Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-03-24 · Civilinė byla Nr. 2S-588-253/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-24
Bylos Nr.
2S-588-253/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15490-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Pareiškėjas
D. Ž.

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-588-253/2016

Teisėja Viktorija Čiapaitė (Proceso Nr. 2-06-3-15490-2015-8)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.3.2.4; 3.4.4.11.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. kovo 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. Ž. (N. Z.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-15 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Ž. (N. Z.) skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Jonui Petrikui, valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVMI, dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. Ž. skundu dėl antstolio veiksmų prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0172/07/00798, nes suėjo baudos išieškojimo senaties terminas, bei skirti antstoliui Jonui Petrikui baudą už neteisėtą vykdymo išlaidų reikalavimą šioje vykdomojoje byloje. Nurodė, kad visą išieškojimo vykdymo laiką jis nesislapstė, o bauda nebuvo sumokėta dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl jo atžvilgiu vykdomoji byla nutrauktina, suėjus vykdymo senaties terminui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-15 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad baudos išieškojimo metu skolininkas niekur nedirbo, antstolis baudos išieškojimo laikotarpiu pajamų ar turto, į kuriuos galima nukreipti išieškojimą nerado. Antstolis nuolat ir sistemingai atliko vykdymo veiksmus, siekdamas, kad bauda būtų išieškota. Teismas konstatavo, jog baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio aplaidumo ar neveikimo, o būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą baudą, domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su antstoliu, t. y. D. Ž., žinodamas apie paskirtą baudą, jos nesumokėjo, nesidomėjo jos išieškojimu, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdymo procesą vykdomojoje byloje dėl senaties termino suėjimo. Taip pat nustatyta, kad vykdomojoje byloje esantis vykdymo išlaidų paskaičiavimas atliktas pagrįstai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016‑01‑15 nutartį ir priimti naują nutartį – nutraukti vykdomąją bylą suėjus vykdymo senaties terminui. Apeliantas nurodo, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. 0172/07/00798 šiuo metu yra suėjęs dviejų metų vykdymo senaties terminas. Nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas ėmėsi kokių nors veiksmų išvengti baudos sumokėjimo. Nesutinka, kad antstolis ėmėsi visų reikalingų priemonių vykdomosios bylos vykdymui. Pažymi, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 1-277-170/07 yra priimtas pareiškėjui už akių, apie tolimesnius išieškojimui skirtus veiksmus nieko nežinojo, nes nebuvo informuotas apie esamą skolą. Apie minėtą vykdomąjį raštą sužinojo tik 2015 m. spalio/lapkričio mėn. pateikus užklausą Teisingumo ministerijai, kurios atsakyme buvo nurodyta, jog antstolis vykdo išieškojimą. Antstolis nepateikė duomenų, kad pareiškėjas asmeniškai buvo supažindintas su vykdomąją byla ir informuotas apie išieškojimą. Teigia, kad vykdymo procesas šioje vykdomojoje byloje turėjo būti nutrauktas suėjus senaties terminui, o už neteisėtą vykdymo išlaidų reikalavimą antstoliui turi būti skiriama bauda.

Atsiliepimas

Atsiliepimu antstolis Jonas Petrikas prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti, palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-15 nutartį, priteisti iš pareiškėjo suinteresuoto asmens antstolio Jono Petriko naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjas D. Ž. (N. Z.) žinojo apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu priėmimą, kadangi prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodomas siūlomos kaltinamajam skirti baudos dydis ir išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to, prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neskundė, su prokuroro siūlomu baudos dydžio visiškai sutiko, po Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-04-02 teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo nereikalavo surengti bylos nagrinėjimą teisme, žinojo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas fiziniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau baudos valstybei geranoriškai nemokėjo net ir pradėjus vykdomąją bylą. Pareiškėjas pats savo neveikimu (keitė darbovietes, įvykdė nusikaltimą, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę) sudarė tokias sąlygas, kad baudos išieškojimas užsitęsė iki dabar. Vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kuriuo antstolis nebūtų atlikęs jokių veiksmų dėl vykdomojo dokumento vykdymo. Pažymi, kad už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas D. Ž. prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0172/07/00798, nes suėjo baudos išieškojimo senaties terminas. Iš vykdomosios bylos Nr. 0172/07/00798 duomenų nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas, vykdo 2007-07-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-277-170/07 dėl 70 MGL, t. y. 2 534,18 Eur (8 750 Lt), dydžio baudos išieškojimo iš skolininko D. Ž. išieškotojos valstybės naudai. Iš vykdomojoje byloje esančių Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad 2015 m. duomenimis D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) vardas ir pavardė yra nurodomi N. Z..

Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 1-277-170/07 yra priimtas jam už akių, o apie vykdomojo rašto pagrindu atliekamus išieškojimo veiksmus nebuvo informuotas ir nežinojo. Pažymėtina, kad 2007‑07-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 1-277-170/07 išduotas baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas 2007‑04-02 teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs BK 183 str. 1 d. numatytą veiką, ir jam paskirta 70 MGL, t. y. 2 534,18 Eur (8 750 Lt) dydžio bauda. Kaip matyti iš minėto baudžiamojo įsakymo turinio, kaltinamasis D. Ž. teismo prašė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikui, tačiau šis kaltinamojo prašymas netenkintas, pažymint, kad įstatymo numatytas baudos sumokėjimo terminas – 2 mėnesiai – gan ilgas. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2007-04-27, taigi D. Ž. nereikalavo surengti bylos nagrinėjimą teisme, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu. Vykdomasis raštas antstolio kontoroje gautas ir priimtas vykdyti 2007‑07‑25, taigi bauda savanoriškai nesumokėta, nors pareiškėjui apie baudos paskyrimą akivaizdžiai buvo žinoma. Kadangi įstatyme numatytas įvykdymo terminas, raginimo įvykdyti sprendimą antstolis pareiškėjui išsiųsti neprivalėjo (Bausmių vykdymo kodekso 22 str., CPK 661 str. 1 d.).

Apeliantas teigia, kad vykdymo senaties terminas yra suėjęs ir atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, jog nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apeliantas ėmėsi veiksmų išvengti baudos mokėjimo. Tačiau, ištyrus vykdomosios bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti šias aplinkybes.

Vienas iš vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas (CPK 629 str. 1 d. 4 p.). Remiantis CPK 584 str. CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini taip pat ir teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu. Nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, jeigu yra suėjusi BK 96 str. nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis (BPK 337 str. 1 p.). Pagal BK 96 str., apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, arba per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. BK 96 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja; šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas; tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad antstolis siuntė skolininkui D. Ž. patvarkymus areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, teikė užklausas bankams apie pareiškėjo turimas sąskaitas bei lėšas jose, tikrino duomenis apie pareiškėjo darbovietę bei teikė užklausas į kitus viešuosius registrus. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis baudai išieškoti nuolat ir nuosekliai atliko vykdymo veiksmus. Nustatyta, kad antstolio 2007-09-24 patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą ir atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio siųstas į skolininko darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, tačiau 2007-10-02 gautas UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ pranešimas, kad D. Ž. yra sudaręs 2007-04-24 darbo sutartį, bet darbe nepasirodo, dėl to jam darbo užmokestis neapskaičiuojamas ir negali vykdyti vykdomojo dokumento (v. b. l. 39‑41). Antstolio 2007-10-08 patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą ir atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio siųstas į skolininko darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini 2)“, bet 2007-11-20 gautas UAB „(duomenys neskelbtini 2)“ pranešimas, kad D. Ž. įmonėje dirbo nuo 2007-09-21 ir atleistas iš darbo 2007-11-20, atlyginimas jam nebuvo išmokėtas, kadangi darbo metu padarė žalos (v. b. l. 45‑46). Antstolio 2008-09-01 patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą ir atlikti išskaitas iš darbo užmokesčio, siųstas į skolininko darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ grįžo neįteiktas (v. b. l. 57‑59). Iš šių duomenų matyti, kad atsakovas, žinodamas apie paskirtą baudą, dirbo, tačiau baudos nemokėjo, išieškojimu nesidomėjo. Konstatuotina, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl skolininko D. Ž. (N. Z.) vengimo vykdyti paskirtą baudą, domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su antstoliu, o ne dėl antstolio neveikimo. Nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nėra praėję 15 metų, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdymo procesą vykdomojoje byloje dėl senaties.

Kadangi nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, suėjus vykdymo senačiai, kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl baudos antstoliui skyrimo dėl vykdymo išlaidų skaičiavimo vykdomojoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta teisingai aiškinant ir taikant proceso teisės normas. Skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas prašo priteisti iš apelianto 55 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). CPK 442 str. 6 p. reglamentuota, jog ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo. CPK 443 str. 6 d. nustato šia tvarka nagrinėjamų bylų ypatybę – dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Įvertinus bylos aplinkybes bei ginčytinų vykdymo veiksmų pobūdį, vertintina, kad šiuo atveju priteisti antstoliui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra teisinio pagrindo, todėl antstolio prašymas netenkintinas (CPK 442 str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-15 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė