- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- eI-3676-1066/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01855-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal skundą padavusio asmens Teisingumo ministerijos (procese atsakovė) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Į teismą su skundu kreipėsi Teisingumo ministerija prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 21 R-269(AG-201/04-2019) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) dalyje, kurioje buvo patenkintas pareiškėjo S. S. skundas ir Teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. (1.34)7R-1227 „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo“ (toliau – ir Sprendimas) panaikintas dalyje, kurioje nuspręsta sumažinti S. S. kompensuojamą sumą 20,85 Eur dydžiu bei Teisingumo ministerija įpareigota iš naujo šioje dalyje priimti sprendimą.
2. Skunde remiamasi šiais argumentais:
2.1. S. S. pateikė Teisingumo ministerijai prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, kuriuo prašė kompensuoti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi priteistą 20 000 Eur neturtinę žalą. Kaimo apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu iš D. E. ir A. A. S. S. naudai priteista 20 000 Eur neturtinės žalos. Ji viršijo Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 str. 3 d. 1 p. nurodytą sumą, todėl S. S. atlygintinos neturtinės žalos dalis buvo sumažintas iki maksimalaus, Įstatyme nustatyto, neturtinės žalos dydžio - 4560 Eur. Kadangi iš skolininko D. E. išieškota 20,85 Eur, todėl S. S. kompensuojamos neturtinės žalos suma buvo sumažinta skolininko atlyginta suma. S. S. buvo kompensuota 4539,15 Eur neturtinė žala (4560 Eur-20,85Eur=4539,15 Eur).
2.2. Lietuvos administracinių ginčų komisija skundžiamame sprendime pažymėjo, jog antstolės pažymoje „Dėl žalos neišieškojimo dėl objektyvių priežasčių" nurodyta, kad iš D. E. yra išieškota 20,85 Eur suma. Tačiau šioje pažymoje nėra nurodyta, kad išieškota suma yra sumokėta S. S., kadangi S. S. atstovas paaiškino, jog apie dalį išieškotos sumos jam nėra žinoma.
2.3. Įstatymo 4 str. 2 d. nurodyta, kad teismo prileista smurtiniu nusikaitimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala laikoma neatlyginta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) žalos savanoriškai neatlygino už žalą atsakingas asmuo; 2) antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą; 3) žala neatlyginta ir nekompensuota iš valstybės ar savivaldybių. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingos institucijos; 4) atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio.
2.4. Nagrinėjamu atveju antstolės B. Č. pateiktoje 2018 m. lapkričio 11 d. pažymoje Nr, 0129/18/00802 „Dėl žalos neišieškojimo dėl objektyvių priežasčių“ nurodyta, kad iki pažymos surašymo dienos iš skolininko išieškota 20,85 Eur. Gavus Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą, buvo pateikta užklausa antstolei dėl 20,85 .Eur pervedimo. Antstolė A. Ž. 2019 m. balandžio 24 d. pateikė raštą Nr. S-19-129-6084 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad, vykdant vykdomąją bylą dėl žalos išieškojimo S. S. naudai, išieškota 20,85 Eur. Šios lėšos nebuvo pervestos išieškotojui, nes paskirstytos ir užskaitytos vykdomojoje byloje kaip antstolio būtinosios vykdymo išlaidos. Taigi šiuo atveju antstolė turėjo galimybę išieškoti dalį piniginių lėšų iš skolininko, dėl ko pagrįstai Teisingumo ministerija antstolės išieškota iš skolininko pinigų suma sumažino S. S. mokamos kompensacijos dydį. Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatyme nėra įtvirtinta, jog neatlyginta žala (ar jos dalis) laikoma tada, kai išieškota iš skolininko pinigų suma, padengus vykdomąsias išlaidas, yra pervedama išieškotojui. Įstatyme aiškiai nurodyta, jog iš skolininko išieškota pinigų suma yra mažinama asmeniui mokamos kompensacijos dydis. Ta aplinkybė, kad antstolis, laikydamasis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų, išieškotą pinigų sumą užskaitė kaip būtinąsias vykdymo išlaidas, netari įtakos priimant Teisingumo ministerijai sprendimą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos, nes dalis žalos buvo iš skolininko išieškota.
Antstolė savo pažymoje nurodė, jog nėra galimybės išieškoti išieškotojo naudai priteistos žalos, neviršijančios Įstatymo 7 str. nustatytų kompensuojamos žalos dydžių. Antstolė, rengdama minimą pažymą, žinojo, jog ji bus teikiama Teisingumo ministerijai tam, kad asmeniui, laikantis Įstatymo nustatytų dydžių, būtų kompensuojama teismo priteista žala. Pažymoje nurodžius iš skolininko išieškotą pinigų sumą, 20,85 Eur suma pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 4 str. nuostatomis, buvo laikoma, kaip dalis išieškotos žalos.
Atsiliepimas
3. Pareiškėjas S. S. buvo informuotas apie Teisingumo ministerijos skundą, taip pat pareigą pateikti atsiliepimą į skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas S. S. 2019 m. vasario 4 d. Teisingumo ministerijai pateikė prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, kuriuo prašė kompensuoti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi priteistą 329,89 Eur turtinę žalą, 20 000 Eur neturtinę žalą, 9 Eur vykdymo išlaidas (Komisijos bylos 1. 32-35). Teisingumo ministerija 2019 m. vasario 26 d. sprendimu Nr, (1.34)7R-1227 informavo pareiškėją, jog jo prašymas tenkinamas iš dalies, išmokant 4 548,15 Eur dydžio kompensaciją (4 539,15 E neturtinės žalos ir 9 Eur vykdymo išlaidų). Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi paliktas nepakeistas, iš D. E. ir A. A. solidariai pareiškėjo naudai priteista 20 000 Eur neturtinės žalos. Pateiktuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad pareiškėjo naudai būtų priteista 329,89 Eur turtinės žalos, todėl Teisingumo ministerija atsisakė ją kompensuoti. Teisingumo ministerija nurodė, kad pagal Įstatymo 7 str. 3 d. 1 p. kompensuojamos neturtinės žalos dydis negali viršyti 120 MGL (4 560 Eur), jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė, todėl pareiškėjui priteista 20 000 Eur suma mažintina iki maksimalaus nustatyto neturtinės žalos dydžio (4 560 Eur). Taip pat nurodė, kad iš kaltininko D. E. išieškota 20,85 Eur, todėl kompensuojama neturtinės žalos suma mažinama skolininko atlyginta suma ir pareiškėjui kompensuojama 4 539,15 Eur (4560 Eur – 20,85 Eur) neturtinė žala (Komisijos b. I. 36-38). Pareiškėjas S. S. kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją dėl šio Sprendimo, nes laikėsi pozicijos, kad turėtų būti kompensuojama visa priteista neturtinė žala (Komisijos bylos 1, 2 lapai). Komisija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019 m. balandžio 17 d. sprendime Nr. 21 R-269(AG-201/04-2019) dalyje dėl kompensacijos ribojimo iš esmės palaikė Teisingumo ministerijos poziciją dėl kompensuojamo žalos dydžio ribojimo pagal Įstatymą (7 straipsnio 3 d. 1 punktą). Dalyje dėl antstolės išieškotos sumos (20,85 Eur) pasisakė, kad nėra duomenų, kad ši suma būtų sumokėta pareiškėjui, todėl šioje dalyje grąžino Teisingumo ministerijai priimti sprendimą iš naujo. Teisingumo ministerija po Komisijos sprendimo kreipėsi į antstolę, kuri 2019 m. balandžio 24 d. pažymoje nurodė, kad 20,85 Eur, kurie buvo išieškoti iš kaltininko, buvo įskaityti vykdymo išlaidoms padengti. Teisingumo ministerija nesutinka su Komisijos sprendimu.
5. Pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, laikoma, kad teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) žalos savanoriškai neatlygino už žalą atsakingas asmuo; 2) antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą; 3) už žalą atsakingo asmens atlygintos, iš už žalą atsakingo asmens išieškotos žalos, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų kompensuotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio. Būtent Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi remiasi Teisingumo ministerija teiginiui, kad išieškotos sumos dydžiu (20,85 Eur) turi būti mažinama kompensacija, pagrįsti .
6. Iš esmės Teisingumo ministerija kelia ginčą dėl Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies aiškinimo. Teisingumo ministerijos nuomone, iš už žalą atsakingo asmens išieškotos sumos mažina kompensuojamos sumos dydį nepriklausomai nuo to, ar žalą patyręs asmuo jas gavo. Remiasi tuo, kad į Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo sritį (antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą) patenka tokia situacija, kai antstolis išieško tam tikrą sumą iš žalą padariusio asmens.
7. Teismas nesutinka su Teisingumo ministerijos pozicija. Pirma, net ir gramatiškai aiškinant Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylos faktinės aplinkybės (išieškota suma panaudota vykdymo išlaidoms) patektų į 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo sritį („<...> iš už žalą atsakingo asmens išieškotos žalos <...> bendra suma nesiekia <...> kompensuojamos žalos dydžio“). Antra, sistemiškai aiškinant 4 straipsnio 2 dalį, matosi, kad joje nurodomi atvejai, kada laikoma, kad padaryta žala neatlyginta, t. y. nurodomi konkretūs atvejai, kai nukentėjęs asmuo gavo žalos atlyginimą kitais būdais. Taigi Įstatymas kompensacijos ribojimą sieja su jau atlyginta žala. Šiuo atveju iš kaltininko išieškota suma buvo paskirstyta vykdymo išlaidoms, taigi dėl to nukentėjusiam asmeniui realiai jokia žalos dalis nebuvo atlyginta. Dėl to laikytina, kad Komisija neįskaitydama šios sumos į atlygintos žalos dalį teisingai aiškino ir taikė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra teisinio pagrindo panaikinti Komisijos sprendimo dėl skunde nurodytų argumentų, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą, kurį padavė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija (atsakovė procese), atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.