- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-09
- Bylos Nr.
- 2A-1272-56/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- D. V., V. V.
- Ieškovas
- UAB ,,Fixum“
Teisėja M. Ambrazaitienė Proc. sprendimo kategorijos:35.5.6;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. vasario 9 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. G. S.
atsakovui D. V.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo kuriuo patenkintas ieškovo UAB ,,Fixum“ ieškinys atsakovams D. V. ir V. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Fixum“ su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė iš skolininkų D. V. ir V. V. priteisti 1 038,16 Lt skolos už suteiktas administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas paslaugas; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto 2-as apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 2 d. išdavė teismo įsakymą kuriuo pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti visiškai.
Skolininkai D. V. ir V. V. teimui pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė teimo įsakymą panaikinti, nes kreditorius UAB ,,Fixum“ skolininko atžvilgiu neturėjo reikalavimo teisės.
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartimi teimo įsakymas panaikintas, o kreditoriui nustatytas terminas pareikšti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Fixum“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų D. ir V. V. 1623,23 Lt skolą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2,80 Lt išlaidas už banko paslaugas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2005 m. gruodžio 1 d. administravimo sutarties tarp UAB „Fixum“ ir UAB „Mėnulio slėnis“ pagrindu bei Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-04-11 įsakymo Nr. 30-758 „Dėl UAB „Fixum“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pagrindu teikė administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo atsakovai. Atsakovai neatsiskaitė už per laikotarpį nuo 2006-10-31 iki 2009-02-01 suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, todėl ieškovas kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas D. V. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Nurodė, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo būti daugiabučio namo administratore, kadangi 2005 m. gruodžio 1 d. Administravimo sutartis sudaryta su UAB „Mėnulio slėnis“, o Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-04-11 įsakymas Nr. 30-758, nustatantis administravimo faktą nėra įregistruotas viešame registre, todėl negali sukurti teisių ir pareigų tretiesiems asmenims – butų savininkams. Atsakovas nesutiko su administratoriaus taikomais įkainiais už administravimą, kadangi administravimo faktas neįregistruotas viešame registre, o administratoriaus atlyginimo dydis nenustatytas administravimą nustatančiame akte. Prieštaravo dėl mokėjimų už namo bendro naudojimo objektų eksploatavimą (priežiūrą), kadangi namas neturėjo jokio statybos broko ir negalėjo būti atliekami jokie statybos darbai. Nesutiko su mokėjimu už šilumos sistemų priežiūrą, nes ieškovas privalėjo organizuoti bendraturčių susirinkimą ir skelbti konkursą dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo parinkimo. Atsakovas nesutiko su skola už bendro naudojimo patalpų valymą ir teritorijos priežiūrą, kadangi bendro naudojimo patalpas jis valo pats, o teritorijos priežiūra nereikalinga, nes namui (duomenys neskelbtini) nėra priskirtas žemės sklypas, kuris turėtų būti tvarkomas. Be to, už bendro naudojimo elektrą jis turėtų mokėti elektros tiekėjui, tačiau iš elektros tiekėjo nėra gavęs jokių sąskaitų ar raginimų sumokėti už elektros energiją.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinys patenkintas.
Iš atsakovų D. V. ir V. V. solidariai, ieškovo UAB „Fixum” naudai priteista 1623,23 Lt skolos už administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2006-10-31 iki 2009-02-01, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2008-12-02 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1374,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas pažymėjo, kad atsakovams 2006-09-14 nuosavybės teise įsigijus butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jie kaip bendrososios dalinės nuosavybės bendraturčiai įgijo pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 2 d.). Teismo vertinimu, aplinkybė kad administravimo faktas nebuvo įregistruotas viešajame registre negalėjo daryti įtakos administravimo galiojimui, kadangi buto savininkai turėjo pareigą domėtis bendro naudojimo objektų būkle ir išlaikymu, domėtis, kas atlieka šių objektų eksploatavimą bei priežiūrą, turi teisę kreiptis į atitinkamą savivaldybės instituciją, kad būtų suteikta informacija apie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administratorių (DSNBĮ 10 str. 5 d.). Teismas konstatavo, kad namo savininkas (bendrasavininkis) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais nustatytais Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (DNSBĮ 5 str. 5 d.). Teismas įvertinęs ieškovo teikiamas paslaugas susijusias su bendro naudojimo objektų administravimu nenustatė, kad administratorius būtų viršijęs savo įgaliojimus ir vykdęs darbus, kurie nesusiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju atsakovų sutikimas administratoriaus atliekamiems darbams nebuvo reikalingas. Teismo vertinimu atsakovai mokesčius mokėjo pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos, tarybos bei administracijos įsakymus ir sprendimus priimtus laikotarpiu nuo 1997 metų iki 2009 metų, kurie reguliavo ginčijamų mokesčių mokėjimo tvarką ir tarifų dydžius. Už elektros energiją, sunaudotą namo bendroms reikmėms, bendro naudojimo patalpoms ieškovas mokestį skaičiavo pagal AB „RST“ nustatytus elektros energijos tarifus ir išrašytas sąskaitas-faktūras, sumą paskirstant proporcingai buto naudingam plotui. Teismas nustatė, kad gyvenamiesiems namams adresu (duomenys neskelbtini) A,B,C,D, E ir F yra suformuotas bendras žemės sklypas, kuris buvo tvarkomas vieno administratoriaus (UAB „Fixum“), veikiančio visuose daugiabučiuose namuose. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovai neįrodė, jog nustatyti tarifai apskaičiuoiti neteisingai, todėl padarė išvadą, kad pakankamo pagrindo manyti, jog mokesčių ir įmokų tarifai, apskaičiuoti remiantis nurodytais teisės aktais, būtų neteisingi nebuvo. Teismas nustatė, kad laikotarpiui nuo 2006-10-31 iki 2007-04-11 taikomi administravimo mokesčio ir administravimo, eksploatavimo tarifai nustatyti Administravimo sutarties Nr. 1. Priede. Nustatyti tarifai nenukrypo nuo nurodytų savivaldybės teisės aktais nustatytų tarifų, todėl teismas padarė išvadą, kad nors atsakovai Administravimo sutarties nepasirašė, tai nepanaikino atsakovų prievolės proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Teismo vertinimu, administravimo santykiai tarp administruojančios įmonės ir namo (duomenys neskelbtini), Vilnius savininkų atsirado teisėtu – sutarties pagrindu, nebuvo jokių juridinių faktų, dėl kurių administravimo santykiai galėjo nutrūkti – nebuvo įsteigta namo bendrija, nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, nebuvo išreikšta gyventojų valia, kad ieškovė nutrauktų administravimo paslaugų teikimą, todėl teismas sprendė, kad iš atsakovų solidariai priteistina 1623,23 Lt skola už administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2006-10-31 iki 2009-02-01. Remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu, ieškovui iš atsakovų priteista 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos: 64 Lt žyminio mokesčio, 2,80 Lt su bylinėjimusi susijusių išlaidų, 1308 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str., 88 str.), valstybės naudai 65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( LR CPK 92 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas D. V. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovo UAB ,,Fixum“ ieškinio netenkinti; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog buvo paskirtas namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje administratoriumi. Ieškovo reikalavimas dėl administratoriui priklausančio atlyginimo nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl ieškovas į atsakovą neturi reikalavimo teisės. Tuo tarpu teismas padarydamas išvadą, jog ieškovo taikomas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą apskaičiuotas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. tarybos sprendimu Nr. I-1206, nereikalavo, kad ieškovas pateiktų įrodymus apie apskaičiuotą bendrosios nuosavybės administravimo tarifą, nevertino ieškovo pateiktų skaičiavimų teisingumo ir nepagrįstai pripažino ieškovo reikalavimą pagrįstu. Ieškovo reikalavimas dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros apmokėjimo nepagrįstas, nes namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2006 m. lapkričio 10 d. pripažinus tinkamu naudoti ir nustačius defektus statytojas juos turėjo pašalinti neatlygintinai remiantis Statybos įstatymo nuostatomis, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1997 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. I-1283 V patvirtinta ,,Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodika. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Gyvenamųjų namų priežiūros ir remonto paslaugos perkamos konkurso tvarka, vadovaujantis kainos ir kokybės kriterijais, todėl taikant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų nuostatų 7.2 punktą, ieškovas turėjo organizuoti paslaugų pirkimo konkursą, tačiau teismas nepareikalavęs iš ieškovo jokių dokumentų apie viešuosius pirkimus, padarė nepagrįstą išvadą, jog tarifas apskaičiuotas teisingai ir neaskaičiavęs tarifu nustatytų skaičiavimų teisingumo, padarė nepagrįstą išvadą, kad mokestis yra teisingas ir taikytinas atsakovo atžvilgiu. Namo šildymo sistemos priežiūra aiškiai apibrėžta teisės aktuose, todėl teismas spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo turėjo jais vadovautis ir įvertinti ar pasirenkant šios rūšies darbus nebuvo pažeistos namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pasirinkimo procedūros. Tačiau teismas neįvertino, kad ieškovas dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pasirinkimo neorganizavo patalpų savininkų susirinkimo ir neleido butų savininkams nuspręsti dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pasirinkimo, tuo ieškovas piktnaudžiavo užimama padėtimi ir veikdamas savanaudiškai siekė pasipelnyti. Teismas neįvertino, kad ieškovas nepagrįstai priskyrė savo naudai mokestį už (duomenys neskelbtini) namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, nes ieškovas neturėjo Valstybinės energetikos inspekcijos leidimo verstis šia veikla. Be to, ieškovo nurodytas tarifas 0,1950 Lt/ kv.m už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą nepagrįstas rinkoje galiojančiomis kainomis, o techninės priežiūros paslaugos nebuvo perkamos pagal kokybės ir kainos santykį, todėl teismo išvada, jog ieškovo taikomas mokestis už namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą nustatytas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. I-569 ,,Dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos maksimalių tarifų nustatymo“ nepagrįsta. Ieškovas neįrodė, kodėl konkurso tvarka negalėjo parinkti darbų vykdytojo, taip pat neįrodė, kad buvo objektyvios priežastys darbų vykdymo neperduoti šilumos tiekėjui UAB ,,Vilniaus energija“, todėl ginčijamą mokestį teismas turėjo vertinti vadovaudamasis teisės normomis taikomomis vartojimo sutartims (CK 6.188 str.). Ieškovas nepagrįstai skaičiavo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, nes tokios veiklos vykdymui jis neturėjo licenzijos, tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad už elektros energiją, sunaudotą bendroms namo reikmėms bei bendrojo naudojimo patalpoms ieškovas mokestį skaičiavo pagal AB ,,RST“ pateiktas sąskaitas-faktūras ir nustatytus elektros tarifus, sumą paskirstant proporcingai naudotam plotui. Teismas neįvertino, jog byloje nebuvo pateikti duomenys, kad laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2009 m. vasario 1 d. ieškovui buvo pateikimos sąskaitos-faktūros už sunaudotą elektros energiją ir jis jas apmokėjo. Byloje nebuvo pateikti elektros tarifų dydžiai, jų suma ir mokėjimai, taip pat nepateikti skaitliuko rodmenys, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad tik ieškovui turėjo būti mokamas mokestis už sunaudotą elektros energiją bendrojo naudojimosi patalpose. Teismas neįvertino, kad atsakovas už elektros energiją yra pilnai atsiskaitęs ir nevertino jo pateikto mokėjimo kvito. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas turi teisę rinkti mokesčius už atliekų išvežimo (tvarkymo) paslaugas, nes tokį paslaugų teikimą oganizuoja vietos savivaldybės (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 1 d, 4 d.), kurios nustato rinkliavas už teikimą paslaugą, tačiau teismas nesiaiškino ar pas atsakovą buvo susikaupę atliekos ir ar atsakovas nepažeidė įstatymų susikaupusias atliekas priduoti išvežimui kitam operatoriui UAB ,,Švarus miestas“. Atsakovo nuomone, jo teisės sudaryti atliekų išvežimo sutartį su kitu operatoriumi negali būti varžoma ir jis turėjo teisę atsisakyti sudaryti sutartį su ieškovu, tačiau teismas nurodytas aplinkybes vertino formaliai ir nepagrįstai sprendė, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojų buitinių atliekų išvežimo sutartį pasirašė ieškovas. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas nesinaudoja telefonspyne, nes jo bute ji neįrengta, todėl mokestis už nadojimasi ja priteistas nepagrįstai (CK 4.83 str. 4.). Teismas netinkamai įvertino mokesčius už bendrojo ploto patalpų valymą ir namo teritorijos priežiūra, nes iš Nekilnojamojo turto 2010 m. vasario 8 d. registro išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) A,B,C,D,E ir F namų savininkams nėra priskirtos žemės sklypų dalys, todėl kiekvienam iš savininkų nepriskyrus atskiro žemės sklypo dalies, pagrindo teigti, jog namas (duomenys neskelbtini) turi sudarytą atskirą žemės sklypą kuris buvo priskirtas administravimui, nebuvo. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 4 dalies, 179 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes namo (duomenys neskelbtini) ir kitų patalpų savininkai nesudarinėjo administravimo sutarties su ieškovu. Administravimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir UAB ,,Mėnulio slėnis“. Sutartis sudaryta iki namo (duomenys neskelbtini) pastatymo. Byloje nėra duomenų, kad namo bendrasavininkiai būtų perėmę UAB ,,Mėnulio slėnis“ teises, tokio sutikimo nedavė ir atsakovas, todėl ieškovas negaudamas mokėjimų iš UAB ,,Mėnulio slėnis“ turėjo žinoti, kad atgęžtinio reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis neturės. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir 2010 m. vasario 8 d. nekilnojamojo turto registro išrašas. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas ir kiti namo bendrasavininkai būtų davę sutikimą dėl Administravimo sutarties Nr. 1 vykdymo, todėl teismas administravimo sutartį aiškino plečiamai ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nebuvo jokių juridinių faktų, dėl kurių administravimo santykiai galėjo nutrukti. Tokia teismo išvada prieštarauja Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 daliai, 4.85 straipsniui ir 6.188 straipsnio 9 dalies nuostatoms. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nevertino ieškovo elgesio ir sąžiningumo vykdant ūkinę veiklą, kai administravimas vykdomas pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas. Ieškovas nepranešdamas butų savininkams apie teikiamas paslaugas, nekontroliavo įmokų surinkimo, todėl nevykdė darbo su skolininkais ir savo veiksmais apribojo atsakovo galimybę sužinoti apie ieškovo kaip administratoriaus vykdomą veiklą. Atsakovas patikrinęs ieškovo duomenis viešajame registre nenustatė, kad ieškovas turi teisę administruoti namą (duomenys neskelbtini), o Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus 2007 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. 30-758 nebuvo skelbtas vietinėje spaudoje, todėl ieškovas negalėjo įgyti reikalavimo teisių atsakovui iki 2010 m. sausio 10 d. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų panaigiančių ieškovo pateiktų duomenų teisingumą (CPK 178 str.), nes atsakovas neturėdamas duomenų apie ieškovo vykdomą ūkinę veiklą ir patirtas išlaidas tokių duomenų pateikti negalėjo. Ieškovas nepagrįstai naudojosi teisininko paslaugomis, nes ginčas kilo dėl neapdairaus ir galimai nesąžiningo administratoriaus pareigų vykdymo, o adminisratorius pagal kompetenciją turėjo sugebėti pats surinkti reikiamus dokumentus ir kreiptis į teismą, todėl išlaidos už teisininko suteiktą pagalbą buvo patirtos nepagrįstai.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Fixum“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas visapusišku bylos aplinkybių ištyrimu bei įvertinimu, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas neturi teisės administruoti atsakovo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Būdamas namo bendrasavininkiu atsakovas turi pareigą mokėti mokesčius būtinus namui išlaikyti saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Be to atsakovas neįrodė, kad įmokų dydžiai yra nepagrįsti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bei įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus (CPK 4183 str., 185 str.) konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimas kuriuo patenkintas ieškovo UAB ,,Fixum“ ieškinys, atitinka faktines bylos aplinkybes, bei materialinės teisės normas reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, šių patalpų administravimą, kai savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties (CK 4.82 str., 4.84 str., CK 4.236-4.252 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei argumentais ir jų nebekartoja.
Bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Fixum“ namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje administravimo paslaugas teikė bei rinko mokesčius pagal 2005 metų gruodžio 1 d. sutartį sudarytą tarp UAB ,,Fixum“ ir UAB ,,Mėnulio slėnis“, kuri veikė kaip gyvenamųjų namų, tame tarpe ir namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, statytojo teisių perėmėjas. Kadangi butas (duomenys neskelbtini) įgytas 2006 metų rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-6296 pagrindu (b.l. 9), atsakovams kaip naudojamo buto savininkams perėjo teisės ir pareigos (CK 4.48 str. 2 d.) atsiradusios pagal 2005 m. gruodžio 1 d. administravimo sutartį Nr. 1.
Kadangi butų bendrasavininkai nėra sukūrę gyvenamojo namo bendrijos, nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 30-758 ieškovas buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) korpusų A,B,C,D,E,F administratoriumi (b.l. 6-8), nustatant administravimo paslaugų įkainius (CK 6.238 str. 1 d.).
Nurodytos aplinkybės patvirtina (CPK 178 str.), kad ieškovo reikalavavimas atsakovams dėl atlyginimo už jo veiklą mokėjimo yra teisėtas bei pagrįstas ir atsakovų nustatyta tvarka nenuginčytas.
Ieškovas pateikė į bylą įrodymus (CPK 178 str.), kad už bendrojo naudojimo objektų, išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemos nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą) taikė mokesčių tarifus vadovaudamasis Vilniaus miesto valdybos 1999 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 1283-V, namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą – Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 17 d. spendimu Nr. 1-569 patvirtintais įkainiais.
Už elektros energiją, sunaudotą namo bendroms reikmėms – pagal AB ,,RST“ nustatytus elektros energijos tarifus ir išrašytas sąskaitas-faktūras.
Už komunalinių atliekų tvarkymo darbus ieškovas rinko mokesčius pagal Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 1-1320 patvirtintus įkainius.
Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 106) patvirtina, kad žemės skpypas Nr. 0101 – 0028 – 0019 buvo perduotas gyvenamųjų namų statybai, žemės sklypo naudojimo būdo (pobūdžio) pasikeitimas įregistruotas Vilniaus apskrities viršininko įsakymo 2005 m. birželio 22 d. Nr. 2.3 – 5487 – 01 pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1997 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 520 – V ieškovas privalėjo užtikrinti sklypo privalomuosius sanitarijos ir higienos reikalavimus bei gauti priežiūros mokestį pagal patvirtintą sąmatą.
Ieškovo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą patvirtina teisės aktai bei į bylą pateiktos sąskaitos atsakovams, pagrindžiančios nesumokėtą mėnesinį mokestį (b.l. 63-90).
Ieškovo ieškinio reikalavimas įrodytas, o atsakovų nustatyta tvarka šis reikalavimas nenuginčytas (CPK 178 str.).
Nurodytų argumentų ir išvadų pagrindu apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pagrindu iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteistinos 605 Lt išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iš atsakovų solidariai, valstybės naudai priteistinos 7,05 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo D. V. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš D. V. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai, ieškovo UAB ,,Fixum“ į.k. 300510344 naudai 605 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, o valstybės naudai 7,05 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.