Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį galutine 9 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 7 d., bausmės pabaiga – 2020 m. liepos 5 d. Neatlikta bausmės dalis – 3 metai 8 mėnesiai 15 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. spalio 24 d., dieną).Komisija 2016 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 24 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam S. K., konstatavęs, kad nuteistasis nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, padarė drausmės pažeidimą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu paleistas lygtinai S. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis S. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nurodoma, kad apeliantas, atlikęs įstatymų numatytą reikalingą atlikti bausmės dalį, parašė jau trečią prašymą taikyti lygtinį paleidimą, Komisija vienbalsiai nutarė jam taikyti lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pažymima, kad skundžiamoje nutartyje nevertinta, jog skundo autorius sumažino „OASys“ nuo 25 balų iki 23 balų, gavo paskatinimų, buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Atkreipiamas dėmesys, kad „OASys“ 23 balai yra statiniai ir apeliantas jų sumažinti negalės. Teigiama, kad skundo autorius šiuo metu perkeliamas į besargybą, šiai dienai yra išklausęs visus esamus kursus, užsiėmimus ir reabilitacijos priemones.Nesutikdamas su apylinkės teismo motyvu, kad neatlikta paskirtos bausmės dalis yra gana didelė, apeliantas akcentuoja, kad įstatymiškai jis viską vykdo ir įvykdė. Dėl skundžiamos nutarties išvados, kad skundo autoriaus nestabili darbinė praeitis, skunde pabrėžiama, kad jis, sulaukęs pilnametystės, beveik visą laiką dirbo iki nusikaltimo padarymo ir po to. Dėl civilinio ieškinio nurodoma, kad apeliantas jį moka pagal gaunamas pajamas, viso padengti iš karto neturi galimybės. Dėl ankstesnių nusikaltimų ir slapstymosi skundo autorius teigia, kad dabar suprato, jog elgėsi neteisingai, viską pripažįsta ir gailisi dėl to. Atkreipia dėmesį, kad iš bylos medžiagos matyti ryškūs apelianto asmenybės pokyčiai į gerą pusę. Akcentuoja, kad skundo autorius, ilgą laiką neturėdamas galiojančių nuobaudų, dirbdamas valstybinėje įmonėje, dengdamas priteistą ieškinį, vykdomuosius raštus, pervedinėdamas dukros išlaikymui, yra teigiamai charakterizuojamas, atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Teigiama, kad apelianto turimai mažametei dukrai reikalinga tėviška meilė, materialus išlaikymas.Skunde pabrėžiama, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas viltį išeiti anksčiau laiko į laisvę, aiškiai suformavo kriterijus, kuriuos turi atlikti lygtinai paleidžiamas nuteistasis. Teigiama, kad skundo autorius visus šiuos kriterijus atitinka. Tai rodo jo elgesys įkalinimo įstaigoje, užimtumas, bendravimas su įstaigos darbuotojais, dalyvavimas įvairiose renginiuose. Tvirtinama, kad paleistas lygtinai apeliantas nebus atleistas nuo likusios bausmės dalies ir atsakomybės, pasikeistų tik bausmės atlikimo sąlygos. Jis, bausmę atlikdamas namų sąlygomis, galėtų dirbti, greičiau padengti priteistą ieškinį, vykdomuosius raštus, taip pat galėtų labiau pasirūpinti mažamete dukra bei šeima.Nuteistojo S. K. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą S. K. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (23 balai), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Nors nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kurios buvo įvertintos Komisijos, skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateikta byla patvirtina, kad R S. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: atlikdamas bausmę dalyvavo adaptacijos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose bei ŽV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse, įgijo dailiųjų dirbinių pynėjo, baldų apmušėjo specialybes, šiuo metu mokosi odinių gaminių taisytojų specialybės, dirba VĮ „Mūsų amatai“ darbininko laikininko pareigose, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje ir darbas nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, nors ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 24 balas pagal „OASys“), tačiau šis pokytis yra nežymus (23 balai). Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (11 kartų), ir baustas (6 kartus), 2 kartus už padarytus pažeidimus apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, iš kurių paskutinį kartą 2016 m. lapkričio 11 d. Nors drausminės komisijos svarstymuose S. K. nebuvo paskirtos nuobaudos, o anksčiau paskirtos negalioja, tačiau nusižengimų darymas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nebuvo vykdyta viena iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad S. K. atlieka bausmę jau pagal trečiu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, po padaryto nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, vykstant bylos nagrinėjimo teisme procesui, pažeisdamas teismo nustatytus įpareigojimus išvyko į Didžiąją Britaniją ir ten slapstėsi nuo teisėsaugos. Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad praeityje nuteistasis pirmenybę teikė veiksmui, o ne planavimui, nors daugeliu atveju jis numato tam tikrus sprendimus, tačiau ne visada geba nustatyti aiškius žingsnius, kurių reikia tai įgyvendinti praktiškai. Be to, S. K. pripažįsta, kad yra grasinęs ar naudojęs smurtą siekdamas apginti jam artimus asmenis nuo kito smurtaujančio asmens bei sustabdyti jį nuo fizinės jėgos panaudojimo, tačiau nurodo tik vieną, oficialiai patvirtintą, savikontrolės praradimo epizodą, t. y., dabartinį pažeidimą. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 5 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi keturi veiksniai, artimi kriminogeniniams (ankstesni nusikaltimai; nestabili darbinė praeitis; teismo priteistas ieškinys; alkoholio vartojimas, kuris įtakojo nusikaltimų įvykdymą), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo S. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.