Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei Astai Bernatavičienei, nukentėjusiajai A. R., ekspertei Laurai Andriuškevičienei, gynėjui advokatui Juozui Šarkai,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, susituokusiam, pradinio išsilavinimo, nedirbančiam (senatvės pensininkas), neteistam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. 2017 m. spalio 24 d. apie 22 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, kilus žodiniam konfliktui, pastūmė sutuoktinę A. R., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko ji krito ir susižalojo veido kairę pusę, šiais veiksmais jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji A. R. parodė, kad J. R. yra jos sutuoktinis, santuokoje jie pragyveno daugiau kaip 40 metų, turi vieną dukterį, kuri gyvena atskirai nuo tėvų. A. R. su sutuoktiniu gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Jų tarpusavio santykiai nėra geri, nes sutuoktinis J. R. nesukalbamas, nenusileidžiantis, greitai supyksta, keikia ją necenzūriniais žodžiais. Yra buvę atvejų, kai jis ją pastumdavo, įspirdavo, tačiau dėl tokio sutuoktinio elgesio ji anksčiau į policiją nesikreipdavo. Abu gyvena atskiruose kambariuose, bendrauja mažai. 2017 m. spalio 24 d. apie 22 val. ji pamatė, kad J. R. buto virtuvėje nukabino šviestuvą ir, nuėmęs jo gaubtą, paliko kaboti tik elektros lemputę. Jai paklausus, kodėl jis taip padarė, atsakė, kad taip yra šviesiau. Ji su tuo nesutiko ir jie susibarė. Ji pasakė, kad iškvies jam policiją ir apsisukusi ėjo į savo kambarį. Buto koridoriuje J. R. ją prisivijo ir sudavė jai vieną kartą kumščiu į nugarą, dėl ko ji griuvo ir krisdama susimušė kairę veido pusę, jautė stiprų skausmą, atsirado mėlynė. Ji paskambino į policiją ir iškvietė pareigūnus, kurie atvykę sutuoktinį išvežė į policijos komisariatą. Šiuo metu ji neturi sutuoktiniui pretenzijų, tik nori, kad jis nekeltų konfliktų ir leistų jai ramiai gyventi. J. R. kartais elgiasi keistai, kalbasi su savimi, yra labai įtarus. Jis nesilankė pas gydytojus, bet prieš kelis metus ji buvo iškvietusi jam į namus gydytoją psichiatrą, kuris parašė sutuoktiniui vaistų, tačiau šis tų vaistų negėrė ir nesigydė.

Liudytoja R. A., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad J. R. ir nukentėjusioji A. R. yra jos tėvai, jie dviese gyvena bute (duomenys neskelbtini). Tėvai tarpusavyje nesutaria, gyvena atskiruose kambariuose. Ji su tėvu taip pat nebendrauja, nes tėvas konfliktinis, užsispyręs žmogus. Apie tai, kad tėvas smurtavo prieš motiną, ji sužinojo iš pačios motinos, kai ši jai paskambino ir pasakė, kad įvyko konfliktas su tėvu ir šis ją pastūmė, ji susimušė veidą, todėl motina iškvietė policiją. Liudytojos teigimu tėvui aiškiai yra sutrikusi psichika, todėl jam reikalinga medikų pagalba.

Specialisto išvada Nr. G 1082/2017 (06) patvirtina, kad A. R. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos kairio antakio išoriniame krašte (b. l. 23).

Iš A. R. pareiškimo policijai matyti, kad nukentėjusioji A. R. kreipėsi į policiją nurodydama, jog 2017 m. spalio 24 d. apie 22 val. namuose kilo konfliktas su sutuoktiniu J. R. dėl to, kad jis nuėmė šviestuvo gaubtą, konflikto metu sutuoktinis ją pastūmė ir ji buto koridoriuje nugriuvo ant grindų, susimušė kairės pusės antakį ir žandą, dėl to jautė fizinį skausmą (b. l. 1–5).

Policijos pareigūno T. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad alkotesteriu patikrinus sutuoktinių J. R. ir A. R. blaivumą, nustatyta, jog jie abu blaivūs (b. l. 7).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. R. paaiškino, kad gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), dviese su sutuoktine A. R.. Jie abu sutaria gerai, tik kartais, kaip ir visose šeimose, kyla konfliktai. 2017 m. spalio 24 d. vakare jis, būdamas namuose, sugalvojo, kad virtuvėje reikia nuimti šviestuvo gaubtą, nes yra per daug tamsu. Kai jis nukabino šviestuvą ir nuėmė jo gaubtą, į virtuvę atėjusi sutuoktinė pradėjo dėl to bartis. Tuomet jis atsistojo nuo kėdės ir buto koridoriuje sudavė ranka vieną kartą sutuoktinei per nugarą bei ją pastūmė, po ko ji pargriuvo ant grindų. Dėl savo poelgio jis labai gailisi (b. l. 32–33).

VšĮ Alytaus poliklinikos 2017 m. spalio 26 d. pažyma patvirtina, kad J. R. buvo gydytojo psichiatro lankytas namuose, jam diagnozuota delyras, esant demencijai F 05.1, ir kita kraujagyslinė demencija F 01.8 (b. l. 42).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu J. R. buvo atlikta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Gautas ekspertizės aktas Nr. 83TPK-65/2018, kurio išvadoje nurodyta, kad J. R. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas įgytas intelekto defektas – nepatikslinta demencija (F 03); J. R. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, daromo nusikaltimo pavojingumo, negalėjo valdyti savo veiksmų, jam rekomenduojamos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas Psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą; dėl konstatuoto kognityvinio sutrikimo J. R. negeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių bei duoti apie tai parodymų, jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje bei ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikime; J. R. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nebuvo psichinio sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, būsenoje (b. l. 58–60).

Teismo posėdyje dalyvavusi ekspertė Laura Andriuškevičienė patvirtino komisijos išvadą dėl J. R. nustatyto psichikos sutrikimo – nepatikslintos demencijos bei konstatavo, kad dėl šio intelekto defekto J. R. negalėjo ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam yra reikalingas priverstinis ambulatorinis gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog byloje įrodyta, kad J. R. 2017 m. spalio 24 d. apie 22 val. namuose kilusio buitinio konflikto su sutuoktine A. R. metu tyčia pastūmė nukentėjusiąją A. R., dėl ko ši nugriuvo ant grindų ir patyrė sužalojimus. Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. R. nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp J. R. smurtinių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, byloje įrodyta, kad J. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tačiau byloje nustatyta, kad J. R. tiek baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl jam konstatuoto įgyto intelekto defekto – nepatikslintos demencijos. Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Taigi, nustačius, kad J. R. negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, pripažintina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas.

Baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad jeigu įrodyta, jog asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas, jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė. Įvertinus J. R. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto bei teisiamajame posėdyje dalyvavusios teismo ekspertės psichiatrės išvadas ir rekomendacijas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti J. R. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Pažymėtina, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

pripažinti, kad J. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam J. R. per 20 dienų nuo nutarties nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.