Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. T. (M. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarimo M. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) tyrėja surašė M. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2009 m. rugsėjo 26 d., apie 0.20 val., savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garsiai klausėsi muzikos, taip pažeisdamas viešąją rimtį, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų netriukšmauti.

II.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

M. T. buvo pripažintas kaltu padarius ATPK 183 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. ATPK 183 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad garsus grojimas kitokiais garsiniais aparatais vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

M. T. apeliaciniame skunde aplinkybės, jog jo bute grojo muzika, neginčija, tačiau nurodo, kad ja keliamas triukšmas neviršijo nustatytos leistinos normos. M. T. neneigia, kad nevykdė policijos pareigūno reikalavimo netriukšmauti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, išanalizavo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir nustatė, kad M. T. kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus visiškai įrodyta bylos medžiaga: Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitomis, iš kurių matyti, kad dėl iš apelianto buto sklindančio triukšmo į policiją buvo kreiptasi tris kartus - 2009 m. rugsėjo 26 d., 23.49 val. (dėl garsiai grojamos muzikos), 2009 m. rugsėjo 27 d., 1.04 val. (dėl piktybinio trypimo kojomis) ir 2009 m. rugsėjo 27 d., 3.00 val. (dėl trypimo kojomis, rėkavimo ir keikimosi) (b. l. 6 – 8); tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, jog, policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, prie pažeidėjo buto durų girdėjosi garsiai grojama muzika, duris atidaręs vyriškis pateikti asmens dokumentus atsisakė, pareikalavus šio vyriškio išjungti muziką ir nebetriukšmauti, taip pat paaiškinus jam apie gresiančią atsakomybę, vyriškis policijos pareigūnų reikalavimo neįvykdė, įžūliai juokdamasis pareiškė, kad muzikos neišjungs, nes nebuvo išmatuoti decibelai, išvykstant muzika bute grojo toliau (b. l. 9, 10); A. B. paaiškinimais apie tai, kad administracinio teisės pažeidimo metu M. T. bute buvo keliamas ypač didelis triukšmas (buvo rėkaujama, grojama garsi muzika, piktybiškai trypiama kojomis), iškvietus policiją, keliamas triukšmas dar labiau padidėjo (b. l. 11). Nors M. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo bute keliamas triukšmas neviršijo nustatytos normos, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-109-08 yra išaiškinta, jog triukšmo matavimai yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, nes asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 183 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta. Kaip jau buvo konstatuota prieš tai, ši aplinkybė visiškai įrodyta bylos medžiaga.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jam nebuvo išaiškintos jo teisės, todėl jis nepasikvietė į teismo posėdį liudytojais kaimynų. Nagrinėjamu aspektu pasisakytina, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog M. T. jame pasirašydamas patvirtino, kad jam buvo išaiškintos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės (ATPK 272 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo iškviesti liudytojus neprašė. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė būtinybės iškviesti M. T. kaimynus liudytojais, nes abejonių dėl M. T. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus nekyla, byloje esantys įrodymai yra neprieštaringi, vieni kitus papildantys, visiškai patvirtinantys administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. T. (M. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.