- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- 1A-430-195/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00559-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Šumskas (pirm.), Audrius Cininas, Sigita Bieliauskienė
- Nuteistasis
- G. P., P. K.
- Nukentėjusysis
- D. U.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Šumsko, Sigitos Bieliauskienės ir Audriaus Cinino,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. K. ir G. P. apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 189 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. G. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, G. P. paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 5 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi, kurioje subendrinti 2014 m. gruodžio 4 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiai, ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nukentėjusiojo D. U. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant D. U. solidariai iš P. K. ir G. P., o pastarajam neturint pakankamai pajamų - iš jo įstatyminės atstovės R. P. 1 028,15 Eur nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš G. P., o pastarajam neturint pakankamai pajamų - iš įstatyminės atstovės R. P., priteisti 23,17 Eur, o iš P. K. - 144,81 Eur valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent, kad jis, (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 28 d., vakare, tamsiu paros metu, ištraukęs ūkinio pastato durų spynos velkę, pateko į vidų, iš kur pagrobė D. U. priklausančius 700 litų vertės skersinio pjovimo stakles „Metabo", 700 litų vertės akumuliatorinį suktuką "Metabo", bendros 150 Lt vertės įpakavimus su medsraigčiais, tvirtinimo elementais, vyriais. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. P., atsuktuvu atsukęs sandėliuko durų vyrius, pateko į patalpą iš kur pagrobė 2 000 litų vertės atskėlimo plaktuką „Duss", tuo savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam D. U. 3 550 litų/ 1 028,15 Eur turtinę žalą.
P. K. nuteistas už tai, kad jis įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą ir jį realizavo, o būtent, kad jis, (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 28 d., vakare, tamsiu paros metu, žinodamas, kad nepilnametis G. P. iš D. U. sodybos teritorijos pavogė skersinio pjovimo stakles „Metabo", akumuliatorinį suktuką „Metabo'', atskėlimo plaktuką „Duss", įpakavimus su medsraigčiais, tvirtinimo elementais, vyriais, J. D. vairuojamu automobiliu atvyko link D. U. sodybos bei minėtus daiktus susikrovė į automobilio bagažinę, t. y. iš G. P. neteisėtai įgijo, o vėliau nusikalstamu būdu gautą turtą realizavo parduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui Kalvarijų turgavietėje, Vilniuje, tuo savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam D. U. 3 550 litų/ 1 028,15 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. K. prašo peržiūrėti jo bylą ir nustatyti ar pagrįstai jis gavo tokią didelę bausmę. Mano, kad teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimus ir ignoravo jo parodymus, bei tai, kad dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino. Apelianto nuomone, tiesioginių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jo kaltę byloje nėra. Mano, kad G. P. parodymais vadovautis negalima, nes jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu keitėsi. Pažymi, kad G. P. jam nesakė, kad eis vogti tų daiktų, todėl jis negalėjo žinoti, kad įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą. Be to, jis pats tiesiogiai nedalyvavo grobiant turtą. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad yra baustas už analogišką nusikalstamą veiką, tuo metu savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju, kaltės nepripažįsta, nes nežinojo, kad jo įgyti daiktai yra gauti nusikalstamu būdu.
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. iš esmės prašo peržiūrėti bausmių subendrinimą, nurodydamas, kad jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės yra subendrintos neteisingai, paskiriant per griežtą bausmę. Nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog jis mokosi. Taip pat prašo jį „perteisti“, nes mano, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal 2, o pagal 1 straipsnio dalį kaip tai padaryta ankstesnėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai ir nuteistasis G. P. – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunduose apeliantai nėra tiksliai suformulavę reikalavimų, tačiau iš jų turinio spendžiama, kad nuteistasis P. K. neigia įvykdęs jam inkriminuojamą veiką ir ginčija bausmės dydį, o nuteistasis G. P. prašo peržiūrėti jo nusikalstamos veikos kvalifikaciją, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su kitais nuosprendžiais paskirtomis ir nesubendrintomis bausmėmis bei patikrinti, ar subendrinus bausmes, paskirta ne per griežta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl P. K. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, teisingai kvalifikavo G. P. nusikalstamą veiką bei teisingai išsprendė skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimą. Nustatė teisingus P. K. bausmės ir G. P. galutinės bausmės dydžius.
Dėl P. K. apeliacinio skundo
Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Esminis BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymis yra iš anksto nepažadėtas svetimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimasis arba realizavimas. Turtas įgytas nusikalstamu būdu, jeigu gaunamas iš neteisėto valdytojo, padariusio vagystę ar kitą savanaudišką nusikaltimą. Įgijimas yra bet kokios formos atlygintinis arba neatlygintinis sandoris, kuriuo nusikalstamu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui.
Apeliaciniame skunde neneigiama, kad P. K. įgyvendino du iš BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytų veikos alternatyvių požymių – įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą ir jį realizavo, tačiau neigiama, jog P. K. žinojo, jog įgyja pavogtus daiktus. Pažymėtina, kad norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn turi būti nustatytas ir subjektyviosios pusės požymis – asmens kaltė. BK 189 straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, apie kaltės turinį sprendžiama ne vien iš kaltininko parodymų, kaltės turinys atskleidžiamas išanalizavus byloje surinktų įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-693/2015). Nebūtina, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, užtenka bendro kaltininko supratimo apie kito asmens padarytos veikos pobūdį ir nuskalstamą turto gavimo būdą. Teismų praktikoje apie šiuos požymius sprendžiama įvertinus tam tikrus paties turto ypatumus, jo įgijimo ar paėmimo sąlygas, konkrečius duomenis apie asmenį, kuris pasiūlo šį turtą, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas P. K. kaltę grindė G. P. parodymais teisme apie įvykdytos vagystės aplinkybes bei parodymais ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad P. K. žinojo, jog G. P. eis vogti daiktų bei, žinojo vagystės vietą bei susitarė atvykti jų pasiimti (b. l. 92). Taip pat - objektyviais požymiais: daiktų P. K. atvažiavo pasiimti tamsiu paros metu; sustojo apie 500 m nuo sodybos, iš kurios buvo pavogti įrankiai; G. P. vienas pats vogtus įrankius sunešė į automobilį per du kartus; už gana brangius įrankius sumokėta labai maža pinigų sumą, tik 80 Lt. Rėmėsi ir neginčytinomis aplinkybėmis, kad P. K. jau yra iš G. P. pirkęs vogtus daiktus ir šio nusikaltimo aplinkybės labai panašios į anksčiau įvykdytą nusikaltimą iš J. B. sodybos (b. l. 60-69), t. y.: buvo naudotas tas pats automobilis, kurį vairavo tas pats asmuo; sustota toliau nuo sodybos; pirkti vogti daiktus iš to paties asmens; už vogtus daiktus sumokėta panaši pinigų suma, o likusią dalį pažadėta sumokėti pardavus daiktus. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad vogtų įrankių įgijimo sąlygos, konkretūs duomenys apie asmenį, pasiūliusį juos pirkti, rodo, kad P. K. akivaizdžiai suprato, kokiu būdu gautas turtas, ir taip paneigė jo teiginius, kad jis nežinojęs ir nesupratęs apie nusikalstamą įrankių gavimo būdą. Pažymėtina ir tai, kad neaiškiomis sąlygomis pirkdamas įrankius, P. K. neprašė įrankių įsigijimo dokumentų, garantinių pasų ir pan. Visa tai rodo, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėti P. K. pateikta versija, jog jis nežinojo, kad įsigyjami įrankiai vogti. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad P. K. kaltinime išvardintus įrankius įsigijo jau žinodamas, kad šie yra įgyti neteisėtai, nusikalstamu būdu, t. y. suvokė, kad įgijo turtą, gautą nusikalstamu būdu, ir norėjo taip veikti.
Atmestini ir nuteistojo argumentai, kad nuosprendis negalėjo būti grįstas G. P. parodymais, nes jie buvo pakeisti teisme. Pažymėtina, kad tik teismo kompetencijai priklauso nuspręsti, kurie iš bylos duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka asmens kaltumui konstatuoti. Teismas, formuodamas savo vidinį įsitikimą įrodymų vertinimo klausimais, gali remtis ir ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo parodymais, jeigu jie buvo tiesiogiai ištirti, patikrinti teisiamajame posėdyje ir juos patvirtina kiti bylos duomenys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K–113/2011, 2K-55/2009). Pirmosios instancijos teismas pripažino patikimais ir atitinkančiais bylos aplinkybes nuteistojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad P. K. žinojo apie daiktų vagystę, ir pagrįstai kritiškai vertino teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme duotus G. P. parodymus apie šias aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad G. P. parodymų keitimą galimai sąlygojo jo baimė prieš P. K., nes ikiteisminio tyrimo metu, atsisakydamas akistatos su pastaruoju nurodė, kad P. K. bijo (b. l. 99). Be to, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą, kad G. P. yra suinteresuotas P. K. apkalbėti.
Visa tai rodo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia padaryti neginčijamas išvadas dėl P. K. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisėjo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendžiu jam paskirta per didelė bausmė.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į bylos aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, kitus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: jis padarė nesunkų nusikaltimą, nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, teistumas neišnykęs, todėl už šį nusikaltimą nusprendė paskirti laisvės atėmimo bausmę– laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.
BK 189 straipsnio 1 dalis numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Bausmes kaltinamiesiems skiria teismas. Bausmės skyrimo nuostatos formuluojamos BK bendrosios dalies VIII skyriuje. BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Vadovaudamasis minėtomis nuostatomis, teismas parenka bausmės rūšį ir dydį. Atsižvelgiant į tai, kad P. K. 9 kartus teistas, 4 kartus iš jų – už nusikalstamas veikas nuosavybei, teismas nenustatė nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad už šį nusikaltimą paskirta mažesnė už bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma neteisinga ar per griežta.
Dėl G. P. apeliacinio skundo
Nors apeliaciniame skunde nėra tiksliai suformuluotas reikalavimas, tačiau iš skundo turinio matyti, kad vienas iš apelianto prašymų yra patikrinti ar jo veika neturėtų būti perkvalifikuota pagal 178 straipsnio 1 dalį.
Pirmosios instancijos teismas G. P. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis pagrobė turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. ištraukęs ūkinio pastato durų spynos velkę, pateko į ūkinio pastato vidų, o po to, atsuktuvu atsukęs sandėliuko durų vyrius, pateko į kitą patalpą.
BK 178 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vagystę. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį svetimo turto vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą. Įsibrovimas suprantamas kaip slaptas ar atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėlius ir kt.).
Bylos duomenimis, G. P. nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme neneigė, kad įsibrovė į D. U. ūkinį pastatą, iš kurio išnešė kaltinime nurodytus daiktus. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 7), nukentėjusiojo parodymai. Nuteistasis pateko į ūkinį pastatą ne tik neturėdamas jokios teisės, be jo savininko žinios ir veikdamas prieš jo valią, bet ir įveikęs kliūtis: ištraukęs ūkinio pastato durų spynos velkę, atsukęs durų vyrius. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pastarojo veiksmai turi būti kvalifikuoti būtent pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tai yra, padaryti įsibraunant į patalpą.
Apeliantas G. P. taip pat prašo peržiūrėti nuosprendžio dalį dėl šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su ankstesniais nuosprendžiais, nes mano, kad galėjo likti nesubendrinta ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė bei, kad subendrinus bausmę paskirta per griežta bausmė.
BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
BK 63 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą subendrinti visas nuteistajam paskirtas bausmes. Bylos duomenimis, G. P. nuteistas:
Žemesnės instancijos teismas
2013 m. gegužės 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du nusikaltimai). Pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2013 m. gruodžio 16 d. teismo nutartimi 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu. Bausmė atlikta.
2014 m. kovo 6 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme. Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. sausio 11 d.
2014 m. balandžio 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. gruodžio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. birželio 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi, BK 63 straipsnio 9 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu subendrintos 2014 m. kovo 6 d. ir 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžiais skirtos bausmės ir paskirta galutinė – laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams. Į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. gruodžio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2014 m. sausio 10 iki 2014 m. sausio 11 d.
2014 m. birželio 25 d. Ukmergės rajono apylinkės nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Paskirta bausmė BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalies pagrindu subendrinta su 2014 m. birželio 4 d. teismo nutartimi ir paskirta galutinė – 1 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. gruodžio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. sausio 11 d., taip pat bausmė atlikta pagal 2014 m. kovo 6 d. nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. liepos 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams. BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių pagrindu bausmė subendrinta su 2014 m. birželio 4 d. nutartimi ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. gruodžio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. sausio 11 d., taip pat bausmė atlikta pagal 2014 m. kovo 6 d. nuosprendį – 2 mėnesiai ir 8 dienos laisvės apribojimo, t. y. 1 mėnesis ir 4 dienos laisvės atėmimo.
2014 m. spalio 14 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikaltimai), pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu. BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalies pagrindu bausmė subendrinta su 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuota atlikta subendrinta bausmė pagal 2014 m. liepos 18 d. nuosprendį.
2014 m. spalio 21 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams. BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių pagrindu bausmė subendrinta su 2014 m. liepos 18 dienos nuosprendžiu ir paskirta galutinė – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuota atlikta subendrinta bausmė pagal 2014 m. liepos 18 d. nuosprendį.
2014 m. spalio 24 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą – laisvės atėmimu 7 mėnesiams. BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių pagrindu bausmė subendrinta su 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. gegužės 28 d. iki 2014 m. liepos 18 d.
2014 m. lapkričio 4 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - laisvės atėmimu 2 mėnesiams, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
2014 m. lapkričio 4 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalį ir 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
2014 m. gruodžio 4 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Šiame nuosprendyje pylinkės teismas nurodė, kad 2014 m. spalio 14 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo ir 2014 m. spalio 21 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais bausmės buvo subendrintos su 2014 m. liepos 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, t. y. du kartus. Atsižvelgė į tai, kad 2014 m. spalio 24 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. birželio 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. spalio 10 d., laisvės atėmimo vykdymo atidėjimas nebuvo vykdomas. Nusprendė šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš naujo subendrinti su 2014 m. liepos 18 d., 2014 m. spalio 14 d., 2014 m. spalio 21 d., 2014 m. spalio 24 d., 2014 lapkričio 4 d., 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiais paskirtomis galutinėmis ir su kitais nuosprendžiais nesubendrintomis bausmėmis, pritaikius BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis. Bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu paskirta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. gruodžio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. sausio 11 d., nuo 2014 m. gegužės 28 d. iki 2014 m. liepos 18 d., bausmė atlikta pagal 2014 m. kovo 6 d. nuosprendį –1 mėnesis ir 4 dienos laisvės atėmimo. Taip pat į bausmės laiką įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal nurodytus nuosprendžius nuo 2014 m. liepos 18 d. ir 2014 m. gruodžio 4 d.
2014 m. gruodžio 4 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
2015 m. sausio 5 d. (nutartyje klaidingai nurodyti nutarties priėmimo metai – 2014 m.) Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi, BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu subendrintos galutinės bausmės pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. du nuosprendžius ir paskirta galutinė –2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Skundžiamu nuosprendžiu G. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskira vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinės sesijos išaiškinimą subendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės jau buvo subendrintos, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausme (Aukščiausiojo teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. Nr. 2K-P-193/2007). Taip ir padarė pirmosios instancijos teismas, kuris vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, G. P. paskirtą bausmę subendrino su 2015 m. sausio 5 d. (nutartyje klaidingai nurodyti nutarties priėmimo metai – 2014 m.) Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme pagal 2014 m. gruodžio 4 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžius. Ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės atlikimo laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal 2014 m. gruodžio 4 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžius ir jo suėmimo bei sulaikymo laikotarpiai, nurodyti 2014 m. gruodžio 4 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiuose.
