- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-15
- Bylos Nr.
- 1A-668-303-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrone Kartaniene (pirm.), Virginija Popoviene, Ryšardas Skirtunas
- Nuteistasis
- E. E.
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Kategorijos
Teisejas A. Cininas Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.
2008 m. rugsejo 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Audrones Kartanienes,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios E. E. apeliacini skunda del Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2008 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. E. pripažinta kalta padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 3 d. ir nuteista 35 MGL ( 4375 Lt ) dydžio bauda.
Iš AAS „Gjensidige Baltic“ priteista 9841,70 Lt Vilniaus teritorinei ligoniu kasai išlaidoms, susijusioms su nukentejusiojo gydymu, atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustate:
E. E. nuteista už tai, kad 2006 m. rugsejo 24 d., apie 11.26 val., Vilniuje, Galves ir J. Tiškeviciaus gatviu sankryžoje, antrojoje eismo juostoje, vairuodama automobili „Mercedes Benz 230“, v/n (duomenys neskelbtini) Traku m. link, pažeide Keliu eismo taisykliu 53, 76 punktu reikalavimus, nebuvo atsargi ir nesustojo, prieš pesciuju pereja, kai sustojo ta pacia kryptimi pirmaja eismo juosta važiavusi transporto priemone. To pasekoje partrenke per pereja ejusi D. S., padarydama jam sunku sveikatos sutrikdyma.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji E. E. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamaji nuosprendi kaip nepagrista ir neteiseta, ir priimti jos atžvilgiu nauja nuosprendi. Apeliante nurodo, kad priimdamas apkaltinamaji nuosprendi teismas remesi teisiamajame posedyje duotais liudytoju parodymais, vertino juos atsietai nuo kitu irodymu, neisigilino i specialistu išvadas, parodymu patikrinimo protokolus, keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokola bei kitus irodymus. Atkreipia demesi i tai, kad šios baudžiamosios bylos nagrinejimui, o butent autoivykio mechanizmo bei priežasciu nustatymui ypatinga reikšme turi specialiosios žinios, kadangi liudytoju parodymai del ivykio aplinkybiu bei ivykio vietos apžiuros duomenys ne visada tiksliai atskleidžia visas autoivykio detales ir jo dalyviu veiksmus toje situacijoje. Tuo tarpu remiantis irodymu visetu galima daryti išvada, kad E. E. veiksmuose nera nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, kadangi ji nenumate, jog del jos veikimo gali atsirasti LR BK 281 str. 3 d. numatyti padariniai ir pagal veikos bei savo asmenines savybes negalejo ir neturejo to numatyti.
Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus objektu ( kompleksinis eismo ivykio – teismo medicininis) tyrima, 2007-04-13 specialisto išvadoje Nr. 11-25 (07) konstatuota, jog prieš pat kontakta su E. E. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz 230“, nukentejusysis buvo vertikalioje padetyje, kaire kuno puse pasisukes ji partrenkusio automobilio atžvilgiu, labiausiai tiketina, kad nukentejusysis prieš pat partrenkima buvo žingsnio pozoje, taciau pagal tyrimui patektoje medžiagoje esancius duomenis nustatyti pesciojo judejimo pobudžio (ejo, bego ir pan.) iki partrenkimo negalima. Todel, mano, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinejimo metu svarbiausia buvo nustatyti pesciojo judejimo pobudi ( ejo, bego ar pan. ) automobilio atžvilgiu, kadangi tai betarpiškai susije su 2007-04-17 specialisto išvada Nr. 11-1078/11-1079(07), kurioje teigiama, kad vairuotoja neturejo technines galimybes išvengti pesciojo partrenkimo, stabdydama savo vairuojama transporto priemone, jeigu pesciasis skersai kelio važiuojamosios dalies iš dešines i kaire automobilio atžvilgiu iki partrenkimo vietos bego nurodytu ramiu ar greitu tempu, kadangi atstumas, kuriame buvo automobilis nuo partrenkimo vietos pesciajam pradejus begti skersai važiuojamosios dalies ( pirmu atveju 38 m ir 27 m, antru - 39 m ir 27 m ) yra mažesnis už automobilio sustabdymo kelia ( 46 m ). Be to, pasak apeliantes, specialisto išvadoje, konstatuota labai svarbi aplinkybe vertinant nukentejusiojo veiksmus kaip techniniu požiuriu salygojusius ivykio kilima, t.y. tai, kad nukentejusysis D. S. nereguliuojama pesciuju pereja begdamas i kita Galves gatves važiuojamosios dalies puse, sudare kliuti prie jo iš kaires artejusio automobiliui vairuotojai.
Apeliante skunde pažymi, jog siekiant patvirtinti aplinkybes, kuriomis remiantis buvo padarytos specialistu išvados, buvo apklausti ivykio liudytojai M. T., Z. Z., Z. B., iš kuriu parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu seka, jog nukentejusysis D. S. per gatve bego. Vienok, teisme liudytojai M. T. ir Z. Z. parodymus pakeite, nurodydami, kad nukentejusysis per kelia ejo. Tuo tarpu, teismas, priimdamas nuosprendi, neargumentavo, kodel vadovaujasi tik šiais pastaruju parodymais, atmesdamas ikiteisminio tyrimo teisejo užfiksuotus parodymus. Nuteistosios manymu, teismas šališkai vertino ir kitu liudytoju parodymus, nors visos kilusios abejones turejo buti vertinamos jos, kaip kaltinamosios naudai. Skunde taip pat atkreipiamas demesys i liudytojos G. S. parodymus, kurie, apeliantes manymu, turetu buti vertinami kritiškai, atsižvelgiant i jos amžiu, socialine branda, lyti ir giminystes ryši. Atsižvelgiant i liudytojos terminologija apklausos protokole, daroma išvada, kad ji akivaizdžiai buvo primesta, liudytoja apklaususio pareiguno, be to, šios liudytojos parodymai prieštarauja kitu liudytoju parodymams.
Remdamasi liudytoju parodymais, nuteistoji daro išvada, jog pirmaja eismo juosta važiave automobiliai greiti letino ketindami sankryžoje sukti i dešine, o sustoti buvo priversti staiga, išbegus i kelia vaikams. Šios aplinkybes bei ivykio metu galiojusi Keliu eismo taisykliu 76 punkto redakcija rodo, kad buvusioje situacijoje E. E. artejant prie nereguliuojamos pesciuju perejos, nekilo pareigos sustoti ir vel pradeti važiuoti tik isitikinus, kad perejoje nera pesciojo, kuriam galetu sutrukdyti. Tuo tarpu Keliu eismo taisykliu 76 punkte itvirtinta taisykle, jog ta pacia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo suletinti greiti arba sustoti ir vel pradeti važiuoti tik isitikines, kad perejoje nera pesciojo, kuriam jis galetu sutrukdyti arba sukelti pavoju, jeigu prieš pesciuju pereja transporto priemone suletino greiti, atsirado tiktai 2006-10-05, t.y. jau po ivykio. Taigi, apeliantes teigimu, nenustacius konkretaus pažeidimo punkto, numatyto Keliu eismo taisyklese, negalima asmens pripažinti kaltu, kadangi nera vieno iš privalomojo nusikalstamos veikos požymio, juolab, kad asmuo negali atsakyti pagal baudžiamaji istatyma, kadangi veikos padarymo metu iš jo negalima buvo reikalauti elgesio, atitinkancio istatymu nuostatas, atsiradusias tiktai 2006-10-05, kai buvo padarytas Lietuvos Respublikos vyriausybes nutarimo del keliu eismo taisykliu patvirtinimo pakeitimas.
Skunde nesutinkama su tuo, jog apeliante kaltinama pažeidusi ir KET 53 punkto reikalavimus, kadangi ir šiame punkte itvirtinta tik bendro pobudžio pareiga, kuria privalo vykdyti ir pestieji, t.y. laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemoniu, avarinio ryšio liniju ir želdiniu. Pasak nuteistosios, tuo, kad keliu eismo taisykliu atitinkamu punktu pažeidimo faktas iš viso nebuvo nagrinejamas, jai buvo užkirstas kelias realizuoti savo teise i gynyba
Teismo posedyje nuteistoji E. E. ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti. Prokuroras bei nukentejusioji R. S. praše apeliacini skunda atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios E. E. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyres bei tinkamai ivertines byloje surinktus irodymus, padare teisinga ir pagrista išvada del E. E. kaltes padarius jai inkriminuota nusikalstama veika. Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes, E. E. baudžiamasis istatymas pritaikytas tinkamai.
Priešingai nei skunde teigia apeliante, irodymai byloje surinkti, ištirti ir ivertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. nuostatu. Nagrinejant byla rungimosi principas nebuvo pažeistas, gynybos teises nesuvaržytos, o tai, kad irodymai buvo ivertinti ne taip, kaip to noretu nuteistoji, nera pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ( LR BPK 44 str. 6 d. ).
Apeliantes argumentas, jog tarp jos veiksmu ir nagrinejamo ivykio metu kilusiu padariniu nera tiesioginio priežastinio ryšio, paneigiamas byloje surinktais, teismo ištirtais ir nuosprendyje aptartais irodymais : liudytoju parodymais, ivykio vietos apžiuros protokolu, specialistu išvadomis, iš dalies – ir pacios nuteistosios parodymais.
Taigi, byloje nustatyta, jog E. E., 2006-09-24, apie 11.26 val., vairuodama automobili „Mercedes Benz 230“, v/n (duomenys neskelbtini) bei važiuodama antraja eismo juosta, iš Vilniaus m. - Traku m. link, nebuvo atsargi, nepasirinko saugaus greicio, ir, artedama prie ivykio metu nereguliuojamos Galves ir J. Tiškeviciaus gatviu sankryžos su pesciuju pereja, pesciuju perejoje partrenke pesciaji D. S., sunkiai sutrikdydama šio sveikata. Taigi, kaip pagristai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokiais savo veiksmais, apeliante pažeide Keliu eismo taisykliu 53, 76 punktu reikalavimus.
LR BK 281 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybe tam, kas vairuodamas transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Gi, Keliu eismo taisykliu 76 punkte, kuris galiojo nagrinejamo eismo ivykio metu ( aktuali redakcija nuo 2004-12-24 iki 2006-10-04 ) pasakyta, kad : „Jeigu prieš pesciuju pereja sustojo transporto priemone, ta pacia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vel pradeti važiuoti tik isitikines, kad perejoje nera pesciojo, kuriam jis galetu sutrukdyti arba sukelti pavoju“. Tuo tarpu 53 punktas ipareigojo, „Eismo dalyvius laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemoniu, avarinio ryšio liniju ir želdiniu“.
Analizuojant byloje apklaustu liudytoju Z. Z. ir Z. B. parodymus matyti, jog, jie, nagrinejamo ivykio metu, judejo Vilnius-Trakai kryptimi link Galves ir J. Tiškeviciaus gatviu sankryžos, pirmaja eismo juosta, ketindami sukti i dešine, del ko palaipsniui letino greiti. Pasak Z. Z., kai, jis, važiuodamas apie 20 km/h greiciu, artejo prie sankryžos, ties pesciuju pereja pamate stovincius du vaikus. Matydamas, kad vaikai nori pereiti i kita gatves puse, jis sustojo prieš „Stop“ linija, ir pamojo jiems ranka, kad eitu šie per pereja. Analogiškas aplinkybes nurode ir liudytoja apklausta L. Z..
Kad priešais pereja sustojusio automobilio vairuotojas ranka pamojo, jog galima eiti per pereja, nuosekliai tvirtino ir liudytoja apklausta G. S., pažymedama tai, jog tik po šio vairuotojo gesto, ji su broliu iženge i pesciuju pereja. Taigi, priešingai nei teigia E. E., tiek G. S., tiek ir nukentejusysis, i gatve neišbego staiga, jie abu stovejo ir lauke, kol juos praleis, ka ir padare pirmaja eismo juosta važiaves ir sustojes liudytojas Z. Z., ranka daves ženkla, jog pastarieji gali eiti. Vaikai, i pesciuju pereja iženge budami isitikine, kad juos praleidžia ir, kad per kelia eiti yra saugu. Nustatyta aplinkybe leidžia teigti, jog jie per pereja ejo laikydamiesi butinu atsargumo taisykliu, nekeldami pavojaus kitu eismo dalyviu saugumui, netrukdydami eismui, to paties tikedamiesi ir iš kitu eismo dalyviu.
Net ikandin liudytojo Z. Z. važiaves automobilio „Opel Frontera“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas – Z. B. taip pat patvirtino mates, jog prieš ji važiaves automobilis sustojo, noredamas praleisti vaikus, kaip ir tai, kad ir jis, artedamas prie sankryžos, sumažino vairuojamo automobilio greiti iki 20 km/h. Tai, kad jam del pirmojo vairuotojo veiksmu, kaip šis teigia, teko staigiai stabdyti automobili, negali buti argumentu, apsprendžianciu P. Z. veiksmus ar paneigianciu šio liudytojo duotus parodymus, atkreipiant demesi i tai, kad kaip ten bebutu, visgi ir Z. B. važiavo tokiu greiciu, kad kilusioje situacijoje galejo savalaikiai sustoti, atkreipiant demesi i tai, kad tiek iš P. Z., tiek ir iš Z. B. parodymu matyti, jog ir ikandin ju važiavo dar keletas automobiliu. Kad pirmaja eismo juosta, E. E. važiavimo kryptimi, judejo daugiau nei trys automobiliai, ir mažesniu greiciu negu važiavo ši, patvirtino ir liudytoju apklaustas A. E..
Taigi, darytina išvada, jog nuteistoji E. E., priešingai nei teigia ši, turejo ir galejo ivertinti susidariusia situacija, t. y. antraja eismo juosta artedama prie nereguliuojamos sankryžos su pesciuju pereja ir matydama pirmojoje eismo juostoje letai judancius, o po to – ir sustojusius automobilius, turejo pasirinkti saugu važiavimo greiti ir laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, bei, prieš pesciuju pereja sustojus ta pacia kryptimi važiavusiam automobiliui, privalomai sustoti ir vel pradeti važiuoti tik isitikinus, kad perejoje nera pesciojo, kuriam ji galetu sutrukdyti arba sukelti pavoju. Ta aplinkybe, jog pirmojoje eismo juostoje nedideliu greiciu važiave automobiliai, kaip kad ji suprato, ketino sukti i dešine, taciau sustojo praleisti per pesciuju pereja norejusius eiti vaikus, nepašalina E. E. atsakomybes del kilusio ivykio, kadangi pagal KET 53 p. reikalavimus, ji taipogi turejo imtis visu butinu atsargumo priemoniu artedama prie nereguliuojamos sankryžos su pesciuju pereja ir buti pasiruošusi, reikalui esant sustoti ir praleisti pesciuosiuos, juolab, kad sprendžiant iš ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuotu duomenu, sankryžoje nagrinejamo ivykio metu neveike šviesoforas, o artejant link sankryžos Vilnius-Trakai kryptimi, kuria ir važiavo E. E., greiti ribojo ne tik ženklas „70“, bet ir buvo du perspejantieji ženklai „Vaikai“. Prieš ivažiuojant i sankryža – nubrežta „Stop“ linija, o už jos – paženklinta pesciuju pereja ( t. 1. b.l. 8-10 ).
Ir, nors, iš specialisto išvados Nr. 11-25(07) matyti, kad E. E. prieš ivyki važiavo apie 68 km/h, t.y. toje vietoje leistinu greiciu, taciau, kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, jis nebuvo saugus. Sprendžiant iš ivykio vietos apžiuros protokole esanciu duomenu, tiesioginiu ivykio liudytoju parodymu, E. E., artedama prie nereguliuojamos sankryžos pasirinkto greicio nemažino, stabdytis pradejo staiga ir tik tuomet, kai perejoje pamate nukentejusiji, t.y. jau už „Stop“ linijos. Šia aplinkybe, iš esmes, patvirtino ir pati E. E.. Iš jos parodymu akivaizdu, kad iki kilusio eismo ivykio ji nebuvo pakankamai atidi ir atsargi : neisidemejo, kokiu greiciu prieš ja gretima juosta važiavo automobiliai, vaika pastebejo tik tuomet, kai šis buvo netoli pesciuju perejos vidurio, o tai, be jokiu abejoniu, ivertinus pastarosios važiavimo greiti, ateme galimybe jai savalaikiai sustoti. Taciau, ši aplinkybe, priešingai apeliantes argumentui, kaip jau buvo mineta, nepašalina jos atsakomybes.
Liudytoju G. S., M. T., Z. Z. ir L. Z. parodymais nustatyta, kad sustojus pirmaja eismo juosta važiavusiam automobiliui, G. S. ir D. S. per pesciuju pereja, iki gatves vidurio, ejo normaliu žingsniu. Ir tik, perejus pirmaja eismo juosta, ties gatves viduriu, G. S., pažvelgusi i kaire sustojo, o nukentejusysis – D. S., paspartines žingsni, bande kirsti antraja eismo juosta, kurioje ir buvo partrenktas. Taigi visai suprantama, kodel liudytojai tiksliai nusakyti D. S. judejimo pobudžio negalejo, apibudindami ji, kaip begima, puolima i prieki, spartu judejima, atkreipiant demesi i tai, kad liudytojo Z. B. matomuma, visgi užstojo priešais ji pirmojoje eismo juostoje sustojes Z. Z. automobilis su pakankamai aukšta – 170 cm aukšcio priekaba, todel jis, objektyviai galejo matyti D. S. judejima, kuri ivertino kaip begima, tik ties gatves viduriu. Taigi, ir šia prasme, priešingai nei teigiama skunde, jokiu esminiu prieštaravimu tarp liudytoju parodymu, kurie itakotu nuosprendžio pagristuma, nera.
Tai, kad liudytojas Z. Z., po matyto ivykio, isitikines, jog yra žmones, galintys nukentejusiajam padeti, del žmonos sveikatos bukles - pastaroji buvo išgyvenusi insulta ir jai del matyto ivykio pasidare bloga, išvažiavo iš ivykio vietos, jo ir L. Z. parodymu reikšmes apie nagrinejamo ivykio aplinkybes, nemenkina, juolab, kad nei vienam iš proceso dalyviu nekilo jokiu abejoniu, kad butent šis automobilio vairuotojas, prieš ivyki, buvo sustojes ties pereja praleisti vaikus.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei šioje nutartyje aptartu ivykio aplinkybiu analize leidžia daryti išvada, kad E. E. jai inkriminuota nusikalstama veika padare del nusikalstamo nerupestingumo. Negincytina, kad nuteistoji nenumate, jog del jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, taciau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galejo ir turejo tai numatyti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad prieš ivyki, E. E. važiavo antraja eismo juosta 68 km/h greiciu. Pirmaja eismo juosta, jos kryptimi, važiavo daugiau nei trys automobiliai, prieš nereguliuojama pesciuju pereja mažindami greiti, o galiausiai sustoje, iš kuriu pirmasis, buvo su aukšta priekaba, užstojusia matomuma. Todel, tokioje eismo situacijoje, prieš nereguliuojama sankryža su pesciuju pereja, antraja eismo juosta važiuojanti vairuotoja turejo buti ypac atidi : idemiai stebeti kelia, bei, ta pacia kryptimi, pirmaja eismo juosta važiuojanciu vairuotoju veiksmus, mažinti, tegul ir leistina greiti, o reikalui esant, sustoti ir praleisti i pereja iejusi pesciaji. Vienok, E. E. viso to nepadare.
Todel, ivertinus aukšciau išdestytu ir aptartu bylos aplinkybiu ir irodymu viseta, daroma išvada, kad E. E. kalte pažeidus Keliu eismo taisykles vairuojant keliu transporto priemone ir sukelus eismo ivyki, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta D. S. sveikata, pilnai irodyta, jos veiksmu kvalifikacija pagal LR BK 281 str. 3 d. yra teisinga.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistosios E. E. apeliacini skunda atmesti.