Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, oficialiai nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno raj., neteistas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 4 dalimi,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2019 m. lapkričio 11 d. apie 15.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme įsidėdamas į kišenę jam paduotą pasižiūrėti A. C. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 5“ 240 Eur vertės su dėklu 10 Eur vertės šio telefono negrąžino, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajai A. C. priklausantį turtą padarydamas jai 250 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas įvyko daugiabučio namo, kuriame jis gyvena, kieme. Atėjo draugas A. parduoti telefoną, kitas draugas paėmė A. telefoną, kad apžiūrėti ir padavė jam (kaltinamajam). Jis (kaltinamasis) paduotą telefoną įsidėjo į kišenę ir su pagrobtu telefonu pasišalino. Telefonas „Xiaomi Redmi Note 5“. Telefonu kurį laiką naudojosi jis ir jo šeimos nariai, vėliau telefoną atidavė policijos komisariate. Telefonas turėjo dėkliuką, telefono ekranas buvo įskilęs, o pats telefonas buvo naudotas. Labai gailisi tokio savo poelgio, atsiprašo nukentėjusiosios ir yra įsitikinęs, kad daugiau toks elgesys nepasikartos.

Nukentėjusioji dėl pagrobto telefono vertės teisiamojo posėdžio metu parodė, kad telefoną pirko iš parduotuvės, esančios „Mole“, ir už jį bei dėkliuką mokėjo apie 300 Eur, t. y. tiek kainavo naujas telefonas su dėkliuku. Iki įvykio ji telefonu naudojosi apie kelis mėnesius, telefono ekranas iš tiesų buvo įskilęs, kadangi telefonas buvo iškritęs jai iš rankų. Tačiau nors ir su įskilusiu ekranu, mano, kad jis buvo vertas 240 Eur, o dėkliukas 10 Eur. Taip mano todėl, kad tokios šio modelio telefonų kainos buvo nurodomos skelbimuose, kuriuos peržiūrėjo po įvykio. Be to, jos telefonas buvo nedaug naudotas. Telefoną jai grąžino policijoje.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu susitaikė (susitaikymas užfiksuotas 2020 m. liepos 30 d. teisiamojo posėdžio protokole). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji kaltinamajam atleido ir nurodė, kad byloje civilinio ieškinio nereikš, kadangi pagrobtas telefonas jai jau yra grąžintas ir ji pretenzijų kaltinamajam neturi.

Kaltinamam E. S. kaltę pripažinus visiškai ir teisiamojo posėdžio metu davus išsamius parodymus, visi bylos dalyviai sutiko, kad bylos nagrinėjimas toliau būtų tęsiamas sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo E. S. visiško prisipažinimo ir parodymų, nukentėjusiosios A. C. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų dėl pagrobto telefono ir dėkliuko vertės, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.

2019 m. lapkričio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 13-18) užfiksuota, kad laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 11 d. 15.00 val. iki 16.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, prie pirmos namo laiptinės iš matymo pažįstami asmenys pavogė iš A. C. mobilųjį telefoną „Redmi Note 5“. Taip pat užfiksuoti nukentėjusiosios A. C. parodymai apie tai, kad ji 2019 m. lapkričio 11 d. apie 15.00 val. su R. R. sutarė susitikti dėl telefono keitimo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Susitiko prie minėto namo pirmos laiptinės. Kartu su R. buvo dar du vaikinai: D. R. ir E. S.. R. davė jai savo telefoną „Iphone 6“. Ji jam už šį telefoną turėjo duoti 120 Eur. Kadangi neturėjo smulkiau, davė 200 Eur (dvi kupiūras po 100 Eur), kad juos iškeistų ir atneštų jai 80 Eur grąžą. Savo mobilųjį telefoną „Redmi Note 6“ padavė E.. Padavus pinigus, R. su E. išėjo. Ji liko laukti, kol atneš jai grąžą. Su ja kartu liko D.. Vėliau paprašė D. palaikyti jos rankinę. Tuo metu, kai ji taisėsi batą, pamatė, kad jis nubėgo į viršų su jos rankine. Vėliau grįžęs D. jai padavė rankinę, ir pabuvęs su ja dar kurį laiką, išėjo. Jam išėjus jai kilo įtarimų, todėl pasitikrino, ar rankinėje yra jos piniginė. Ištraukusi piniginę pastebėjo, kad nebėra joje buvusių pinigų – 100 Eur kupiūros. Tada suprato, kad jai grąžos neatneš. Todėl pasibeldė pas draugę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, ir paprašė paskambinti policijai. Paskambinus minėtiems jaunuoliams, jie neigė, kad kažką pavogė. Mobilaus telefono „Redmi Note 6“ IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini). Patirtą žalą vertina 200 Eur, kadangi R. prieš paimdamas iš jos pinigus padavė jai savo mobilųjį telefoną.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 3 d. liudytoja papildomai apklausta nukentėjusioji A. C. parodė(t. 1, b. l. 26-27), kad 2019 m. lapkričio 10 d. dienos metu ji ėjo pas draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) name, Kaune. Kieme prie suoliuko pamatė iš matymo pažįstamus vaikinus, tarp kurių buvo R. R.. Ji prie jų priėjo. Jiedu su R. pradėjo kalbėtis apie telefonus, žinojo, kad jis turi „Iphone 6“ mobilaus ryšio telefoną. Ji norėjo tokio telefono, todėl jis pasiūlė mainytis telefonais. Iš pradžių tarėsi, kad ji jam duos savo mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note“, o jis jai „Iphone 6“ mobilaus ryšio telefoną, ir ji dar primokės 20 Eur. Susitarė susitikti kitą dieną. 2019 m. lapkričio 11 d. apie 15.00 val. ji atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Kieme buvo keli vaikinai – D. ir E.. Ji jų paprašė pakviesti R.. Po kiek laiko atėjo R., dar vienas vaikinas. Ji tada ištraukė savo mobilaus ryšio telefoną parodyti, jį padavė R., o jis padavė jai savo mobilaus ryšio telefoną „Iphone 6“. Jie apžiūrėjo telefonus. Ji su savimi turėjo pasiėmusi tris šimtus eurų kupiūromis po 100 Eur. Ji neturėjo R. duoti 20 Eur. Tada su R. pradėjo tartis, kad ji savo telefoną pasilieka, o jo telefoną perka už 120 Eur. Tada R. mobilaus ryšio telefonas „Iphone“ buvo paduotas E., kad jis išvalytų duomenis. Kiek prisimena, jos telefonas buvo pas R., ji tuo metu iš piniginės R. padavė 200 Eur, kuris pasakė, kad pinigus iškeis ir atneš grąžą. Kol E. valė R. telefoną, ji nematė, pas ką buvo jos mobilaus ryšio telefonas. R. jai padavė „Iphone 6“ telefoną ir jis su jos paduotais pinigais kartu su E. išėjo jų iškeisti. R. sakė jai palaukti, kol ateis. Ji liko laukti kieme su D. ir dar vienu jai nepažįstamu vaikinu. Ji apžiūrinėjo „Iphone“ telefoną ir tuo metu savo mobilaus ryšio telefono „Xiaomi Note Redmi“ nepasigedo. R. ir E. nuėjus pasigedo savo telefono. Ji prisimena, kad ir E. laikė bei apžiūrinėjo jos mobilaus ryšio telefoną, todėl žinojo, kad jis pas juos. Ji su savimi turėjo sportinę rankinę, kurioje buvo piniginė su likusiais 100 Eur vienoje kupiūroje. Jie visi trys ėjo link (duomenys neskelbtini) namo, pirmos nuo įvažiavimo laiptinės, kadangi pradėjo lynoti. Einant link laiptinės, ji norėjo kažką pasitaisyti ir padavė palaikyti rankinę D.. Jis su rankine nubėgo į laiptinę. Ji matė, kad jis buvo užbėgęs iki antro aukšto. Ji buvo palipusi laiptais ir liepė jam nusileisti, matė, kaip iš antro aukšto jis nusileido laiptais žemyn ir padavė jai rankinę. Pabuvo dar kelias minutes ir nieko nesakęs išėjo. Ji nematė D., kai jis nubėgo su jos rankine, apie 1-2 minutes. Jam išėjus, jai kilo įtarimų, kodėl jis taip greitai dingo. Ji pasitikrino rankinę ir pasigedo piniginėje 100 Eur. Antras vaikinas laukė su ja, maždaug už pusvalandžio jis išėjo. Ji dar liko laukti laiptinėje grįžtančio R.. Ji palaukė apie valandą laiko, R. su E. negrįžo, tada nuėjo pas draugę į namus ir iškvietė policiją. Po šio įvykio ji bendravo su R., kuris žadėjo jai grąžinti pinigus. 2019 m. lapkričio 10 d. ji nuo kortelės buvo nusiėmusi 300 Eur, iš kurių turėjo sumokėti už nuomą ir R. už telefoną. Kai R. padavė 200 Eur, piniginėje buvo likę 100 Eur. Be D. daugiau niekas jos rankinės nelaikė, neturėjo ir niekas daugiau iš jos pinigų paimti negalėjo. Vaikinas, kuris su ja ir D. liko laukti, buvo apie 19-20 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, apkūnaus kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, apvalaus veido, storų lūpų, šiek tiek atlėpusių ausų. Draugai vadina „vyšnia“. Atpažinti galėtų. Iš jos pavogtas mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi Redmi Note“ auksinės spalvos korpusu, baltos spalvos kraštais, įdėtas į auksinės spalvos plastikinį dėkliuką. Telefone buvo įdėta „Tele 2“ operatoriaus „Pildyk“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas dingo su SIM kortele. Telefonas buvo pirktas maždaug prieš tris mėnesius iki įvykio, naujas iš salono už 300 Eur. Dėkliuko vertė 10 Eur. Dėl šio įvykio jai padaryta bendra 490 Eur žala.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 26 d. liudytoja papildomai apklausta nukentėjusioji A. C. parodė (t. 1, b. l. 29), kad įtariamasis E. S. jos atsiprašė, iš jos pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi Redmi Note 5“ buvo grąžintas, žala atlyginta, dėl telefono vagystės jai turtinė žala nepadaryta, todėl civilinio ieškinio nereikš. Neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 30 d. liudytoja apklausta J. K. parodė (t. 1, b. l. 43-44), kad ji naudojasi mobilaus ryšio operatoriaus „Tele2“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo numeriu naudojasi apie penkerius metus. Šiuo numeriu taip pat kartais naudojasi jos sūnus E. S.. 2019 metų lapkričio mėnesį jai sūnus E. pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną, kurį buvo parsinešęs į namus. Ji neklausė, kieno tas telefonas ir iš kur. Ji ieškojo pirkti telefono savo dukrai E., tai telefoną nupirko iš sūnaus už 60 Eur. Į telefoną buvo įdėjusi savo SIM kortelę. Telefone jokios informacijos nebuvo. Telefonu naudojosi apie savaitę laiko. Po to ji įsigijo kitą mobilaus ryšio telefoną, SIM kortelę išsiėmė, o telefonas buvo namie nenaudojamas. Po kurio laiko telefono pasigedo. Kas paėmė ir kur padėjo telefoną, ji nežino, nei pas vieną iš vaikų nematė, kad juo naudotųsi. Telefono modelio neprisimena, išmanusis, kokios spalvos buvo neprisimena, negali pasakyti, kokios būklės. Telefonas jai nepatiko, todėl juo nebesinaudojo. Mergaitės, vardu A., nepažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 31 d. liudytoju apklaustas A. K. parodė (t. 1, b. l. 46-47), kad A. pažįsta nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio. 2019 metų lapkričio mėnesį buvo (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, kieme prie suoliuko kartu su R. R., E. S., A., M. Š., D. R.. Girdėjo, kaip A. su R. kalbėjo apie telefonus. A. norėjo „Iphone“ telefono, kurį turėjo R.. R. norėjo jį parduoti. Kiek prisimena, jie tarėsi, kad keičiasi tarpusavyje telefonais ir dar A. kažkiek primoka. Kokią sumą, nežino. Matė, kad A. turėjo „Xiaomi Redmi Note 6“ mobilaus ryšio telefoną, baltos spalvos. R. turėjo „Iphone 6“ mobilaus ryšio telefoną. Kitą dieną jis dirbo, todėl kai A. buvo susitikusi su R. dėl telefono, jo tuo metu nebuvo. Namo grįžo apie 17.00-18.00 val. Tada pas juos į namus atėjo A., kuri paprašė paskambinti. Jo draugė A. jai davė savo mobilaus ryšio telefoną, kad išsikviestų policijos pareigūnus. A. sakė, kad R. paėmė jos telefoną ir du šimtus eurų, turėjo iškeisti pinigus ir negrįžo. O D. R. davė palaikyti rankinę, tačiau jis nubėgo ir iš rankinės paėmė 100 Eur. A. buvo susinervinusi. A. išsikvietė policiją. Jis kartu su ja buvo lauke, kol atvyko policijos pareigūnai. A. jiems tą patį pasakojo, ką ir jam. Kaip minėjo, jis buvo pirmą dieną, antrą dieną jo nebuvo. Kai buvo paduoti pinigai, jis nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 6 d. liudytoju apklaustas D. V. parodė (t. 1, b. l. 49-50), kad 2019 metų lapkričio mėnesį dienos metu jis nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune. Namo kieme pamatė pažįstamus R. R., E. S., M. Š. ir D. R., su kuriais buvo iš matymo pažįstama mergina, vardu A.. Jis priėjo prie jų. Tuo momentu, kai jis priėjo, R. su E. nueidinėjo į parduotuvę. Jis stovėjo su D., M. ir A. prie suoliuko, kalbėjo. Kaip suprato, R. pardavė A. savo telefoną už 120 Eur. Ko R. ir E. nuėjo, jis nežinojo. Už kurio laiko sužinojo, kad jie nuėjo pakeisti pinigų. A. turėjo „Iphone 6“ telefoną. Ji žinojo, kad jos telefonas pas juos. Jis nematė ir nežino, kokį telefoną ji turėjo, viskas įvyko prieš jo atėjimą. Tada visi ėjo į namo laiptinę. Stovėjo prie pirmos laiptinės nuo įvažiavimo, paskui įėjo į laiptinę. Buvo keturiese, kalbėjo. Matė, kad A. turėjo sportinę rankinę. Stovint prie laiptinės, ji pati padavė palaikyti rankinę D.. D. su rankine nuėjo į laiptinę. A. nuėjo paskui jį. Jis liko lauke su M., rūkė. Parūkęs, maždaug už 2-3 minučių, jis su M. užėjo į laiptinę. A. su D. stovėjo pirmame aukšte. Rankinė jau buvo pas A.. Tada dar visi stovėjo apie pusvalandį, kalbėjo. D. kažkur išėjo. Jam atrodė, kad jis nuėjo į kitą namo laiptinę. Maždaug už 7 minučių A. pasitikrino rankinėje savo daiktus ir pastebėjo, kad dingo 100 Eur. Ji pasakė, kad D. paėmė pinigus. Nei jis, nei M. prie A. rankinės nebuvo prisilietę. Apie tai, kad rankinėje buvo pinigai, nežinojo, kol A. nepasakė, kad dingo. Jis pats nematė, kada ir kas paėmė iš rankinės pinigus. Jis pasakė, kad D. nuėjo iki kitos laiptinės, ir nuėjo pažiūrėti, kur jis yra. M. liko su A.. Jis nuėjo iki kitos namo laiptinės, pražiūrėjo visus aukštus, D. nerado. Jis grįžo pas A. ir M., palaukė apie pusvalandį, tikėdamiesi, kad grįš R., E. ar D., tačiau nei vienas negrįžo. Tada jie A. paliko, o jis su M. nuėjo savo keliais. Po įvykio bendravo su E. ir R., tačiau jie sakė, kad nieko neėmė. Jis pats jokių pinigų negavo, pas D. jokių pinigų nematė. „Xiaomi Redmi Note“ mobilaus ryšio telefonu matė naudojantis E. S. seserį E., tačiau negali pasakyti, ar tas telefonas iš A..

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 7 d. liudytoju apklaustas M. Š. parodė (t. 1, b. l. 56-57), kad 2019 metų lapkričio mėnesį vakare, apie 18.00-19.00 val., jis buvo kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, prie suoliuko kartu su R. R., E. S.. Prie jų priėjo iš matymo pažįstama mergina, vardu A., kuri buvo su kažkokia drauge. Tarp A. ir R. įvyko pokalbis dėl telefonų. R. turėjo „Iphone 6“ mobilaus ryšio telefoną. A. pasakė, kad nori tokio telefono. Tada R. jos paklausė, kokį telefoną ji turi. Kokio modelio telefoną turėjo, neprisimena. Jie susitarė, kad apsikeis telefonais ir ji primokės apie 60 Eur, tiksliai sumos neprisimena. A. tą vakarą neturėjo pinigų, todėl susitarė, kad kitą dieną apsikeis. Kitą dieną ryte atsikėlęs apie 11.00-12.00 val. jis ėjo link E. S. namų, (duomenys neskelbtini), ir pamatė nuo E. laiptinės einančią A.. Ji jo paprašė susisiekti su R., jam paskambinti, kad ji su juo susitiktų ir apsikeistų telefonais. Tada jis pasakė A. palaukti prie suoliuko, o pats nuėjo pas E. pasikviesti, kad jis pasidalintų internetu, kad galėtų pakviesti R.. Susitikęs su E., paskambino R.. Maždaug už pusvalandžio atėjo R.. Kieme buvo jis, R., E. ir A.. R. su A. kažką kalbėjo apie telefonus. Ką jie sutarė, jis negirdėjo, kadangi buvo nuėjęs. Paskui neprisimena, kuris pirmas atėjo – D. R. ar D. V.. Jis nebuvo prie A., kai ji padavė pinigus R.. Jis nematė, kaip buvo paduoti telefonai ir pinigai. Jis pastebėjo, kad R. su E. nebėra. Kada jie išėjo, nematė, kur ir ko nuėjo, nežino. Jis stovėjo prie pirmos laiptinės nuo įvažiavimo pusės, kai priėjo A., tada jau buvo D. V. ir D. R.. A. priėjusi sakė, kad apsikeitė su R. telefonais, davė jam pinigų, kad jis nueitų ir atneštų jai grąžą, nes neturėjo jam smulkių. Matė, kad pas A. buvo R. telefonas. Dar patikrino su D., kad telefonas iš vidaus būtų švarus, telefonas buvo atnaujintas. Jos seną telefoną jis matė prieš tai, kai jie susitiko. Jis matė, kaip jį padavė R.. Stovint prie laiptinės A. prasegė savo rankinę ir pasakė, kad nebėra jos telefono. Iš jos kalbos suprato, kad telefonas iš jos dingo, tai yra, kad jį pavogė. A. su savimi turėjo sportinę rankinę. Jie apie 15 min. pasėdėjo ant suoliuko ir ėjo atgal prie laiptinės. Nuėjus iki aikštelės, A. paklausė D., ar jis gali panešti jos rankinę. D. paėmęs rankinę nunešė prie laiptinės ir pakabino ant rūsio durų rankenos. Tada visi stovėjo. Po to įėjo į laiptinę D., užsidėjo jos rankinę. Jis su A. ir D. stovėjo pirmame aukšte, o D. pakilo laiptais aukščiau. Po 2-3 minučių A. pašaukė D., kad jis nedingtų su jos rankine. D. atėjo ir rankinę padavė A.. Jie vėl visi išėjo į lauką prie laiptinės. Po kažkiek laiko D. nuėjo nusipirkti rūkyti. A. pasiėmė savo piniginę ir pasakė, kad D. iš jos pavogė pinigus, 100 Eur. Jis su D. netikėjo, kad D. galėjo taip pasielgti. Jis su D. visą laiką buvo su A., o D. su A. rankine buvo palipęs aukščiau laiptais. 