Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-03-19 · Administracinė byla Nr. eAS-284-629/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-19
Bylos Nr.
eAS-284-629/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07612-2024-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Girmedis“
Atsakovas
Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-284-629/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07612-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Girmedis“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Girmedis“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išvadų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Girmedis“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Šiaulių teritorinio skyriaus 2024 m. balandžio 2 d. Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 1 (toliau – ir Aktas) 10 punktą; 2) nelaimingo atsitikimo darbe priežastis įvertinti visų skunde paminėtų įstatymų visumoje.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Girmedis“ skundą.

Teismas, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau – Nuostatai), 80 ir 83 punktais, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir VDIĮ) 10 straipsniu, nurodė, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Įvertinęs pareiškėjo skundą, teismas nustatė, kad jis nesutinka su Akto 10 dalimi, kurioje konstatuotos atlikto nelaimingo atsitikimo darbe patikrinimo išvados. Aktas yra tarpinis (procedūrinis) sprendimas, kuris yra tiesiogiai susijęs su šią procedūrą užbaigiančio (galutinio) konkrečias materialias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimu. Pareiškėjo ginčijama Akto 10 dalis, teismo vertinimu, pagal savo pobūdį nepriskirtina prie aktų, kurie nagrinėtini administraciniame teisme.

Teismas išaiškino, kad, vadovaujantis Nuostatuose ir VDIĮ nustatytu reguliavimu, pareiškėjas turėtų ginčyti VDI inspektorių veiksmus ir sprendimus.

III.

Pareiškėjas UAB „Girmedis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog skundžiamas Aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, Akte konstatuotos atlikto nelaimingo atsitikimo darbe patikrinimo išvados sukelia jam teisines pasekmes. VDI patvirtino darbdavio kaltę, tačiau neatliko jokio objektyvaus tyrimo, neišanalizavo teisės aktų, todėl Aktas turi būti panaikintas. Pareiškėjas, nesutikdamas su VDI Šiaulių skyriaus Akte nurodytomis išvadomis, kreipėsi į VDI vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, kurio išvados atitinka reikalavimus, keliamus dokumento formai, tačiau pareiškėjas nesutinka su jų turiniu, todėl kreipėsi į teismą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turėtų ginčyti VDI inspektorių veiksmus ir sprendimus. Pareiškėjas į teismą kreipėsi skųsdamas būtent VDI išvadas. Pagal teisinį reguliavimą išvadas priima teritorinis skyrius, o jo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Nesutikus su vyriausiojo inspektoriaus išvadomis, skundas teikiamas administraciniam teismui. Pareiškėjas pateikė skundą teismui, todėl jo skundas turi būti nagrinėjamas.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas turėjo teisę pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, tačiau nepagrįstai iškart atsisakė priimti jo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Dėl to skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VDI Šiaulių teritorinio skyriaus 2024 m. balandžio 2 d. Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 1 10 punktą, kuriame nurodytos įvykio darbe priežastys.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 77 punkte nustatyta, kad, jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Pagal Nuostatų 83 punktą vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl skundo, kuriame skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aktas, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

Pagal VDIĮ 10 straipsnį valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nagrinėdamas asmenų prašymus ar skundus dėl VDI teritorinių skyrių inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo, veikia kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-250/2008; 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-672/2009; 2010 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-227/2010), tačiau ši išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, pagal kurią, prieš kreipiantis į administracinį teismą, skundas [dėl Inspekcijos inspektorių veiksmų ir (ar) sprendimų] gali būti paduotas vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, yra neprivaloma (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-672/2009).

Iš skundo ir atskirojo skundo matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su VDI Šiaulių skyriaus Akte nurodytomis išvadomis, 2024 spalio 25 d. kreipėsi į VDI vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, kuris nusprendė: 1) pripažinti, kad įvykis darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) Vašilėnų k., Kelmės r., krovininiam automobiliui tempiant kitą automobilį trūko priekabos kilpa, kuri įlėkusi per automobilio kabinos stiklą į vidų mirtinai sužalojo UAB „ Girmedis“ vairuotoją V. K., ištirtas nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą; 2) administracinę procedūrą dėl pareiškėjo 2024 m. spalio 25 d. skundo tyrimo baigti. Taigi pareiškėjas, skųsdamas VDI Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimą Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, pasirinko neprivalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, tačiau tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent VDI Vilniaus teritorinio skyriaus Aktas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei aktualią teismų praktiką, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijamas Aktas akivaizdžiai nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti administracinio ginčo objektu. Todėl pirmosios instancijos išvada, kad Aktas yra tarpinis (procedūrinis) sprendimas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, vertintina kritiškai.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo stadijoje nustačius, jog pareiškėjo skundo reikalavimai nėra tinkamai suformuluoti pagal ABTĮ 88 straipsnį, teismas gali pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Girmedis“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė