Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-05-27 · Administracinė byla Nr. eAS-716-821/2026

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-27
Bylos Nr.
eAS-716-821/2026
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-04307-2025-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė (pran.)
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui
Administracinė byla Nr. eAS-716-821/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-04307-2025-9Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. gegužės 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Ivetos Pelienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo (realizavimo); 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – neatitinka faktinės tikrovės; 3) pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, laiku nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoningai tyčia įšaldant bylas, ne tik neatitinka nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės sampratos / esmės; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) pripažinti atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos elgseną neteisėtu neveikimu, diskredituojant pačią instituciją – teismą – piktybišku savavaldžiavimu ir įpareigoti atsakovą (Konstitucinį Teismą), taip pat ir teismą, klausyti įstatymų, moralės (etikos) principų nuostatų, paisyti savo veiksmų (elgsenos) atsakomybės ir vykdyti teisingumą; 5) neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti neteisingumo vykdyme; 6) nustoti savivaliaujant pareiškėjui kenkti ir sudaryti tinkamas sąlygas pareiškėjui apginti savo teises, įstatymų saugomus interesus; 7) pripažinti ir priimti ,,DK 24 str. 1 d.“, ,,DK 24 str. 2 d.“, ,,DK 24 str. 5 d.“, ,,DK 26 str. 1 d.“ įtvirtintas nuostatas; 8) konstatuoti faktą, kad antrus metus nesugebama pripažinti neteisėtais Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pažeidimus.