2-3 minutes D. nematė ir nežino, ką jis tuo metu darė su ta rankine, tačiau kai A. jį pašaukė, jis iškart atėjo. Kiek A. turėjo pinigų, jis nežino. Jis nematė, kada ji buvo išsitraukusi piniginę ir kiek pinigų padavė R.. Kai liko trise, t. y. jis, D. ir A., jie su ja stovėjo dar gerą pusvalandį ir laukė, kol grįš R. su E.. Jiems neskambino, kadangi neturėjo kaip. Buvo nuėję už namo, jų ieškojo, laukė, tikėjosi, kad jie ateis, tačiau jie nebepasirodė. Tada su A. išsiskyrė, jis su D. išėjo, o A. liko prie laiptinės. Kitą dieną buvo susitikęs su R., jis pasakė, kad A. turi grąžinti 40 ar 50 Eur. Daugiau jis jam nieko nesakė. Apie A. telefoną jis nieko nežino. Mobilaus ryšio telefono „Xiaomi Redmi Note 5“ nematė. Jis klausė D., ar jis paėmė pinigus, tačiau jis atsakė, kad išėjo ir viskas, apie pinigus nieko nesakė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 26 d. specialiuoju liudytoju apklaustas (BPK 80 straipsnio 1 punktas ir 82 straipsnio 3 dalis) D. R. parodė (t. 1, b. l. 65-66), kad 2019 metų lapkričio mėnesį vakare jis išėjo į kiemą. Kieme susitiko su draugais E. S., R., M. Š.. Su jais buvo mergina, vardu A.. Prieš tai jis ją keturis kartus buvo matęs. Kaip suprato, A. pirko telefoną „Iphone6“. Iš ko pirko, nežino. Ji kažkam padavė du šimtus eurų. Jis nematė, ar padavė kokį telefoną. Jis nematė, kas su tais pinigais išėjo. Jis nežino, ar turėjo parnešti grąžos, tiesiog kažkur išėjo. Jis liko su A., su ja buvo kažkoks jos draugas „(duomenys neselbtini)“. Jie buvo lauke prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Buvo įėję į pirmą namo laiptinę, buvo palipę tarp pirmo ir antro aukšto į laiptų aikštelę. Jis tiesiog buvo su jais, ko jie ten laukė, jis nežino. A. turėjo su savimi didelę rankinę. Dar būnant lauke, A. jam padavė tą rankinę ir paklausė „ar gali panešt“. Jis nešiojo tą rankinę, visą laiką buvo prie A.. Jis nuo jos su rankine nebuvo nubėgęs. Jis tos rankinės nekraustė. Po penkių minučių jis jai atidavė rankinę, dar kelias minutes pabuvo ir išėjo namo. Kodėl ji nurodo, kad iš jos rankinės pavogė pinigus, nežino. Tą pačią dieną jam paskambino A. draugė G., jos pavardės nežino, iš (duomenys neskelbtini) namo, kuri pasakė, kad grąžintų 300 ar 400 Eur ir telefoną. Jis suprato, kad kalba apie A.. Atsakė, kad jam neįdomu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 29 d. specialiuoju liudytoju apklaustas (BPK 80 straipsnio 1 punktas ir 82 straipsnio 3 dalis) R. R. parodė (t. 1, b. l. 71-72), kad A. žino iš matymo, su ja susipažino per pažįstamus. 2019 metų lapkričio mėnesį dieną prieš įvykį prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, kieme vakare jis buvo kieme kartu su draugais ir ėjo A.. Ji priėjo prie jų. Jis pamatė jos „ragelį“ ir pasakė, kad keičiam. Pas ją buvo „Redmi“ telefonas, baltos spalvos. Jis turėjo „Iphone6“, jai siūlė keistis, pasakė, kad duoda jai „Iphone“. Ji iš pradžių sutiko, o paskui persigalvojo, pasakė, kad pagalvos. Jie lyg tarėsi keistis pačiais telefonais, lyg pirkti telefoną, tačiau iki galo nesusitarė. Kitą dieną apie 11.00 val. jam paskambino E. S. ir pasakė, kad A. nori nupirkti jo telefoną už 100 Eur. Maždaug už 20-30 minučių jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Prie suoliuko buvo E. S., M. Š., A.. Ar buvo A., neprisimena. Ar D. R. buvo, ar atėjo vėliau, neprisimena. Ten būnant, A. apžiūrėjo jo telefoną, sutarė kainą – 120 Eur. Jis padavė savo telefoną E., kad padarytų „resetą“, tai yra iš telefono ištrintų visus jo duomenis. A. jam padavė pinigus. Ji turėjo 200 Eur (dvi kupiūras po 100 Eur). Jis jai pasakė, kad duotų pinigus, jis pakeis ir parneš 80 Eur grąžos. A. buvo paduotas jo telefonas „Iphone“. Kai jis su A. derino kainą, ji su savimi turėjo telefoną „Redmi“. Jis su A. sutarė, kad jai parduoda savo telefoną už 120 Eur, jos telefono neprašė. Jis nematė, kad ji savo telefoną kam nors paduotų. Tada su E. nuėjo iki Kovo 11-osios gatvės esančios „IKI Cento“ parduotuvės. Ten jis už paduotus pinigus nusipirko cigarečių, dar kažką. Paskui nuėjo iki Partizanų gatvės. Po poros valandų A. jam atsiuntė nuotrauką, kad vaikšto policija. Tada jam parašė G., kad jis pavogė pinigus, o kažkas pavogė telefoną. Jis neprisimena, ar tą patį vakarą, ar kitą parašė A. ir susitarė, kad kai turės pinigų, jai grąžins, kadangi už gautus pinigus jau buvo nusipirkęs kitą telefoną. Iš anksto jokio susitarimo apgauti A. nebuvo, jis ėjo iškeisti jos pinigus, bet užtruko, todėl negrąžino, o paskui pagalvojo, kad prasisuks. Jis A. telefono neėmė, kas jį paėmė, nematė. Pas E. A. telefono nematė. A. su savimi turėjo didelę rankinę. Matė, kaip tuo metu, kai jie trynė duomenis iš jo telefono, A. 100 Eur padavė M., kuris jam perdavė. Paskui A. iš rankinės piniginės ištraukė dar 100 Eur, kadangi neturėjo smulkiau, ir padavė jam. Jis nematė, kiek A. turėjo pinigų. Jis su E. nuėjo keisti pinigų, kieme liko A. su kitais asmenimis. Apie tai, kaip iš A. rankinės dingo 100 Eur, jis nežino. Po įvykio bendraujant su A. ji nurodė, kad jo draugai vagys ir kad dingo telefonas. Jis A. duotus pinigus išleido savo reikmėms, E. nedavė. Iš D. jokių pinigų negavo.

2020 m. vasario 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 97) užfiksuota, kad E. S. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 5“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini).

2020 m. vasario 24 d. daiktų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 98-104) užfiksuota mobilaus ryšio telefono „Xiaomi Redmi Note 5“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini) apžiūra.

2020 m. sausio 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 121) užfiksuota, kad atlikus pagrobto mobilaus ryšio telefono „Xiaomi Redmi Note 5“ IMEI kontrolę nustatyta, kad A. C. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) veikė iki 2019 m. lapkričio 11 d. 14.24 val. Nuo 2019 m. lapkričio 12 d. 19.14 val. jame veikė SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas. Tyrimo metu nustatyta, kad SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi E. S. mama J. K..

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Baudžiamoji byla teismui perduota su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame E. S. suformuluotas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Pagrobtas turtas laikytinas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos. Atitinkamai, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kai pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu baigiamosiose kalbose prokurorė atsisakė kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir E. S. veiką prašė kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kaip nedidelės vertės svetimo turto vagystę.

Toks prokurorės prašymas pagrįstas, kadangi jau aukščiau šiame nuosprendyje aprašytų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad kaltinimas E. S. dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nepasitvirtino, o jo veiksmai kvalifikuotini kaip nedidelės vertės A. C. priklausančio turto vagystė, t. y. kaip BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamojo E. S. visišku kaltės pripažinimu ir parodymais, o taip pat nukentėjusiosios A. C. parodymais apie jos telefono būklę, pagrobtų daiktų vertę vagystės metu bei įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka – liudytojų parodymais, 2020 m. vasario 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2020 m. vasario 24 d. daiktų apžiūros protokolu, 2020 m. sausio 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. tarnybiniu pranešimu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis E. S. pagrobė svetimą nedidelės vertės A. C. priklausantį turtą – 240 Eur vertės telefoną „Xiaomi Redmi Note 5“ ir 10 Eur vertės telefono dėklą. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra, ji suprato, kad grobia svetimą, jam nepriklausantį turtą, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų turto savininkui bus padaryta turtinė žala ir tokių padarinių norėjo. Kaltinamasis nukentėjusiosios telefoną su dėklu paėmė slapta, kai nukentėjusioji nematė. Nusikalstama veika yra baigta: E. S. užvaldė svetimą A. C. priklausantį turtą ir taip įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti juo, leido tuo turtu naudotis savo šeimos nariams. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo E. S. veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, sudėtį.

Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. S. prašė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu. Nukentėjusioji neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta jai su kaltinamuoju susitaikius. Be to, nukentėjusioji patvirtino, kad telefonas jai grąžintas ir kaltinamajam neturi jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėti bylos duomenys patvirtina, kad E. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, o nukentėjusioji, kuri sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta, jam atleido ir jie susitaikė. Pagrobtas telefonas su dėkliuku jau grąžinti, nukentėjusiajai padaryta žala jau yra atlyginta. Pažymėtina, kad kaltinamasis neteistas, yra jauno amžiaus, turi tėvus, kurie juo rūpinasi, todėl jo padaryta nusikalstama veika vertintina kaip sąlygota jo jauno amžiaus bei socialinės brandos stokos ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas sprendžia, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiuoju susitaikius sąlygos ir yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje bei nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu. Pagrindų, kuriems esant negalima kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, teismas nenustatė (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad dirba su tėvu statybose, t. y. jis turi savarankiškų pajamų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina kaip galinti paveikti kaltinamąjį, kad jis daugiau nenusikalstų ir pasidarytų išvadas dėl savo veiksmų realaus pavojingumo. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, kaltinamasis dirba neoficialiai, todėl įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis nustatomas minimalus, t. y. 5 MGL (250 Eur).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja A. C..

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti E. S., kad jei per vienerius metus jis padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir BK 71 straipsniu, skirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.