Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Ritai Tamulienei, dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui,

nukentėjusiajai-civilinei ieškovei D. P., jos atstovui advokato padėjėjui Laurynui Černiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje;

J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. ir J. S., veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. kovo-gegužės mėnesių laikotarpyje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 24 d., Varėnos r., Marcinkonių sen., Marcinkonių k., iš D. P. priklausančio miško sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), J. S. pateikus netikrą leidimą kirsti mišką, A. D. paprašydamas ir sumokėdamas A. S., S. J., J. M., J. S. bei UAB „Karklai“ už medžių iškirtimą ir išvežimą, pavogė didelės vertės svetimą turtą - 216 vnt. žalių pušies medžių, kurių bendras medienos tūris 205,876 kubinių metrų ir kurios 1 kubinio metro vertė 60 eurų, bendra vertė - 12352 eurų, tuo padarydami nukentėjusiajai D. P. 12352 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino kaltės, teisme – pripažino iš dalies ir parodė, kad 2016 metais jis per J. S. iš vieno asmens norėjo pirkti miško ir J. S. padavė 2000 eurų, kad šis perduotų miško savininkui kaip rankpinigius. Tačiau vėliau J. S. jam pasakė, kad tas žmogus miško neparduoda, todėl paprašė J. S., kad jis grąžintų rankpinigius, tačiau J. grąžino tik 1000 eurų, o likusius pinigus liko skolingas. Kaltinamasis nurodė, kad 2017 metų vasario mėnesio pabaigoje Varėnoje susitiko J. S., kuris jam pasiūlė medienos, kurios dalį galės pasiimti sau už jo skolą. Kita medienos dalis turėjo likti jam. A. D. nurodė, kad jis sutiko. J. S. pasakė, kad yra miškas, kurį reikia išsikirsti ir dalį medienos už skolą galės pasiimti jis, o likusi mediena liktų J. S.. J. S. sakė, kad mediena yra prie Marcinkonių kaimo. A. D. paaiškino, kad jis sutiko su J. S. pasiūlymu, nes norėjo atgauti pinigus. Po kelių dienų J. S. jį nuvežė į mišką, esantį prie Marcinkonių kaimo. Kam priklausė šis miškas, jis nežinojo. Dar prieš nuvažiuojant į šį mišką, J. S. parodė leidimo kirsti mišką kopiją. Šis leidimas jam įtarimo nekėlė, kadangi jame buvo visi reikalingi parašai bei antspaudai. Kas buvo nurodytas miško savininku, neįsidėmėjo. Leidimas buvo kirsti žalią pušį, lyg apie 150 kubinių metrų kiekiui. Kas buvo išdavęs šį leidimą, taip pat neįsidėmėjo. Kaltinamasis nurodė, kad leidimas, kuris yra byloje, nėra tas leidimas, kurį jam parodė J. S.. Atvažiavus į mišką, J. S. aprodė šio miško ribas bei dažais pažymėjo tris ar keturis medžius, kuriuos reikia kirsti bei pasakė, kad maždaug taip reikia visame sklype išpjauti medžius. Medžius, kuriuos reikia išpjauti, mano, kad sužymėjo J. S.. Kaltinamasis nurodė, kad J. S. nenurodė, per kiek miškas turi būti iškirstas. Tuomet jis pradėjo ieškoti darbininkų. Jis savo pažįstamam A. S. pasiūlė iškirsti minėtą mišką, kadangi žinojo, kad jis užsiima miškų kirtimu. Jam sutikus iškirsti mišką, sutarė, kad A. S. mokės po 4 ar 5 eurus už vieną iškirstą medienos kubą. Kaltinamasis A. D. parodė, kad jis nuvežė A. S. į miško sklypą prie Marcinkonių kaimo, Varėnos r. ir parodė miško sklypo, kuriame reikia kirsti medžius, ribas bei medžius, kuriuos reikia kirsti. Leidimą kirsti mišką A. S. jis tik parodė, bet jo jam nedavė, kadangi jį turėjo tik vieną. Jis A. S. pasakė, kad jeigu kas reikalaus šio leidimo, tai tegul paskambina jam ir jį atveš. Leidimą jis buvo pasiėmęs iš J. S. ir tai buvo ta pati kopija, kurią jis jam rodė. Ar J. S. turėjo daugiau šio leidimo kopijų, nežino. Kaltinamasis nurodė, kad mišką iškirto gal per tris savaites ir tai padaręs A. S. paskambino jam. Su A. S. atsiskaitė, kai mediena jau buvo ištraukta ir sudėta į sandėlius. Tada jis paskambino J. S., susitiko su juo Varėnoje prie ,,Norfos“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. S. sakė, kad jis ieško žmonių, kurie galės ištraukti mišką. Kaltinamasis patvirtino, kad jis po kelių dienų skambino S. , bet šis pasakė, kad neranda žmonių. Tada jis pats ieškojo ir pamatęs važiuojant traktorių su krautuvu, kuriuo galima traukti medieną, jį susistabdė ir su vairuotoju sutarė, kad jis ištrauks medieną. Tą pačią dieną jis tam žmogui parodė sklypą, kur reikia ištraukti iškirstą medieną. Tas vyras per savaitę ištraukė iškirstą medieną ir ją susandėliavo. Iš viso buvo apie 180 kubinių metrų medienos. Kai mediena jau buvo susandėliuota, paskambino J. S. ir jie abu nuvažiavo į miško sklypą, apmatavo ištrauktą medieną ir sutarė, kad jis pasiims medienos už tą skolą, kurią jis buvo skolingas jam, ir už tiek, kiek sumokėjo miško pjovėjui ir ištraukėjui, nurodė, kad jam reikėjo paimti apie 100 m³ medienos. Likusi mediena turėjo likti J. S.. Medienai išvežti jis susisiekė su UAB „Karklai“ direktoriumi, nes žinojo, kad ši įmonė užsiima medienos išvežimu iš miškų. Jis pats pasitiko UAB „Karklai“ automobilį, palydėjo į miško sklypą, prie medienos sandėlio ir pasakė, kokią medieną krauti. Medieną jis liepė vežti į Varėnos raj. Matuizų kaime esančią UAB „Litėja“, kur buvo nuvežti du sunkvežimiai medienos, apie 60 kubinių metrų. Paskui dar apie 40 kubinių metrų jis atidavė UAB "Karklai" už paslaugą. Su miško savininkais turėjo atsiskaityti J. S., pardavęs ar realizavęs likusį medienos kiekį, kurios buvo apie 80 kubinių metrų. Jis paaiškino, kad šiuo metu leidimo jau neturi, jis kažkur dingo, neprisimena, koks kiekis išpjauti buvo nurodytas leidime. Kaltinamasis nurodė, kad leidime lyg buvo nurodyta iškirsti 100 m³, bet iškirto daugiau, mano, kad J. S. sužymėjo daugiau. A. D. patvirtino, jog jis žinojo, kad ne J. S. šio miško savininkas. Kaltinamasis nurodė, kad jeigu jis būtų žinojęs, jog mediena yra vagiama, tai nebūtų to daręs. Dėl šios veikos padarymo jis labai gailisi, o taip pasielgė todėl, kad pasitikėjo J. S., galvodamas, kad yra visi reikiami dokumentai ir kad viskas daroma nustatyta tvarka.

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. D. nurodė, kad dėl veikos sutinka, bet nesutinka su paskaičiavimais, Nurodė, kad J. jam davė leidimą ir manė, kad viskas yra gerai. Jis nurodė, kad išvežęs savo medienos kiekį ir su visais atsiskaitęs, susigrąžinęs sau 1000 Eur, dėl kurių buvo susitarę su J. S., grąžino jam dar likusius 700 Eur. Tai įvyko aikštelėje prie ,,Norfos“ parduotuvės. Jis taip pat nurodė, kad likusią miške medieną turėjo realizuoti pats J. S. (t. 4, b. l. 3-4).

Kaltinamasis J. S. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme kaltės nepripažino. Jis parodė, kad visas A. D. paaiškinimas yra netiesa, tai A. D. jam buvo skolingas, o ne jis A. D.. Jis nurodė, kad tuo metu skyrėsi su žmona, apsigyveno atskirai(duomenys neskelbtini). Vieną vakarą, gruodžio mėnesį, važiuodamas iš Alytaus A. D. užsuko aplankyti. J. S. nurodė, kad jo dokumentai buvo ant stalo, tai A. D. juos vartė, klausė, gal galima kokį projektą atnaujinti, tačiau jis atsisakė, nes dėl sveikatos problemų jis negali dirbti. Kaltinamasis paaiškino, jog D. jam parodė dokumentą, bet jis sakė, kad tame miške nieko negalima daryti, ten buvo kirstos tik ribos. Tačiau D. turi aparatą, kur suvedus kadastro numerį, jį nuveda tiesiai į sklypą. Kaltinamasis nurodė, kad jis su A. D. tame miške nė karto nebuvo kartu ir nesitarė jo kirsti. Kirtimui būtinas leidimas. Tame miške 2-os grupės miškas jame nieko daryti negalima, buvo būtini derinimai net dėl ribinių linijų. J. S. nurodė, kad jis nežinojo apie tai, jog D. iškirto būtent šį mišką. Kai A. D. pats nesusirado, kas gali ištraukti mišką, tai jis kreipėsi į jį. Kaltinamasis patvirtino, kad susitikus su A. D., pastarasis jam padavė lapelį, ant kurio buvo užrašyti du numeriai. A. D. pasakė, kad čia taip pat yra asmenų, kurie traukia nukirstus medžius, telefonų numeriai bei paprašė paskambinti minėtais telefonais, kadangi jam labai skubiai reikia ištraukti medieną, nes ji jau išpjauta prieš tris savaites. Kodėl šiais numeriais neskambino pats A. D., jis nežino, tačiau vis tiek sutiko paskambinti jo duotais numeriais. Jam paskambinus A. D. duotais numeriais, atsiliepė vyras, kaip sužinojo paskui, jo vardas J., pavardė lyg M.. Tačiau vyras pasakė, kad turi daug darbo, todėl paskambins vėliau, tačiau daugiau ir nepaskambino. Daugiau kitų traktorininkų, kurie galėtų ištraukti A. D. mišką, jis neieškojo ir niekam daugiau neskambino. Kaltinamasis J. S. nurodė, kad aplinkybes, jog A. D. išpjovė mišką, kuriame jis anksčiau pjovė ribines linijas, sužinojęs tik tada, kai jie susitiko aikštelėje prie ,,Norfos“. Tvirtina, jog A. D. pasakė, kad jis nusirašė kadastro numerį ir taip rado tą mišką. Dėl tokių jo veiksmų jie susipyko ir J. S. nurodė, jam to miško neliesti, bet A. D. nesutiko, sakė, kad per daug jau yra įdėjęs į jį. Kaltinamasis S. nurodė, jog jis tame miške nebuvo, nieko nematavo, medžių nežymėjo ir nieko nežino, kur dingo tie 80 m³ medienos, kurią neva A. D. paliko jam.

Nukentėjusioji D. P. parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso miško sklypas, esantis Marcinkonių k., Varėnos r. 2017 m. gegužės 23 d. apie 15 val. jai paskambino vyras, kuris prisistatė J. M. iš valstybinės miškų direkcijos ir pasakė, kad jos miškas iškirstas. Dalis iškirstos medienos išvežta, tačiau apie 100 kubinių metrų dar likę. 2017 m. gegužės 25 d. atvykusi į savo mišką pamatė, kad išvežta beveik visa mediena ir likę tik apie 10 kubinių metrų medienos. Įvykio vietoje išmatuoti iškirstus medžius buvo atvažiavęs ir J. M.. Išmatavus visus iškirstus medžius, sužinojo, kad buvo iškirsta 215,876 kubiniai metrai miško (žalių brandžių pušų), iš kurių beveik visa mediena buvo pavogta. Jos miškas yra Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl už jį gauna išmokas. Gal prieš 10 metų šį mišką norėjo parduoti J. S.. Be to, prieš tai J. S. jiems pažymėjo šio miško ribas, t. y. iškirto ant ribos esančius medžius. Tuo metu miškas priklausė jos motinai O. K., o visus reikalus su J. S. per jo įmonę tvarkė jos brolis J. K.. Kiek jai žinoma, tai jos brolis buvo J. S. atšvietęs ir pateikęs visą miško tvarkos projektą ir planą. Todėl neatmeta galimybės, kad 2017 m. jai priklausantį mišką galėjo pavogti būtent J. S. ar kas nors su jo žinia, kadangi, kai jai paskambino J. M. ir pasakė apie miško vagystę, tai paminėjo, kad jį pavogę asmenys tikrai turėjo žinoti jos miško ribas, kadangi medžiai buvo iškirsti ir pavogti tik iš jos sklypo, neišeinant iš jo ribų. Daugiau niekam iš privačių asmenų minėto miško plano nėra davusi ar rodžiusi. Nukentėjusioji nurodė, kad miške buvo išpjautos pačios brandžiausios pušys. Ji nurodė, kad leidimo kirsti mišką nebuvo ėmusi. Nukentėjusioji civilinė ieškovė prašė jos ieškinį tenkinti ir priteisti jai 5000 Eur neturtinę žalą ir 61672 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis už 2015-2016 metus pagal ,,Natura 2000“ paramos programą yra išmokėta 1740,80. Išmokos būtų mokamos iki 2083 metų. Civilinė ieškovė negautas pajamas dėl iškirsto miško sudaro skaičiavo 870 Eur (vidutinė išmoka per metus)x56 metų=48 720 Eur,. Iškirstos medienos vidutinė rinkos vertė jau atėmus likusių 10.20 m³ yra 12 340 Eur, todėl bendra ieškinio suma yra 61 060 Eur. Prašo priteisti iš kaltų asmenų.

Liudytojas J. M. parodė, kad jis dirba Valstybinės miškų tarnybos Alytaus teritorinio poskyrio vyriausiuoju specialistu. Į jo darbo funkcijas įeina miškų priežiūra ir leidimų miškui kirsti išdavimas. 2017 m. gegužės 22 d. apie 11.00 val. jam važiuojant pro D. P. priklausantį mišką, esantį Marcinkonių k., Varėnos r., pamatė, kad jis iškirstas, iškirsti brandūs medžiai kelių hektarų plote. 2017 m. gegužės 23 d. patikrinus, ar išduotas leidimas kirtimui, pamatė, kad leidimas miškui kirsti nebuvo išduotas. Pamatęs, kad įvykdytas neteisėtas kirtimas, dar kartą nuvyko apžiūrėti sklypo. Atvykęs į vietą tikrai įsitikino, kad įvykdytas kirtimas būtent D. P. priklausančiame sklype. Tuo metu matė, kad dar miške buvo neišvežta apie 100 kubinių metrų įvairios medienos, kuri buvo sukrauta sandėlyje. Įsitikinęs, kad įvykdytas neteisėtas kirtimas, toliau tikrino informaciją apie D. P. miško sklypą. Tikrindamas informaciją pamatė, kad tam sklypui sutvarkytas miškotvarkos projektas O. K. vardu, kuri buvo ankstesnė savininkė. D. P. šis sklypas buvo dovanotas 2008 m. Pagal informaciją sužinojo, kad šie plotai buvo deklaruojami Dzūkijos nacionaliniame parke. Suradęs D. P. telefono numerį ir jai paskambinęs pasakė, kad jos sklype iškirsta apie 200 kubinių metrų medienos ir kad apie 100 kubinių metrų sandėlyje dar neišvežta. 2017 m. gegužės 24 d. apie 08. val. jis vėl buvo nuvykęs į vietą apžiūrėti, tačiau viskas buvo taip pat. 2017 m. gegužės 25 d. ryte jis vėl nuvažiavo į D. P. priklausantį mišką, kad išmatuotų iškirstus medžius ir nustatytų kiekį ir visą kitą informaciją apie kirtimą. Atvažiavus į vietą pamatė, kad nesenai važiuota medvežiu ir išvežta mediena, jos likę tik 10,2 kubinių metrų. Vėliau išmatavus ir suskaičiavus visų išpjautų medžių kelmus, buvo nustatyta, kad iš viso buvo nupjauti 216 medžių, kurių bendras tūris - 215,876 kubiniai metrai. Visi išpjauti medžiai buvo pušys. Liudytojas nurodė, kad jam nežinoma, kas išpjovė šiuos medžius ir pavogė medieną. Pagal visas taisykles, tai mišką kertantys asmenys turi turėti leidimą kirsti šį mišką, kurį išduoda jie, t. y. miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinis poskyris. Tačiau toks leidimas nei savininkei, nei kam nors kitam duotas nebuvo.

Liudytojas J. K. parodė, kad jis D. P. brolis. Jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su mišku, esantis Marcinkonių k., Varėnos r., kurį 2008 m. jai padovanojo motina O. K.. 2017 m. gegužės mėnesio pabaigoje jai paskambino sesuo D. P. ir pasakė, kad jai priklausančiame miške išpjauti medžiai ir pavogta mediena. Iš viso buvo pavogta apie 215 kubinių metrų medienos. Visi nupjauti medžiai ir pavogta mediena buvo pušys. Įtaria, kad tai galėjo padaryti J. S., kadangi 2007 m., dar prieš tai, kai šį mišką O. K. padovanojo D. P., jie norėjo jį sutvarkyti, t. y. iškirsti ribines linijas. Visus su tuo susijusius dokumentus tvarkė jis, kadangi motina jam buvo išrašiusi įgaliojimą tą daryti. Pirmiausiai kreipėsi į Alytaus regiono aplinkos apsaugos Varėnos rajono agentūrą dėl leidimo leisti iškirsti ant ribos esančius medžius ir taip pažymėti šio miško ribas. Leidimas buvo gautas 2007 m. spalio 12 d. Dar kol leidimas nebuvo išduotas, jis kreipėsi ir į UAB „Nemuno girios“, kurioje direktore dirbo J. S. žmona R. S., dėl ribinių linijų iškirtimo. Dėl to 2007 m. spalio 12 d. su šia įmone sudarė sutartį. Visas detales dėl minėtų ribinių linijų iškirtimo derino būtent su J. S.. Prieš sudarant šią sutartį, J. S. nurodė, kokius tiksliai dokumentus jam reikia pateikti. Jis jam pateikė miškotvarkos projektą, kuriame nurodytas miško plotas, medžių amžius, kokiai grupei jie priklauso ir kiti duomenys, paties miško planą ir nekilnojamojo turto registro išrašą, kur buvo nurodyta, kam tiksliai priklauso šis miškas bei kiti jo duomenys. J. S. pasidarė šių dokumentų kopijas. Prieš sutarties sudarymą jis su J. S. nuvažiavo į motinai O. K. priklausantį mišką ir jam parodė, kur tiksliai yra šis miškas. Paskui, kai jau 2007 m. spalio 12 d. sudarinėjo sutartį, tai J. S. dar pasidarė leidimo kirsti mišką kopiją, kur buvo leidžiama iškirsti tik medžius, esančius ant motinai priklausančio miško sklypo ribų. Maždaug dviejų mėnesių laikotarpyje ribinės linijos buvo iškirstos. Į šį mišką jis su D. P. užvažiuoja bent kartą per metus, kadangi ji už šį mišką gaudavo išmokas, nes jis priklausė II kategorijai (draustiniui) ir jame augo brandūs medžiai, apie 100-120 metų amžiaus, todėl juos kirsti buvo galima tik medžiams sulaukus 160 metų, t. y. dauguma medžių buvo galima kirsti maždaug po 40-60 metų. Kadangi medžiai iškirsti ir pavogti buvo tik sesers D. P. sklype, todėl tai padarę asmenys turėjo tiksliai žinoti jo ribas. Įtaria, kad tai padarė būtent J. S.. Liudytojas nurodė, kad internete jie ieškojo vidutinės medienos kainos ir tuo metu buvo 60 Eur stačios medienos vidurkis.

Liudytojas A. Š. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės pabaigoje jam įmonės direktorius liepė važiuoti į Varėnos r. link Marcinkonių ir susiskambinti su vyru, kurio numerį jis jam davė. Jis išvažiavo su G. P., nes pats tuo metu buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą. Būnant ties Puvočių kaimu jis paskambino direktoriaus duotu numeriu ir atsiliepusiam vyrui pasakė, kad jis atvažiuoja. Vyras jam liepė atvažiuoti iki Marcinkonių sankryžos, pasukti į kairę link Varėnos ir tada jo palaukti. Atvažiavęs vyras liepė važiuoti paskui jį ir jie atvažiavo iki iškirsto miško ir į tarpinį medienos sandėlį sudėtos medienos. Dabar žino, kad tas vyras, kuris jį visad pasitikdavo buvo A. D.. Jis jam padavė leidimą miškui kirsti ir važtaraštį. Sandėlyje buvo sudėta daug medienos ir dar miške dirbo traktorius. Kelią parodęs vyras liepė išvežti visą išpjautą medieną. Sakė, kad iš sandėlio dalį medienos reikės vežti į jo lentpjūvę, esančią (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, kad jis iš tos vietos vežė 3 kartus ir išvežė iš viso apie 100 kubinių metrų medienos. Visus šiuos kartus su juo buvo ir G. P.. Liudytojas nurodė, jog jis tikrai nesuprato ir nežinojo, kad mediena vogta. Paaiškino, kad kai iš vienos vietos veži medieną, tai leidimas nuolat būna mašinoje, paskui atiduodi direktoriui J. A..

Liudytojas G. P. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Šioje įmonėje dirba nuo 2017 m. gegužės 11 d. Tik jam įsidarbinus šioje įmonėje, savaitės ar dviejų savaičių laikotarpyje, kitas šios įmonės vairuotojas A. Š. jam liepė važiuoti su juo vežti rastų. Kur tiksliai reikės važiuoti, A. Š. jam nesakė, tačiau kai pradėjo važiuoti, kelią nurodinėjo A. Š., važiavo link Varėnos. Atvažiavus į Varėną, liepė sustoti prie sankryžos Varėna-Marcinkonys. Truputį palaukus, prie jų privažiavo džipas „Land Rover“ ir jie pradėjo važiuoti paskui jį. Privažiavus kažkokį mišką, jie dar važiavo mišku apie tris kilometrus, kol privažiavo sukrautą supjautų rąstų krūvą. Buvo sukrautas tik vienas pušų rąstų sandėlis. Kam priklausė šie rąstai, jis nežino. Taip pat nematė, ar juos atlydėjęs vyras rodė kokius dokumentus ar ne. Kol A. Š. krovė į miškavežį pušų rąstus, per tą laiką kelis kartus į šį sandėlį su traktoriumi buvo atvežta dar daugiau rąstų. Kad tuo metu kas nors pjautų medžius, nematė ir negirdėjo. Jis iš viso iš tos vietos medžius vežė du ar tris kartus, dviejų savaičių laikotarpyje. Liudytojas nurodė, kad išvežė apie 100 kubinių metrų pušinių rastų. Kai vežė paskutinį kartą, tai visų rąstų dar nepaėmė, tačiau kiek tiksliai liko, nepamena. Visus kartus su juo buvo ir A. Š.. Liudytojas nurodė, kad A. D. parodė jiems sukrautą sandėlį miške, jis buvo atvažiavęs ir paskutinį kartą, o dar kartą buvo atvažiavęs kitas vyras. Rąstus iš minėto miško jie vežė į lentpjūvę, esančią (duomenys neskelbtini) ir į UAB „Storenso Lietuva“, esančią Alytuje. Kad ta mediena buvo vogta, jis nežinojo, tik dirbo savo darbą.

Liudytojas J. A. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). UAB „Karklai“ turi lentpjūvę ir pjauna medieną, teikia rąstų išvežimo ir biokuro transportavimo paslaugas. 2017 m. pavasarį, tikslios datos neatsimena, jam paskambino vyras, kuris sakė, kad yra iš Matuizų, skambino nuo įmonės (duomenys neskelbtini) D. ir paprašė, kad jo įmonė išvežtų jam medieną. Jam paskambinusio asmens telefono numeris (duomenys neskelbtini). Mediena buvo vežama pavasarį, kovo-gegužės mėn., gal 3 kartus ir išvežė nuo 100 iki 120 kubinių metrų medienos. Už paslaugą jam sumokėjo vienu vežimu, t. y. apie 30 m³ medienos. Neatsimena, ar jis buvo davęs kokius nors medžiui vežti dokumentus, nors leidimas yra būtinas. Jis neįtarė ir nežinojo, kad mediena buvo vogta, todėl ir sutiko išvežti šią medieną. Apie šio vyro daromas vagystes nieko nežinojo.

Liudytojas S. J. parodė, kad 2017 metų pavasarį, tai galėjo būti balandžio-gegužės mėnesį susitikus su A. S., pastarasis jam pasiūlė užsidirbti pinigų pjaunant mišką. Sutarė, kad pinigus mokės A. S. už išpjautus kubus, tikslios sumos sutartos neprisimena. Andrius nesakė, kam priklauso miškas, kurį reikės išpjauti, tik minėjo, kad vyras skiriasi su moterimi ir nori, kad greičiau. Kitą dieną po jų pokalbio, A. atvažiavo ir paėmė jį, taip pat J. S. ir Justiną, jo pavardės nežino. Andrius juos nuvežė prie Marcinkonių kaimo į kažkokį miško sklypą. A. medžius tame miške nuleisdavo, o jis, J. ir J. buvo kaip pagalbiniai darbininkai. A. D. tame miško sklype nėra matęs, jam dirbant jis ten nebuvo atvažiavęs. Dirbant tame miško sklype, jis, J. ir J. rūkydavo cigaretes „FEST“. Andrius automobilyje turėjo leidimą kirsti mišką, kieno vardu jis buvo išduotas, pasakyti negali, vardas buvo lyg moters. Jis pats nežino, kam priklausė tas miškas, kurį pjovė. Kai tame miško sklype nupjaudavo ir nugenėdavo medžius, tai kitą dieną atvažiavę vėl į tą patį mišką matydavo, kad medžiai jau būdavo ištampyti ir susandėliuoti į krūvas, todėl suprato, kad tai buvo daroma naktį. Kas tai darydavo, jis nežino. Liudytojas nurodė, kad pjovė pirmiausia 6 metrų, o paskui 2-2,5 metrų, kuri gražesnė pušis, tą ir pjovė. Jis paaiškino, kad 6 metrų rastų buvo daugiau, nei kitų. Jis nesuprato, kad yra daroma miško vagystė. Po miško kirtimo darbų vakare iš Marcinkonių važiuodavo pro Varėną ir A. sustodavo prie parduotuvės „NORFA“ ir iš kažkur parsinešdavo pinigų, kuriuos išdalydavo jiems. Kai įtarė, kad su šiuo mišku susijęs ir A. D., jis iškart daugiau ten nedirbo, kadangi buvo girdėjęs, kad A. apgavęs ne vieną žmogų.

Liudytojas J. M. parodė, kad jis pažinojo A. D. nuo anksčiau. 2017 metų pavasarį ar vasaros pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, A. S. jam pasiūlė užsidirbti pinigų. Sakė, kad reikės dirbti miške. Už vieną darbo dieną žadėjo mokėti 15 eurų. Jis sutiko. Taip pat dirbti A. S. sutiko J. S.ir S. J.. A. juos visus nuvežė į Varėnos rajone, kažkur prie Marcinkonių kaimo esantį miško sklypą ir parodė jame medžius, kuriuos reikėjo išpjauti. Tai buvo žalios pušys. Kam tas miško sklypas priklausė, jis nežino. Nuosavybės dokumentų ar leidimo kirsti mišką jis nematė. A. D. į tą miško sklypą buvo atvažiavęs gal vieną kartą, bet jis su juo nebendravo. Medžius pjovė A., S. ir J., o jis pats tik tampydavo medžių šakas. Iš viso jis dirbo tris dienas. Kas nupjautus medžius ištemdavo iš miško ir susandėliuodavo, nežino. Jis suprato, kad to miško išpjovimo užsakovas A. D.. Tačiau nežinojo, kad buvo daroma vagystė. Liudytojas nurodė, kad jam prasidėjo epilepsija dėl to suprastėjo atmintis, jis patvirtino, kad palaiko savo ankstesnius parodymus.

Liudytojas J. S. parodė, kad 2017 metų pavasarį, tai galėjo būti kovo-balandžio mėn., su A. S. sudarė darbo sutartį dėl miško iškirtimo. Sudarius sutartį jis su A. S., J. M. ir S., jo pavardės neprisimena, nuvažiavo prie Marcinkonių kaimo, Varėnos rajone pjauti miško. Juos nuvežė A. S.. A. parodė miško sklypą ir parodė konkrečiai žalias pušis, kurias reikėjo išpjauti. Tame sklype jis dirbo 5 dienas. Medžius pjovė jis su S. ir kartais pats A., o J. tampydavo šakas. A. su savimi turėjo ir leidimą kirsti tą mišką, tačiau tikrai neprisimena, kieno vardu tas leidimas buvo išduotas. Kam tas miško sklypas priklausė, nežino. Apie tai, kad yra daroma miško vagystė, nežinojo ir nesuprato. Liudytojas patvirtino, kad išpjovė jie apie 100 kubinių metrų. Kai jis atvažiavo dirbti, jau buvo pradėtas to miško pjovimas. Už atliktus darbus A. S. jam sumokėjo 30 eurų.

Liudytojas A. S. parodė, kad jam paskambino A. D. ir paklausė, ar jis nenori iškirsti jo draugo miško, esančio Marcinkonyse. Kur tiksliai reikės kirsti, A. D. sakė parodys. Jis tuo metu vykdė individualią veiklą bei kirsdavo miškus. Kartu su juo visada dirbdavo S., jo pavardės nežino, J. S. bei kartais padėdavo J. M., su kuriais jis darbų atlikimui sudarydavo darbo sutartis. Mano, kad A. D. irgi žinojo, kad jis miškus kerta su minėtais asmenimis. Jam sutikus iškirsti A. D. prašomą mišką, tą pačią dieną ar kelių dienų laikotarpyje pas jį į namus atvažiavo A. pasikalbėti dėl minėto miško iškirtimo. Jis jam pasakė, kad to miško, kurį reikės iškirsti, savininkas J. S., kad leidimą kirsti mišką jis turi, nors iš pradžių šio leidimo A. D. jam nerodė, ir sutarė, kad jam mokės po 5 EUR už 1 kubinio metro medienos paruošimą. Kiek tiksliai reikės išpjauti medžių, A. D. nenurodė. Jis tik pasakė, kad kai nuvažiuos į mišką, tai viską ir parodys. Tada jis su A. D. iš karto nuvažiavo į mišką, esantį Marcinkonių k., Varėnos r. Atvažiavus į mišką, dalis medžių, kuriuos reikia iškirsti, jau buvo sužymėti, o likusius, kaip nurodė A. D., turėjo pažymėti pats savininkas. Jam A. D. parodė tikslias šio sklypo ribas. Kam tiksliai priklausė miškas, jis nežino. A. D. sakė, kad leidimą kirsti šį mišką jam parodys pradėjus kirsti mišką, nes jį dar reikia paimti iš J. S.. Gal po 2 ar 3 dienų jam su S., J. S. ir J. M. atvažiavus kirsti šio miško, medžiai, kuriuos reikėjo kirsti, jau buvo sužymėti. Mišką kirto tris-keturias savaites, tačiau ne kiekvieną dieną. Kai jis su minėtais darbininkais kirto tą mišką, tai pats savininkas nei karto neatvažiavo. Leidimą kirsti mišką A. D. jam parodė tą pačią dieną miške, kai pradėjo jį kirsti. Leidime kirsti mišką buvo įrašytas miško savininkas J. S.. Ar leidimas buvo tikras, ar padirbtas, nežino, tačiau kiek pamena, tai jame buvo ir antspaudas, ir parašai. Kurį laiką šis leidimas buvo autobusėlyje, paskui jį paėmė D.. Liudytojas patvirtino, kad leidimas, kurį jam rodė A. D. buvo kitas, ne tas, kuris yra byloje. Jis patvirtino, jog nežinojo, kad tas leidimas suklastotas ir kad minėto miško savininkas ne J. S.. Leidime buvo įrašyta kirsti apie 200 kubinių metrų miško ir visi medžiai buvo pušys. Jie kirto tik sužymėtus medžius. J. S. jiems kertant mišką nei karto neatvažiavo. Iš viso jie iškirto apie 205 kubinius metrus medienos. Kas ištraukė iškirstus medžius ir kur paskui juos padėjo, jis nežino. Už išpjautą mišką jam A. D. sumokėjo 1050 eurų, tačiau pinigus sumokėjo ne iš karto, o dalimis. Iš šių pinigų dalį jų sumokėjo S., J. S. ir J. M.. Kad minėtas miškas buvo iškirstas neteisėtai ir visa iškirsta mediena buvo pavogta, jis nežinojo, nes kai A. D. jam rodė leidimą miškui kirsti, šis dokumentas jam nesukėlė įtarimo.

Liudytojas V. S. patvirtino, kad jis gyvena su tėvu J. S. (duomenys neskelbtini), tėvas jam padeda ūkininkauti, nurodė, kad A. D. lankydavosi jų namuose, vartė popierius. Liudytojas negalėjo sukonkretinti, kokie tie popieriai buvo.

Liudytojas J. M. nurodė, kad 2017 metais pavasarį ar vasarą, jam skambino J. S., kuris sakė, kad turi prie Marcinkonių mišką reikia padirbėt. Liudytojas nurodė, kad paklausė J. S. ar turi dokumentus, jis sakė, kad viskas bus. Tuomet jis paprašė atsiųsti elektroniniu paštu, tačiau jų negavo. Nurodė, kad anksčiau dirbo pas S., mano, kad ne visada jis turėjo dokumentus, bet tuo metu sprendė taip, jis vadovas ir darė, ką liepė vadovas. Kai išėjo iš darbo, tai girdėjo, kad J. S. turėjo bylų.

Liudytojas D. T. nurodė, kad jis pažįsta J. S. dirbo pas jį pjūklininku. Jis nurodė, kad buvo susitikęs J. S. ir jis kalbėjo apie mišką Marcinkonių k., buvo nuvažiavę į vietą, kalbėjo apie kirtimą, pagalbą, rodė dokumentus. Liudytojas nurodė, kad jis atsisakė pjauti mišką. Nurodė, kad buvo vienas nesėkmingas kartas, kai dar dirbo pas J. S., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl daugiau su J. S. nenori turėti reikalų.

2017-05-24 D. P. protokole-pareiškime, nurodyta, kad 2017-05-23 jai paskambino J. M. iš Valstybinės miškų direkcijos ir pranešė, kad jai priklausančiame miške, esančiame Marcinkonių k., Varėnos r., yra išpjauti medžiai ir pavogta mediena (t. 1, b. l. 1-4, 6) .

2017-05-25 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas D. P. priklausantis miškas, esantis Marcinkonių k., Varėnos r., jame esantys išpjautų medžių kelmai bei paimta du cigarečių pakeliai, dėžutė nuo konservų ir cigaretės nuorūka (t. 1, b. l. 22-43).

2017-12-22 A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad jis nurodė mišką, esantį Marcinkonių k., Varėnos r, priklausantį nukentėjusiajai D. P., kur jis A. D. prašymu kartu su S., J. S. bei J. M. pjovė medžius (t. 2, b. l. 17-21).

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus rašte Nr. 1K-04-58 nurodyta, kad patikrinus D. P. priklausantį mišką, nustatyta, kad iš jo buvo iškirsta 216 žalių pušų, kurių bendras medienos tūris 215,876 m³ (t. 1, b. l. 81-84).

2018-03-20 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu liudytojas R. K. pateikė tarp jo ir UAB ‚Nemuno girios“ sudarytą sutartį bei leidimą kirsti miško ribines linijas (t. 2, b. l. 67-72).

2018-06-08 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu įtariamasis J. S. pateikė lapelį su telefono numeriais, kuriuos jam užrašė A. D., kad šis paskambintų ir suieškotų asmenis, kurie galėtų ištraukti išpjautą medieną (t. 2, b. l. 82-83).

Kratos pas A. D. gyvenamosiose patalpose metu buvo rastas ir paimtas banko išrašas, kuriame matyti, kad 2017-05-17 UAB "Karklai" pervedė 581,11 eurų į UAB ,,Litėja“ sąskaitą (t. 2, b. l. 126-131).

2017-10-24 vyresniojo tyrėjo E. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus mobiliojo ryšio abonentų skambučius, kurie veikė 2017 m. gegužės 24 d. įvykio vietoje, nustatyta, kad šioje zonoje nurodytu laikotarpiu buvo prisijungę mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas UAB „Karklai“ vardu, kuris palaikė nuolatinį ryšį su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas A. D.. Taip pat abu abonentai palaikė ryšį su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 179).

2017-11-15 vyresniojo tyrėjo E. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius analizę nustatyta, kad mobiliojo ryšio abonentai Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso UAB „Karklai“), Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso A. D.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso A. S.) 2017 m. gegužės 24 d. palaikė nuolatinį ryšį ir tam tikru konkrečiu laiku visi jie buvo fiksuoti tose pačiose vietovėse (t. 2, b. l. 188-189).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole užfiksuota, kaip A. S., bendraudamas telefonu su kitais asmenis, kalba apie jo kirstą mišką (t. 3, b. l. 24-27).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole užfiksuota, kaip A. D., bendraudamas telefonu su kitais asmenis, kalba apie J. S. ir su juo iškirstą mišką bei išvežtą medieną (t. 3, b. l. 37-46).

2017-08-30 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti tušti cigarečių „Fest“ pakeliai ir tuščia konservų dėžutė, kurie buvo rasti ir paimti įvykio vietoje (t. 3, b. l. 120-123).

2018-06-05 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas J. S. pateiktas lapelis su užrašytais dviem telefono numeriais (t. 3, b. l. 124-127).

2018-03-09 akistatos tarp įtariamųjų A. D. ir J. S. protokole užfiksuota, kad A. D. patvirtino savo duotus parodymus ir nurodė, kad D. P. priklausantį mišką jam pasiūlė iškirsti J. S. (t. 4, b. l. 9-14).

2017-12-22 įtariamojo A. D. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad jis nurodė mišką, esantį Marcinkonių k., Varėnos r., priklausantį nukentėjusiajai D. P., kur jam nuvažiavus su J. S., pastarasis jam aprodė šio miško ribas ir pažymėjo medžius, kuriuos reikia iškirsti (t. 4, b. l. 15-19).

2017-12-18 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytojas A. Š. atpažino A. D. kaip asmenį, kuris jam nurodė kelią iki miško, esančio Marcinkonių k., Varėnos r., ir į sandėlius sukrautą medieną, kurią reikėjo išvežti (t. 1, b. l. 127-129).

2017-12-18 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytojas A. Š. atpažino A. S. kaip asmenį, kuris Marcinkonių k., Varėnos r. išmatuodavo sukrautą į miškavežį medieną (t. 1, b. l. 130-132).

Liudytojo A. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad jis parodė mišką, esantį Marcinkonių k., Varėnos r., priklausantį nukentėjusiajai D. P., iš kur jis su G. P. vežė medieną (t. 1, b. l. 133-137).

2017-12-18 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytojas A. Š. atpažino A. D. kaip asmenį, kuris jam nurodė kelią iki miško, esančio Marcinkonių k., Varėnos r., ir į sandėlius sukrautą medieną, kurią reikėjo išvežti (t. 1, b. l. 127-129).

2017-12-18 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytojas A. Š. atpažino A. S. kaip asmenį, kuris Marcinkonių k., Varėnos r. išmatuodavo sukrautą į miškavežį medieną (t. 1, b. l. 130-132).

Liudytojo A. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad jis parodė mišką, esantį Marcinkonių k., Varėnos r., priklausantį nukentėjusiajai D. P., iš kur jis su G. P. vežė medieną (t. 1, b. l. 133-137).

2017-12-18 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytojas J. A. atpažino A. D. kaip asmenį, kuriam jo įmonė ,,Karklai“ vykdė medienos gabenimo paslaugas ir kuris už jas jam atsiskaitė (t. 1, b. l. 151-153).

Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijai buvo pateikta užduotis pateikti byloje specialisto išvadą, nurodant išpjautų medžių skaičių, medienos kiekį ir kainas. Asociacija pateikė pažymą, kurioje nurodyti iškirstų medžių skaičius yra didesnis nei buvo nurodyta pirminiuose dokumentuose ir kaltinime. Taip pat nurodyta, jog buvo iškirsta ir daugiau likvidinės medienos – 245,750 m³, tačiau vertė tokio kiekio nurodoma mažesnė 7452,28 Eur, nei kaltinime nurodyto mažesnio kiekio 205,876 kubinių metrų ir kurios bendra vertė - 12352 eurų. Asociacija vadovavosi vyriausybės nutarimais nustatytomis nenukirsto valstybinio miško kainomis, tuo tarpu nukentėjusioji, nurodydama jai padarytą žalą, vadovavosi iš karto po įvykio Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio padalinio vyriausiojo specialisto J. M. skaičiavimais dėl iškirstų medžių ir jų vertę įvertino pagal tuo metu viešojoje erdvėje buvusias rinkos kainas.

Dėl D. P. miško vagystės ir veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai asmuo svetimame miške neteisėtai iškirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis viršija 1 MGL dydį, juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos vagystės požymius. Padaryta žala 12 352 eurų, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog tarp kaltinamųjų A. D. ir J. S. buvo bendras susitarimas – iškirsti D. P. priklausantį mišką. Viso bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. D. vienodai tvirtino, jog šį mišką jam parodė J. S., davė leidimą kirsti mišką, juo pasitikėjo ir suradęs darbininkus mišką iškirto. A. D. neturi pagrindo apkalbėti J. S. ir neturi pagrindo sunkinti sau padėties, nepagrįstai nurodydamas nusikaltimo bendrininką, jeigu jo nebuvo. Nors kaltinamasis J. S. nepripažino kaltės ir tvirtino, kad šį miško sklypą A. D. iškirto savo iniciatyva, net ir vėliau, sužinojus, kad pasinaudojo jo dokumentais, jis neatsisakė padėti A. D. dėl medžių išvežimo, ieškojo darbininkų.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. skirtingai aiškino situaciją. 2017-12-20 apklaustas įtariamuoju, jis nurodė, kad pažįsta vyriškį vardu A., tačiau jo pavardės nežino, nurodė, kad jokio susitarimo kirsti mišką nėra sudarę, Marcinkonių kaimo ribose, esančiame miške kartu nėra buvę.

2018-06-05 apklaustas įtariamuoju J. S. nurodė, kad A. D. pažįsta, tačiau kartu nurodyto miško nevogė. Jis paaiškino, kad A. D. prašė pagalbos paieškoti, kas galėtų ištraukti mišką, tai jis bandė paieškoti žmonių, davė jiems A. D. numerį, kaip viskas vyko toliau – nežino. Apie tai, kad buvo iškirstas buvusios savininkės K. miškas, jis sužinojo tik vėliau, bet dėl jo kirtimo su niekuo nesitarė ir nieko neprašė.

Teismas laiko, kad nustatytos aplinkybės, jog iškirstas miškas, kuriame prieš 10 metų dirbo J. S. ir turėjo to sklypo dokumentus, jog dirbant nebuvo iškirsti medžiai už šio sklypo ribos, rodo, kad kirtėjams buvo žinomos sklypo ribos. A. D. nurodė, jog ribas jam parodė J. S., o jis parodė A. S.. Nors J. S. tvirtino, jog greičiausiai tokį dokumentą tarp kitų jo dokumentų rado A. D. ir juo pasinaudojo be jo žinios, tačiau tai yra tik prielaida, kuri teisme nebuvo įrodyta ir ji vertintina tik kaip kaltinamojo J. S. gynybinė versija.

Teismui nėra pagrindo netikėti kaltinamojo A. D. parodymais, nes juos patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojas A. S. nurodė, kad A. D. minėjo, jog leidimą kirsti mišką reikia paimti iš J. S.. A. D. parodė, kad jį į mišką nuvežė J. S. ir parodė sklypo ribas, jo manymu, J. S. sužymėjo medžius, kuriuos reikia iškirsti, kreipėsi į J. S. dėl miško ištraukimo, vėliau ,,Norfos“ aikštelėje perdavė jam likusius 700 Eur, po tai, kai pardavė savo dalį medienos. Po padarytos nusikalstamos veikos, kurį laiką buvo kontroliuojami kaltinamųjų pokalbiai. Kontroliuojant A. S. pokalbius, tai 2018-01-14 13:01:41 užfiksuotas pokalbis su nenustatytu vyriškiu, kurio vardas ,,R.“ ir nustatyta, jog jie kalba apie A. D., minėdami ,,T.“, sakydami, jog ,,jisai zavadiaščij...“ (t. 3, b. l. 26-27). A. D. 2017-11-25 09:33:26 pokalbyje su nenustatytu vyriškiu, jis pasakoja apie tai, kad J. jam buvo skolingas, sakė, kad turi rąstų (t. 3, b. l. 38) kitame pokalbyje 2018-02-15 15:49:23 A. D. pasakoja, jog davė jam miško, tai per jį dabar policija tampo, parodė leidimą, pasirodo jis negalioja. ,,Policija liepė atvažiuot, klausė, ar mišką Marcinkonyse pameni, ...sakau pas J. pirkau, atrodo, kad viskas gerai, o pasirodo“. To pokalbio metu nurodo, jog iškirto virš 200 kubų, pats pasiėmė tik skolą, likusį medį pardavė J. (t. 3, b. l. 42-44). Nors šiame pokalbyje neminima J. pavardė, tačiau iš konteksto darytina išvada, jog kalbama apie J. S.. Apklausti liudytojai J. M. ir D. T. nurodė, kad į juos kreipėsi J. S., prašydamas padėti atlikti miško darbus miško sklype, esančiame prie Marcinkonių kaimo.

2018-05-16 nutarimu, kuriuo buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl vagystės A. S. atžvilgiu, buvo konstatuota, jog A. S. nurodė, kad leidime kirsti mišką buvo nurodytas savininkas J. S., buvo leista kirsti apie 200 kubinių metrų pušų. Įtariamasis A. D. įvardino J. S. kaip miško savininką (t. 2, b. l. 53).

Teismas daro išvadą, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nusikalstamą veiką padarė A. D. ir J. S. būdami bendrininkai, nes jie tarpusavyje derino veiksmus, tarėsi dėl tam tikrų veiksmų atlikimo. Iš kaltinimo pašalintinas likusios miške neišvežtos medienos kiekis – 10,2 m³ ir atitinkamai 600 Eur sumažintina žala.

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. D., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta sunki nusikalstama veika, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. A. D. teistumas yra išnykęs, tad laikoma, kad jis teisiamas pirmą kartą. Jis ne kartą baustas administracine tvarka, dirba. Jis augina keturis vaikus, juos išlaiko. Baudžiamasis įstatymas už tokią veiką numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtai bausmei taikytinas BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Tai leidžia daryti veikos padarymo metu galiojusi baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. redakcija.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės probacijos tarnyboje vykdymo pradžios.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė.

Skiriant bausmę kaltinamajam J. S., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta sunki nusikalstama veika, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. J. S. teistumas yra išnykęs, tad laikoma, kad jis teisiamas pirmą kartą. Jis ne kartą baustas administracine tvarka, dirba. Kaltinamasis tvirtina, kad jo sveikata stipriai pašlijusi, dėl to jis negali dirbti, padeda sūnui ūkyje. Baudžiamasis įstatymas už tokią veiką numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teismas laiko, jog yra pagrįstas manymas, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtai bausmei taikytinas BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Tai leidžia daryti veikos padarymo metu galiojusi baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. redakcija.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės probacijos tarnyboje vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji-civilinė ieškovė D. P. pareiškė 61 672 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai žala nebuvo atlyginta. Kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusioji teikė į bylą dokumentus, tačiau baudžiamojoje byloje nebuvo dokumento, patvirtinančio apie ieškovės gaunamas išmokas, jų dydį, todėl teismas negali paskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio. Atitinkamai teismas negali pasisakyti ir dėl neturtinės žalos dydžio. Teismas laiko, kad visi žalos atlyginimo klausimai turi būti sprendžiami iš karto, todėl civilinei ieškovei pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Byloje yra pateikti dokumentai, jog už advokato dalyvavimą byloje, kaltinamieji turėtų atlyginti valstybei 455 Eur. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51 str. 1 d. 7 p. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 7, 11, 14.1.1; 14.1.2.1 p., pateikė teismui pažymą Nr. NTP-7-2201, patvirtinančią 455 Eur dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai D. P., kurią atstovavo advokatas, atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje ir už advokato dalyvavimą teisme. BPK 106 straipsnis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį, į tai, kad jie yra darbingi, gali ir turi galimybes dirbti ir užsidirbti, todėl iš kaltinamųjų priteistinos valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 – 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus vykdyti - panaikinti.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-12-18 iki 2018-01-02 įskaitytinai.

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d., ir jam paskirti - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams6 (šešiems) mėnesiams..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus vykdyti - panaikinti.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2017-12-19 iki 2018-01-03 įskaitytinai.

Civilinei ieškovei D. P. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktus – voką su 4 vnt. kompaktinių diskų ir J. S. pateiktą lapelį su ant jo užrašytais dviem mobiliojo telefono numeriais, saugoti prie bylos medžiagos.

Daiktus – du tuščius cigarečių pakelius, tuščią dėžutę nuo konservų, cigaretės nuorūką, seilių pavyzdžius, saugomus Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje 2018-06-13 kvitas B serija AVPK Nr.002772, konfiskuoti ir sunaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą, priklausantį A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini): 1.1. žemės sklypą 1,18 ha, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1.2. žemės sklypą 0,76 ha, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1.3. žemės sklypą 8,47 ha esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bei visiškai apribotą nuosavybės teisę į pinigines lėšas, esančias AB ,,Šiaulių bankas“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Luminor Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tęsti. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikyti iki bus atlygintas civilinis ieškinys byloje.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą, priklausantį J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise kartu su R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini): 1.1. žemės sklypą 1 ha, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1.2. žemės sklypą 2,3635 ha, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1.3. žemės sklypą 2,2500 ha, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bei visiškai apribotą nuosavybės teisę į pinigines lėšas, esančias AB ,,Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tęsti. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikyti iki bus atlygintas civilinis ieškinys byloje.

Nutartį išsiųsti vykdyti Nekilnojamojo turto registrui, bankams AB ,,Šiaulių bankas“, AB ,,Swedbank“, AB ,,Luminor Bank“ ir turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Išieškoti iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas 188659752, AB ,,Swedbank“ , įmokos kodas 5630, 455 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis euro) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.