Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-330-576/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-22
Bylos Nr.
AN2-330-576/2020
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00147-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Nida Vigelienė (pirm.)
Institucija
VA VPK Trakų r. PK
Advokatai
Kristina Smaidžiūnaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-330-576/2020Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00147-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 1.5.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. P. (A. P.) ir jo atstovės advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutarimo, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje (paskirta 5 Eur bauda), 426 straipsnio 5 dalyje (paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, apimantis ir draudimą šią teisę įgyti, 4 metams), 432 straipsnio 1 dalyje (paskirta 18 Eur bauda). Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, apimantis ir draudimą šią teisę įgyti, 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, padarė išvadą, kad A. P. 2020 m. birželio 13 d., 18 val. 09 min., (duomenys neskelbtini), vairavo motociklą be valstybinio numerio ženklo, be motociklininkų apsaugų, neužsidėjęs šalmo, neturėdamas teisės vairuoti, nepakluso policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16, 225 punktų reikalavimus, tokiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į padarytų nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, asmens asmenybę – nepilnametis, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad asmuo yra nepilnametis, ir vadovaudamasis ANK 44 straipsniu, jam paskyrė puse baudos, numatytos ANK 417 straipsnio 7 dalies, 426 straipsnio 5 dalies, 432 straipsnio 1 dalies sankcijose. Spręsdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgė į A. P. padarytus tris KET pažeidimus, į tai, kad A. P. teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, bei siekiant užkardyti panašaus pobūdžio pažeidimų padarymą ateityje jo atžvilgiu paskyrė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, apimantį ir draudimą šią teisę įgyti, nustatant vidurkį atitinkantį 4 metų terminą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde A. P. ir jo atstovė advokatė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutarimą ir A. P. netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, apimančio ir draudimą šią teisę įgyti, 4 metams; teismui nustačius, kad yra pagrindai administracinio poveikio priemonės taikymui, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą 1 metams 6 mėnesiams.

Šalies argumentai

3.1. A. P. savo kaltę padarius administracinius nusižengimus pripažįsta visiškai, sutinka ir su paskirtos baudos dydžiu, tačiau nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone, kadangi ji nėra proporcinga ir teisinga. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pagal turimus duomenis turėjo svarstyti neskirti administracinio poveikio priemonės pagal ANK 43 straipsnio 3 dalies, 34 straipsnio 5 dalies nuostatas arba, jeigu sprendė tokią poveikio priemonę skirti, privalėjo įvertinti aplinkybes, kurias įvertino nustatydamas skirtinos baudos dydžius ir paskirti poveikio priemonės minimalų dydį, numatytą ANK 426 straipsnio 7 dalyje, bei, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgiant į nuostatas dėl nepilnamečiams taikytinos administracinės atsakomybės ypatumų – sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą iki 1 metų 6 mėnesių.

3.2. Nurodoma, kad teismas, skirdamas administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, apimantį ir draudimą šią teisę įgyti, 4 metams, neatsižvelgė ir nevertino jokių aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad poveikio priemonės paskyrimas neatitinka nei proporcingumo, nei teisingumo principų. Toliau nurodomas ANK 34 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1-3 dalių, ANK 34 straipsnio 5 dalies turinys, nurodoma su nuobaudos skyrimu susijusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai.

3.3. Apeliantai nurodo, kad teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau paskyrė administracinio poveikio priemonę, numatant tokios priemonės termino vidurkį – 4 metus. Nurodoma, kad teismas neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad administracinio poveikio priemonės paskyrimas nėra teisingas ir tikslingas, o būtent to, kad A. P. mokosi (duomenys neskelbtini), lanko neformaliojo vaikų švietimo grupes – (duomenys neskelbtini), niekada anksčiau nebaustas, neteistas, apie įvykio aplinkybes iš karto davė detalius paaiškinimus, dėl situacijos labai gailisi, dėl atliktų veiksmų jaučia didelį kaltės jausmą, nuoširdžiai gailisi ir dėl to išgyvena. Nurodoma, kad A. P. poelgis vertintinas ne kaip piktybiškas ar įžūlus, bet labiau kaip neapgalvotas jo elgesys, atsitiktinis poelgis, nulemptas nepatyrimo ir smalsumo. Apeliantų teigimu, A. P. nusprendė išbandyti pavažiuoti kaimo keliu transporto priemone, kuri jį sudomino, o, kai jį pradėjo vytis policijos ekipažas, išsigando, pasimetė, bėgdamas pasielgė neapgalvotai ir neatsakingai, tačiau, įvertinus jo veiksmus ir gailėjimąsi po įvykio, neabejotina, kad jis iš savo poelgio pasimokys ir ateityje daugiau nusižengimų nedarys. Pažymima, kad žala dėl įvykio nebuvo padaryta. Nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, siekiant užkardyti panašaus pobūdžio pažeidimų padarymą ateityje, A. P. taikytina administracinio poveikio priemonė, tačiau nėra jokio pagrindo įtarti, kad jis ateityje darys administracinius nusižengimus.

3.4. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose ir nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-697/2018.

3.5. Toliau pažymėtina, kad proceso metu pareigūnai nepilnamečiui tinkamai neišaiškino jo teisių, elgėsi neleistinai, jį suklaidino. Nurodo, kad vyresnioji tyrėja L. B., surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, A. P. patarė neiti į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, ji nurodė, kad į teismą vykti galima, bet to daryti nepataria, nors A. P. ir jo tėvai norėjo ir planavo dalyvauti bylos nagrinėjime. Apeliantų teigimu, pareigūnų suinteresuotumą ir siekį kuo griežčiau nubausti pareiškėją pagrindžia ir byloje esantis vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, kuomet jie vijosi nepilnametį – pareigūnai elgėsi grubiai ir neleistinai, naudojo necenzūrinius žodžius, išreiškė grasinimus. Nurodoma, kad šios aplinkybės pagrindžia tai, jog A. P. pats nevengė dalyvauti bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, tačiau buvo neišklausytas, teismui buvo nežinoma jo nuomonė dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo, galbūt tai lėmė ir aplinkybę, kad teismas išsamiai nevertino pareiškėjo asmenybės.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad padaryti administraciniai nusižengimai yra grubūs KET pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugumui, o administracinės nuobaudos tikslai ir yra sukelti tam tikrų neigiamų padarinių.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. P. ir jo atstovės advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės skundas tenkinamas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju apeliantai neginčija A. P. kaltės padarius administracinius nusižengimus bei paskirtos baudos, tačiau ginčija paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, apimantį ir draudimą šią teisę įgyti, 4 metams, prašydami arba ją panaikinti, arba sutrumpinti jos terminą iki 1 metų 6 mėnesių.

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, patikrinęs skundžiamą nutarimą bei įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas, apimantis ir draudimą šią teisę įgyti, yra paskirtas pagrįstai, tačiau nustatytas 4 metų terminas yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl nutarimas šioje dalyje yra keičiamas.

7. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad A. P., be kita ko, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Už minėtame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 850 iki 1200 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 1150 iki 1450 eurų. Taigi matyti, kad už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę asmenys, neturintys teisęs vairuoti transporto priemonių, yra baudžiami griežčiau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmuo neturintis teisės vairuoti ne be pagrindo yra baudžiamas griežčiau, kadangi jis, neturėdamas specialių žinių bei įgūdžių, gali kelti didesnį pavojų eismo saugumui. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Atitinkamai dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo termino nepilnamečiams nėra numatytos išimtys. Taigi alternatyvų, suteikiančių teismui galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatyme nenumatyta. Padarytas administracinis nusižengimas laikytinas šiurkščiu KET pažeidimu. A. P. jį padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tai patvirtina jo rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad nesustojo, kai jį stabdė policijos pareigūnai, nes motociklas yra ne jo, buvo be teisių ir bijojo, kad motociklą konfiskuos. Taigi aptariama administracinio poveikio priemonė paskirta pagrįstai, siekiant įgyvendinti nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtį sudarančius tikslus: 1) užtikrinti, kad administracinė atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą už padarytą administracinį nusižengimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 3) sulaikyti nepilnametį nuo naujų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų padarymo (ANK 42 straipsnis).

8. ANK 43 straipsnyje reglamentuojama administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo nepilnamečiams tvarka. Skiriant administracinio poveikio priemonę nepilnamečiui, būtina atsižvelgti į jo amžių, asmenybę, taip pat gali būti atsižvelgiama į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, kitas įstatymuose numatytas aplinkybes (ANK 43 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo pobūdį ir nepilnamečio asmenybę ir siekdamas veiksmingiau įgyvendinti šio kodekso 42 straipsnyje nustatytą nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtį, gali neskirti nepilnamečiui administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros taikymo (ANK 43 straipsnio 3 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju nepilnamečiui buvo paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė. Apeliantai neginčija paskirtos baudos, be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustatyta pagrindų vadovautis ANK 43 straipsnio 3 dalimi. Šiuo atveju yra aktualios ANK 32 straipsnio bei 43 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kaip teisingai nurodoma ir apeliaciniame skunde, A. P. yra moksleivis, taip pat jis lanko neformaliojo vaikų švietimo grupes. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, aptariamo įvykio metu buvo 16 metų amžiaus, iki aptariamo įvykio nebuvo baustas administracine tvarka, neteistas, be to, prisipažino ir labai gailėjosi. Nors kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo pateikti duomenys, kad A. P. 2020 m. liepos 18 d. buvo nubaustas už važiavimą be bilieto, tačiau tai jokios įtakos teismo sprendimui neturi. Pirmiausia, tai yra duomenys atsiradę jau po aptariamo įvykio, antra, tai nėra KET pažeidimas, kuris galėtų charakterizuoti asmenį kaip linkusį nesilaikyti KET numatytų reikalavimų.

10. Šiuo gi atveju nustatyta, kad teismas, skirdamas administracinio poveikio priemonę, paskyrė jos vidurkį, t. y. 4 metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepilnamečiui, pirmą kartą baudžiamam administracine tvarka už KET pažeidimus, neteistam už KET pažeidimus, besimokančiam, neturint duomenų apie jo galimai neteisėtus įpročius, neturint duomenų, kad vairavo būdamas neblaivus ar apsvaigęs, paskirtas specialios teisės atėmimo terminas lygus vidurkiui, atsižvelgiant tiek į padarytų pažeidimo pobūdį, tiek į pažeidėjo asmenybę, yra per griežtas ir pažeidžiantis tiek proporcingumo, tiek teisingumo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmuo dėl jauno amžiaus, kas šiuo atveju suponuoja socialinės brandos trūkumą bei abejingumą taisyklėms, suvokdamas, kad vairuoja motociklą neturėdamas tam teisės, priėmė netinkamą sprendimą, siekdamas išvengti atsakomybės. Visgi, nustačius jo asmenybę, jis neneigė savo veiksmų, juos pripažino ir gailėjosi dėl tokio elgesio. Svarbu ir tai, kad bėgdamas nuo policijos pareigūnų asmuo žalos nepadarė, motociklą vairavo savo gyvenamosios vietos apylinkėse, t. y. kaimiškoje vietovėje, kurioje eismas nėra intensyvus, duomenų, kad vairavo neblaivus, nėra.

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, administracinio poveikio priemonės 4 metų terminas yra aiškiai per griežtas ir neproporcingas, todėl, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 6 dalimi, turi būti sutrumpintas. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Su tokia pozicija sutinka ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip pagrįstai tai nurodoma ir apeliaciniame skunde (pavyzdžiui, nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-697/2018). Teismo vertinimu, 1 metų 6 mėnesių terminas yra pakankamas, kad būtų pasiekti administracinio poveikio priemonės tikslai, įvertinus ir tai, kad minėtas terminas sueis tik po to, kai A. P. sulauks pilnametystės, taigi jis pajus neigiamą administracinio poveikio priemonės poveikį.

12. Tuo tarpu apeliantų nurodyti teiginiai, susiję su vyriausiosios tyrėjos ir pareigūnų veiksmais, šioje administracinio nusižengimo byloje teisiškai nėra reikšmingi, minėtų asmenų veiksmų vertinimas nėra administracinio nusižengimo byloje apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimo dalykas, todėl į tokius skundo argumentus teismas neturi pagrindo atsakyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutarimą: vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, A. P. (A. P.) už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, apimančio ir draudimą šią teisę įgyti, terminą 4 metams sutrumpinti iki 1 metų 6 mėnesių.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti A. P. paskirtas nuobaudas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 432 straipsnio 1 dalį ir ANK 426 straipsnio 5 dalį ir galutinę subendrintą nuobaudą paskirti 450 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, apimantį ir draudimą šią teisę įgyti, 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nida Vigelienė