Iš apeliacinio skundo nėra aišku apie kokį nesubendrintą nuosprendį jame kalbama, šių aplinkybių nuteistasis nepatikslino ir bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme. Patikrinus bylos ir LITEKO duomenis matyti, kad visos bausmės G. P. paskirtos ankstesniais nuosprendžiais (išskyrus 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendį, kuriuo paskirta ir 2013 m. gruodžio 16 d. teismo nutartimi pakeista bausmė yra atlikta) yra subendrintos: Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi subendrintos bausmės skirtos Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžiais. Šia nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės 2014 m. birželio 25 d. ir 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Ukmergės rajono apylinkės 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d., 2014 m. spalio 14 d. ir 2014 m. spalio 24 d., Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d., 2014 lapkričio 4 d. ir 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos su Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, kuriuo G. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 5 d. nutartimi subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, kuriuo G. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Šia nutartimi paskirta bausmė subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas pagal 2014 m. kovo 6 d. ir 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžius, bei atlikta bausmė pagal 2014 m. kovo 6 d. nuosprendį - 1 mėnuo ir 4 dienos laisvės atėmimo, sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. gegužės 28 d. iki 2014 m. liepos 18 d., bausmė iš dalies atliktą pagal nurodytus nuosprendžius nuo 2014 m. liepos 18 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d., bausmė iš dalies atliktą pagal 2014 m. gruodžio 4 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžius. Iš išdėstyto matyti, kad G. P. atžvilgiu nėra priimtų kitų nuosprendžių, kuriais skirtos bausmės nebūtų subendrintos su skundžiamu nuosprendžiu. Tačiau, 2014 m. birželio 4 d. dienos nutartimi paskirta bausmė su vėlesniais nuosprendžiais buvo subendrinta du kartus.
Kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinės sesijos išaiškinimą kasacinėje byloje Nr. Nr. 2K-P-193/2007 bei įvertinusi bausmių paskyrimo ir jų dydžių parinkimo galimybes bendrinant paskirtas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. gegužės 10 d. nutartyje Nr. 2K-P-282 esamą išaiškinimą, pritaikius bausmių apėmimo (esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir (ar) padarytoms nusikalstamoms veikoms labai skiriantis pagal pavojingumą bei priskiriamoms skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms), o po to dalinio sudėjimo būdais, - sprendžia, kad subendrintos galutinės bausmės dydis nebūtų keičiamas, todėl pagrindo keisti jau įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus nėra pagrindo.
Skundžiamu nuosprendžiu G. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už apysunkio nusikaltimo padarymą. Kaip minėta ši bausmė subendrinta su 2015 m. sausio 5 d. (nutartyje klaidingai nurodyti nutarties priėmimo metai – 2014 m.) nutartimi, kurioje subendrintos 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės už dviejų nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų nuosavybei padarymą (BK 178 straipsnio 1 ir 2 d., 187 str. 1 d.). Nors padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, bet jos nelabai skiriasi pagal pavojingumą, todėl teismas pagrįstai iš dalies sudėjo šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. (nutartyje klaidingai nurodyti nutarties priėmimo metai – 2014 m.) nutartimi paskirta subendrinta bausme.
Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2015 m. sausio 5 d. (nutartyje klaidingai nurodyti nutarties priėmimo metai – 2014 m.) Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta bausme nustatė ne per griežtą galutinę bausmę, pažymėtina, kad bendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas prie griežčiausios iš paskirtų bausmių iš dalies pridedamos paskirtos švelnesnės bausmės. Kadangi 2015 m. sausio 5 d. (nutartyje klaidingai nurodyti nutarties priėmimo metai – 2014 m.) nutartimi subendrinus Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta galutinė – 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o skundžiamu nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas prie griežtesnės 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės – 3 mėnesius, t. y. mažiau nei trečdalį ir paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams. Įvertinus BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, teisėjų kolegija mano, kad paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra nagrinėjamu atveju per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.
Esant tokioms aplinkybėms, apelianto skundo argumentas, jog teismas galimai nesubendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su kitais nuosprendžiais bei, kad subendrinta bausmė paskirta per griežta yra nepagrįstas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Dėl prašymo priteisti išlaidas už antrinę teisinę pagalbą Byloje gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios sudaro 96,62 Eur.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis) ir tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistajam ir nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėją, tačiau būtina pažymėti, kad BPK 51 straipsnio 3 dalis numato pareigą, jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka.
Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios išlaidos gali būti išieškotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, išskyrus nurodytas išimtis, be to, apie tai nuteistajam turi būti išaiškinta iš anksto. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nuteistajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c papunktyje numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl įvertinus visumą išdėstytų įstatyminių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nuteistasis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriai esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
Apibendrinat išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundai atmestini, o skundžiamas teismo nuosprendis, neperžengiant apeliacinių skundų ribų, pripažintinas teisėtu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, netenkinti.