Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-30 · Civilinė byla Nr. B2-6136-577/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
B2-6136-577/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
A. D.
Atsakovas
UAB „Gemlita“
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-6136-577/2014
Procesinio sprendimo Nr. 2-55-3-02336-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija: 103.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovo A. D. ieškiniu atsakovui UAB „Gemlita“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu atsakovui UAB „Gemlita“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Ieškovas A. D. teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, kuris, teismo vertinimu, neatitinka LR Įmonių bankroto įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimų.

LR Įmonių bankroto įstatymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Šia norma siekiama, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą, todėl norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-540/2009; 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-696/2009 ir kt.).

Kaip matyti iš su pareiškimu pateiktų pašto kvitų, visų pirma 2014-07-24 pranešimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo siųstas tik atsakovo vadovo gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), antrą kartą, t.y. 2014-09-24, pranešimas buvo siųstas minėtu vadovo gyvenamosios vietos adresu ir įmonės registracijos adresu – Justiniškių g. 146, Vilnius. Taigi iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio spręstina, kad ieškovo pranešimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui įmonės registracijos adresu buvo siųstas tik vieną kartą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovas su pareiškimu nepateikė teismui tinkamų įrodymų, iš kurių turinio teismas galėtų spręsti, kad ieškovas bent formaliai tinkamai įvykdė savo pareigą įspėti skolininką apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. ar pranešimas buvo tinkamai įteiktas atsakovui įstatyme numatyta tvarka. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas ieškovo dėmesys ir į tai, kad AB Lietuvos pašto kvitai nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis dokumentų įteikimą adresatui. Pašto kvitai tik patvirtina, kad dokumentai buvo įteikti paštui. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1985/2013).

Taip pat pastebėtina, kad kai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi kreditorius, taikoma ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius privalo pateikti įmonei. Kaip matyti iš pareiškimo ir jo priedų, ieškovas teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jis laikėsi ir ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos. Kreditoriaus pareiga pateikti pareiškimo ir jo priedų nuorašus įmonei svarbi tuo, jog yra susijusi su ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies reikalavimų įgyvendinimu, t.y. įmonės vadovo pareiga pateikti teismui reikiamą informaciją, kad jis operatyviai ir nepažeisdamas ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino galėtų spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą.

Pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad yra įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, bei minėto pranešimo kopija (ĮBĮ 6 str. 1 d.). Nesant duomenų apie tai, kad atsakovui buvo įteikti pranešimai dėl bankroto bylos iškėlimo bei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedų nuorašai, nėra pagrindo manyti, kad atsakovui apskritai yra žinoma apie inicijuojamą bankroto procesą.

Taigi, teismo vertinimu, tokia ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, kurią pasirinko ieškovas, nėra tinkama. Nustačius šias aplinkybes, yra pagrindas atsisakyti priimti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, nes teismui nėra pateikti tinkami įrodymai, iš kurių turinio teismas galėtų spręsti, kad atsakovui yra tinkamai pranešta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas yra privaloma pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, taip pat teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovui yra tinkamai įteikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedų nuorašai (ĮBĮ 6 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 3 p. numato, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Pažymėtina, kad atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo pareiškėjui vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 3 p., 290-291 str.,

nutarė:

atsisakyti priimti ieškovo A. D. ieškinį atsakovui UAB „Gemlita“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per nutartį priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič