- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-364-332-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
- Advokatai
- Henrikas Oseckis
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-364-332/2010
Teisėja: Vilija Valantienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. spalio 14 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo –privataus kaltintojo V. E. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-07-01 nutarties, kuria baudžiamoji byla R. K. atžvilgiu nutraukta, nustačius Lietuvos Respublikos BK 28 str. numatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę.
Iš V. E. R. K. priteista 1500 Lt atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2008-10-06, apie 19:30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, prie sandėliukų pagaliu suduodamas V. E. į įvairias kūno vietas padarė daugybinius kūno sumušimus, o būtet – odos nubrozdinimą veide, kraujosruvas nugaroje ir dešiniame žaste, t. y. sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši veika, kurios padarymu buvo kaltinamas R. K. , kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis – privatus kaltintojas V. E. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-07-01 nutartį, kaip nepagrįstą, tendencingą, neobjektyvią ir todėl neteisėtą, R. K. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. l d., ir nubausti, jo naudai iš R. K. priteisti 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt atstovavimo išlaidų.
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja D. D. nurodė mačiusi, kaip R. K. išėjo iš sandėliuko nešinas pagaliu ir iškart puolė jį (V. E. ), sudavė kelis smūgius, pataikė jam (V. E. ) pagaliu į koją, taip pat į veidą ir šoną. Liudytoja J. P. parodė, kad matė, kaip R. K. išėjo ir pradėjo mosikuoti pagaliu, trenkė 2-3 kartus patėviui (V. E. ) į šonus. Šie liudytojų parodymai, anot apelianto, patvirtina tai, kad R. K. jį sužalojo jau po to, kai jo ir R. K. konfliktas sandėliuke buvo pasibaigęs.
Pažymi, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-06-09 nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2009-10-07 nutartimi neginčijamai nustatyta, kad R. K. kieme, pasibaigus konfliktui sandėliuke, jam pagaliu sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. To neneigia ir pats R. K. , apklaustas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje, kurioje jis (V. E. ) yra pripažintas kaltu. Visas aplinkybes, kurios patvirtina jo ir liudytojų paaiškinimus, apylinkės teismo teisėja vertina kritiškai, tuo tarpu R. K. teiginius nepagrįstai laikydama teisingais.Visa nutartis grindžiama tik prielaidomis, kurios interpretuojamos tik R. K. naudai. Apelianto manymu, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo R. K. veiksmuose esant būtinąją gintį, kadangi R. K. jį užpuolė ir mušė pagaliu, jau pasibaigus konfliktui sandėliuke ir išėjus į lauką.
Teismo posėdyje nukentėjusysis – privatus kaltintojas V. E. prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta – R. K. ir jo atstovas advokatas prašė nukentėjusiojo – privataus kaltintojo V. E. apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiojo – privataus kaltintojo V. E. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai bylą R. K. atžvilgiu nutraukė, nustačius Lietuvos Respublikos BK 28 str. numatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią būtinosios ginties aplinkybę.
Nutraukdamas R. K. atžvilgiu baudžiamąją bylą, apylinkės teismas pagrįstai sprendimą pagrindė Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-06-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-61/2009, kurioje V. E. pripažintas kaltu dėl padarytų sužalojimų R. K. , nustatytomis bei Šiaulių apygardos teismo 2009-10-07 nutartimi patvirtintomis aplinkybėmis, kad konfliktą, įsižeidęs dėl jo atžvilgiu R. K. pasakytų žodžių, pradėjo V. E. – pasikėsino į R. K. sveikatą, užpuolė jį sandėliuke ir kumščiu sudavė smūgius jam į galvą, o R. K. gynėsi nuo pastarojo sandėliuke sugriebta lazda. Vėliau, muštynėms persikėlus į kiemą, kur jas jau matė liudytojos D. D. ir J. P. , mosikuodamas tuo pačiu pagaliu R. K. ėjo V. E. link ir kelis kartus juo trenkė pastarajam. V. E. atėmė lazdą iš R. K. , pargriovė jį ant žemės, laikė prispaudęs, savo ruožtu R. K. laikė V. E. kojas. Pastarajam pasiūlius baigti muštynes, ir R. K. jį paleidus, abiem atsikėlus nuo žemės, V. E. vėl pargriovė R. K. ir spyrė jam į galvą. Minėto Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-06-09 nuosprendžio V. E. neskundė, tokiu būdu sutikdamas su teismo padarytomis išvadomis dėl faktinių įvykio aplinkybių. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog R. K. , gindamasis lazda stūmė V. E. iš sandėliuko ir, išėjus abiem iš sandėliuko laukan, t.y. tam pačiam konfliktui tebesitęsiant, iškart sudavė pastarajam būtinosios ginties tikslu. Šiuo atveju nukentėjusiojo – privataus kaltintojo apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų D. D. ir J. P. parodymai, kad jos matė, kaip R. K. išėjo iš sandėliuko nešinas pagaliu ir iškart puolė V. E. , sudavė lazda V. E. kelis smūgius, tik patvirtina apylinkės teismo pagrįstai padarytą išvadą, kad tokiu būdu R. K. gynėsi nuo neteisėto, realaus, pavojingo ir akivaizdaus pavojaus, kuris, R. K. su V. E. išėjus iš sandėliuko dar nebuvo pasibaigęs. Tai, kad pavojaus grėsmė nebuvo praėjusi, patvirtina ir faktinė aplinkybė, jog kieme V. E. pasiūlius baigti muštynes, ir abiems, R. K. ir V. E. , atsikėlus nuo žemės, V. E. vėl pargriovė R. K. ir spyrė jam į galvą. Taigi, R. K. gynybos veiksmai – papildoma specialisto 2010-05-19 išvada Nr. G 144/10(13) nustatytas V. E. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – buvo adekvatūs jį užpuolusio V. E. veiksmams, gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Be to, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo apylinkės teismas, gynybos veiksmai buvo atlikti iš karto po pavojingo kėsinimosi pradžios ir tokiam kėsinimuisi tebevykstant, todėl pagrindo konstatuoti, kad R. K. peržengė būtinosios ginties ribas, nėra.
Įvertinus aukščiau nurodytus ir kitus apylinkės teismo ištirtus įrodymus, kolegija laiko, kad apylinkės teismo padarytos išvados yra pagrįstos bylos faktinėmis aplinkybėmis, su jomis nesutikti nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. K. pareiškė prašymą priteisti iš nukentėjusiojo – privataus kaltintojo V. E. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Iš byloje pateikto 2010-09-23 pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. advokatui H. Oseckiui už atstovavimą – gynybą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1000 Lt. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą ir apimtį – procesas buvo pradėtas privataus kaltinimo tvarka dėl nesunkaus nusikaltimo, faktiškai advokato teiktas teisines paslaugas, teisinės pagalbos teikimo trukmę – advokatas atstovavo R. K. tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat iš dalies atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtintose „Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse“ (toliau vadinama – Taisyklės) numatytą advokatams, teikiant antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydį (Taisyklių 12 p. nurodyta, kad baudžiamosiose bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK numatytą nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltės formą; <...> bylos procese dėl tyčinių apysunkių ir tyčinių nesunkių nusikaltimų už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme numatytas 0,15 MMA atlygis, t.y. 120 Lt), daro išvadą, kad R. K. prašomos atlyginti išlaidos advokatui yra akivaizdžiai per didelės, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, atlygintinų išlaidų dydį sumažinant iki 300 Lt.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nukentėjusiojo – privataus kaltintojo V. E. apeliacinį skundą atmesti.
Iš V. E. R. K. naudai priteisti 300 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.