia paslaugų statybos įmonėms, sąskaitų faktūrų neišrašė, vadovas P. M. nėra gavęs pinigų iš D. L., Lenkijos įmonės elektroninio pašto adresas yra kitas, nei nurodė Bendrovė. Šie atsakovo teiginiai yra deklaratyvūs.

2.2. VMI taip pat nepateikė įrodymų, kuo skiriasi Bendrovės pateiktų sąskaitų faktūrų grafinis dizainas ir numeracija nuo Lenkijos įmonės išrašytų sąskaitų faktūrų dizaino ir numeracijos. Mokesčių administratorius nepateikė P. M. parašo pavyzdžio, todėl mokesčių administratoriaus tvirtinimas, kad P. M. nepasirašė Bendrovės pateiktų sąskaitų faktūrų, yra nepagrįstas. Įrodymų, patvirtinančių, kad Bendrovė klastojo sąskaitas faktūras, nėra ir tokiai veikai teisinis įvertinimas įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.

2.3. Lenkijos įmonės vadovas laikytinas suinteresuotu asmeniu, todėl Lenkijos įmonės vadovo P. M. paaiškinimai, kad jis nežino UAB „Grand statybos Lt“, nepažįsta Bendrovės vadovo D. L. ir kad iš Bendrovės grynųjų pinigų negavo, turi būti vertinimai kritiškai.

2.4. Lenkijos įmonės išrašytos sąskaitose faktūrose yra nurodyta data, mokėtojas, gavėjas, kiekis, kaina, t. y. visi rekvizitai, būdingi sąskaitoms faktūroms. Nėra vieningo sąskaitos faktūros pavyzdžio, o pateiktos sąskaitos faktūros atitinka sąskaitos, kurios galėtų būti išrašytos statybos įmonės, atlikusios statybos darbus, todėl nėra pagrindo neigti rekvizitų atitikimą tikrosioms ūkinės operacijos vykdymo aplinkybėms.

2.7. Mokesčių administratorius sprendimus turėtų priimti remdamasis ne tik turimais dokumentais, bet ir visomis kitomis aplinkybėmis, pvz., ar iš tikrųjų sąskaitų faktūrų išrašymo metu Bendrovė vykdė tam tikrus statybos darbus tam tikruose objektuose, ar ji turi sutartis ne tik su rangovais, bet ir su užsakovais, atsakovas turėtų apklausti kitus rangovus, kurie vykdė statybos darbus statybos objektuose, kuriuose dirbo ir Lenkijos įmonė.

2.8. Tam tikro dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti ir kad mokesčių mokėtojas išlaidų nepatyrė. Yra galimi atvejai, kai darbus atlieka užsieniečiai, kurie vėliau išvyksta iš šalies, todėl jų tinkamai apklausti, atlikti kitus tyrimo veiksmus yra neįmanoma. Užsienio pilietis savo mokesčių administratoriui gali paneigti, kad teikė paslaugas užsienio valstybėje, ypač tuo atveju, jei jam tokiu atveju reikės mokėti mokesčius.

2.9. Bendrovė yra praradusi statybos rangos sutarties, sudarytos su Lenkijos įmone, originalą, todėl jos pateikti negali. Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas statybos užsakovas ir rangovas neprivalo raštu sudaryti statybos darbų rangos sutarties, tam tikras aplinkybes buvus galima įrodinėti ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Patikrinimo metu Bendrovė perdavė visus turimus dokumentus mokesčių administratoriui, tarp kurių buvo visos sutartys, sąskaitos, mokėjimai, banko išrašas, patvirtinimas dėl santykių tarp bendrovių, tačiau perduoti dokumentai nebuvo išsamiai išnagrinėti.

2.11. Mokesčių administratorius savo sprendime pats patvirtino, kad Bendrovė nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pagal statybos rangos sutartis atliko statybos darbų paslaugas Lietuvoje. Vienas iš pagrindinių mokesčių administratoriaus sprendimą pagrindžiančių įrodymų yra Lenkijos įmonės vadovo P. M. patvirtinimas, kad jie neturėjo sandorių su Bendrove ir piniginių lėšų negavo. Sprendimas, paremtas vien tik suinteresuoto asmens (tikėtina, siekiančio išvengti mokesčių mokėjimo) paaiškinimais, teisiškai nėra pagrįstas. Atsakovas turėjo visapusiškai išnagrinėti aplinkybes, o ne remtis vienintelio asmens parodymais.

2.13. VMI daro prielaidą, kad pareiškėjas statybos darbus (tuos, kuriuos atliko Lenkijos įmonė) fiziškai turėjo galimybę atlikti arba savo darbuotojų pastangomis, arba samdytų kitų fizinių asmenų pastangomis ir tai viena iš prielaidų, kad realūs statybos darbai pagal pateiktas Lenkijos įmonės sąskaitas nebuvo atlikti.

7. Patikrinimo akte mokesčių administratorius konstatavo, kad Bendrovė, apskaičiuodama 2021 m. apmokestinamąjį pelną, nepagrįstai jį sumažino 95 000 Eur pagal apskaitos registruose atvaizduotas Lenkijos įmonės Spoko Sp. z. o. o. sąskaitas faktūras už statybos darbų paslaugas, kurios realiai nebuvo suteiktos. Mokesčių administratorius Patikrinimo akte taip pat nurodė, kad atskaitingo asmens/vadovo avansinėse apyskaitose apskaityta išmokėta 92 938 Eur suma nebuvo panaudota Bendrovės naudai, t. y. nebuvo sumokėta Lenkijos įmonei Spoko Sp. z. o. o., todėl ši išmokėta suma pripažinta išmoka Bendrovės atskaitingam asmeniui/vadovui ir apmokestinta GPM.

8. Dėl neįvykusių sandorių su Lenkijos įmone Spoko Sp. z. o. o. Bendrovei papildomai apskaičiuota 18 691 Eur mokesčių, iš jų: 4 750 Eur nepagrįstai sumažinta pelno mokesčio suma, leidžiamiems atskaitymams priskyrus sąnaudas pagal juridinės galios neturinčius dokumentus; 13 941 Eur gyventojų pajamų mokesčio, atskaitingo asmens/ Bendrovės vadovo avansinėse apyskaitose apskaitytą išmokėtą 92 938 Eur sumą pripažinus išmokomis Bendrovės vadovui.

9. Bendrovė pastabų dėl Patikrinimo akto nepateikė.

10. Kauno AVMI, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą, 2024 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (7.45Mr) FR0682-70 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė Bendrovei sumokėti į biudžetą 13 941 Eur GPM ir 4 750 Eur PM, taip pat apskaičiavo 1 846,70 Eur GPM delspinigius ir 868,82 Eur PM delspinigius, bei skyrė 5 576 Eur GPM baudą ir 1 900 Eur PM baudą.

11. Bendrovė, nesutikdama su Kauno AVMI sprendimu, 2024 m. balandžio 11 d. su skundu kreipėsi į VMI.

12. VMI, išnagrinėjusi Bendrovės skundą, 2024 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 69-29 Bendrovės skundą tenkino iš dalies. Kauno AVMI sprendimą pakeitė ir vietoje nurodytų sumokėti 13 941 Eur GPM ir 4 750 Eur PM, taip pat apskaičiuotų 1 846,70 Eur GPM delspinigių ir 868,82 Eur PM delspinigių, bei skirtos 5 576 Eur GPM baudos ir 1 900 Eur PM baudos, nurodė Bendrovei sumokėti 13 941 Eur GPM, 1 846,70 Eur GPM delspinigių, 4 182 Eur GPM baudą, 4 750 Eur PM, 868,82 Eur PM delspinigių ir 1 425 Eur PM baudą.

13. Uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (toliau – Pelno mokesčio įstatymas).

14. Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai.

15. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2165 redakcija) leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Leidžiamiems atskaitymams priskiriami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti Ignalinos atominės elektrinės papildomi atskaitymai. Vieneto (individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, mažosios bendrijos) leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriama suma, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos vieneto dalyvio (individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos tikrojo nario, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario) valstybinio socialinio draudimo įmokos.

16. Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje (2002 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. IX-1224 redakcija) nustatyta, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai.

17. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

18. Patikrinimo akto duomenimis nustatyta, Bendrovė 2021 m. 11-12 mėn. apskaitė ir deklaravo statybos paslaugų įsigijimus iš Lenkijos mokėtojo Spoko Sp. z. o. o. (PVM kodas PL9571113423) viso už 95 000 Eur. Bendrovė įsigytoms statybos paslaugoms pagrįsti mokesčių administratoriui pateikė iš Lenkijos įmonės Spoko Sp. z. o. o. gautas sąskaitas faktūras (INVOICE): 2021 m. lapkričio 24 d. Nr. SP7741, 2021 m. gruodžio 6 d. Nr. SP7742, 2021 m. gruodžio 14 d. Nr. SP7743, 2021 m. gruodžio 27 d. Nr. SP7747 (toliau kartu – Sąskaitos faktūros (INVOICE)), pasirašytas Bendrovės direktoriaus D. L. ir fizinio asmens M. P. C.

19. Sąskaitos faktūros (INVOICE) išrašytos už atliktus statybos darbus su medžiagomis. Sąskaitose faktūrose (INVOICE) atlikti statybos darbai ir įsigytos statybinės medžiagos nenurodytos. Darbų priėmimo-perdavimo aktai dėl atliktų statybos darbų, nurodytų Sąskaitos faktūros (INVOICE), mokesčių administratoriui nepateikti. Statybinių medžiagų, nurodytų Sąskaitose faktūrose (INVOICE) įsigijimą patvirtinančių dokumentų Bendrovė mokesčių administratoriui taip pat nepateikė.

20. Kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo su Lenkijos įmone, Bendrovė jokių dokumentų, pagrindžiančių Sąskaitose faktūrose (INVOICE) nurodytas išlaidas už atliktus statybos darbus ir įsigytas statybines medžiagas, neturi. Bendrovė iš esmės šią aplinkybę pripažįsta. Bendrovė pripažįsta ir tai, kad ji mokesčių administratoriui nepateikė ir sutarties, sudarytos su Lenkijos įmone, dėl Sąskaitose faktūrose (INVOICE) nurodytų statybos darbų (paslaugų) įsigijimo, motyvuodama tuo, jog sutartis prarasta.

21. Taigi, Bendrovės pateikti oficialūs apskaitos dokumentai – Sąskaitos faktūros (INVOICE) – nepatvirtina Sąskaitose faktūrose (INVOICE) paslaugų teikimo ir medžiagų įsigijimo fakto.

23. Pažymėtina, kad Bendrovė dėl darbų adresu: (duomenys neskelbtini), atlikimo Statybos rangos sutartis su UAB „Enolsa“ sudarė 2022 m. sausio 10 d., t. y. po to kai apskaitė ir deklaravo statybos paslaugų įsigijimus iš Lenkijos įmonės 95 000 Eur sumai pagal Lenkijos įmonės 2021 m. 11-12 mėn. išrašytas Sąskaitas faktūras (INVOICE). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal minėtas Statybos rangos sutartis darbų atlikimo pradžia – 2022 m. sausio 10 d., darbų atlikimo pabaiga –2022 m. kovo 31 d. Taigi Statybos rangos sutartys, sudarytos 2022 m. sausio 10 d. su UAB „Ensola“, nepatvirtina Sąskaitose faktūrose (INVOICE) paslaugų teikimo ir medžiagų įsigijimo fakto.

24. Statybos rangos sutartis su UAB „Ensola“, sudaryta 2021 m. spalio 25 d. dėl darbų atlikimo adresu: (duomenys neskelbtini), atsakingų asmenų nepasirašyta. Statybos rangos sutartys su UAB „Facija“, sudarytos 2021 m. spalio 15 d. dėl darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini), atsakingų asmenų taip pat nepasirašytos. Bendrovės pateiktas sąskaitos išrašas neinformatyvus ir nepatvirtintas atsakingų asmenų parašais. Teismo vertinimu, šie Bendrovės pateikti dokumentai jokios įrodomosios reikšmės bylai neturi.

25. Bendrovės pateikti mokėjimai, atlikti 2021 m. liepos 9 d. ir 2021 m. liepos 15 d., patvirtina tik tiek, kad Bendrovė atsiskaitė su darbuotojais už darbus, atliktus Stokholme. Mokesčių administratorius neneigia, kad Bendrovė mokestiniu laikotarpiu vykdė gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos veiklą (EV kodas 412000). Patikrinimo akte konstatuota, kad Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu teikė statybos darbų paslaugas (statybviečių paruošimo, pastatų remonto, stogų įrengimo, rekonstrukcijos, lauko ir vidinių sienų mūrijimo, sąramų montavimo, monolitinių žiedų įrengimo, perdangos plokščių kraštų apmūrijimo, pamatų pertvaroms betonavimo, metalinių kolonų, sijų montavimo ir kitus statybos darbus) pirkėjams – Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims, pagal su šiais asmenimis sudarytas statybos rangos, subrangos, paslaugų teikimo sutartis, atliekant statybos darbus juridinių asmenų (darbų užsakovų) statybos objektuose, statybos darbams dažniausiai naudojant pačių statybos darbų užsakovų pirktas statybines medžiagas. Tačiau vien ši aplinkybė negali patvirtinti, kad Bendrovė patyrė Patikrinimo akte nurodytas ginčo sąnaudas 95 000 Eur sumai.

26. Patikrinimo akte nurodyta, kad VMI informacinės sistemos duomenimis, Lenkijos įmonė Spoko Sp. z. o. o. (PVM kodas PL9571113423) Europos Sąjungos valstybėje narėje Lenkijoje 2020 m. rugsėjo 16 d. įregistruota PVM mokėtoju, tikrinamuoju laikotarpiu ES valstybėje narėje registruoto PVM mokėtojo kodas (VAT number) galiojantis. Lenkijos įmonė Spoko Sp. z. o. o. už tikrinamąjį laikotarpį nedeklaravo tiekimų / paslaugų teikimo UAB „Grand statybos LT“. Ši mokesčių administratoriaus Patikrinimo akte konstatuota aplinkybė nėra ginčijama.

27. Patikrinimo akte pažymėta, kad 2023 m. kovo mėn. buvo išsiųstas paklausimas Lenkijos mokesčių administratoriui, siekiant įvertinti sandorių realumą, ar Lenkijos įmonė Spoko Sp. z. o. o. faktiškai suteikė statybos paslaugas Bendrovei. Lenkijos mokesčių administratoriaus 2023 m. gegužės 10 d. atsakyme nurodyta, kad Lenkijos įmonė Spoko Sp. z. o. o. Bendrovei paslaugų neteikė ir sąskaitų faktūrų neišrašė, atsiųstų sąskaitų faktūrų grafinis dizainas ir numeracija neatitinka Lenkijos įmonės išrašomų sąskaitų faktūrų, parašas ant Bendrovės pateiktų sąskaitų faktūrų nėra Lenkijos mokėtojo vadovo P. M. parašas. Lenkijos įmonės Spoko Sp. z. o. o. vadovas P. M. taip pat nurodė, kad jis nežino tokios įmonės UAB „Grand statybos Lt“, nepažįsta D. L., nei iš jo, nei iš Bendrovės grynųjų pinigų jis negavo. Elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini), nurodytas sąskaitų faktūrų (INVOICE) rekvizituose, nėra įmonės Spoko Sp. z. o. o. Lenkijos mokesčių administratoriaus atsakyme nurodyta tikroji pagrindinė Lenkijos įmonės veikla – įdarbinimo agentūrų veikla.

28. Patikrinimo akte pažymėta, kad pagal esamą informaciją viešojoje internetinėje erdvėje (tinklalapio adresas https://www.emis.com/php/company-profile/PL/Spoko_Sp_z_oo__Gdansk _en_8171639.html), aukščiau nurodytos Lenkijos įmonės už 2019–2022 m. nurodyta vykdyta įdarbinimo agentūrų sektoriaus veikla.

30. Pareiga nustatyti faktines aplinkybes tenka mokesčių administratoriui, priimančiam sprendimą dėl mokestinės nepriemokos nustatymo, administracinis teismas tik tikrina viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, t. y. vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis). Taigi, pagrindinis įrodinėjimo procesas mokestinėje byloje vyksta nagrinėjant bylą mokesčių administratoriui ir renkant teisės aktų nustatyta tvarka įrodymus, turinčius pagrįsti administracinį sprendimą (Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnis, 72 straipsnis).

32. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPM įstatymas) 3 straipsnyje (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija) nustatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas.

35. Pagal GPM įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, A klasės pajamoms priskiriamos: A klasės pajamoms priskiriamos: 1) šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, įskaitant iš šių asmenų gautas sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas, gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamas už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, atliekas, taip pat nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautas palūkanas ir pajamas, gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, ir 2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią atliekų supirkimo veiklą, už parduotas arba kitaip perleistas nuosavybėn atliekas gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos, taip pat iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą gautos pajamos, išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

36. GPM įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad B klasės pajamoms priskiriamos: 1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos azartinių lošimų ir loterijų laimėjimų pajamos, pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, mažosios bendrijos nario, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šios mažosios bendrijos, pajamos iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo, šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nenurodytos individualios veiklos pajamos, pajamos iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, taip pat nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos; 2) kitos A klasei nepriskiriamos pajamos.