Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-25 · Byla Nr. N-575-2881-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-25
Bylos Nr.
N-575-2881-10
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2881/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5; 39.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nutarimo M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. spalio 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad jis 2008 m. spalio 9 d. 19 val., vairuodamas motociklą Honda CBR 1000, valst. (duomenys neskelbtini), Šiaulių g., Radviliškyje, nesustojo stabdomas uniformuoto policijos pareigūno.

Žemesnės instancijos teismas

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 28 d. nutarimu pripažino M. K. kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir skyrė jam 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pripažinimu ir liudytojų parodymais įrodyta, kad stabdymo vieta buvo miesto teritorija, kur leistinas greitis yra 50 km/h, taigi pažeidėjas turėjo pasirinkti greitį, kuriuo važiuojant būtų galima pastebėti jį stabdantį policijos pareigūną. Iš liudytojo L. S. parodymų teismas sprendė, kad jis pažeidėją ėmė stabdyti iš 40-50 metrų atstumo, todėl teismas abejojo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiu, kad jis nepastebėjo policijos pareigūno. Teismas nurodė, kad pareigūnai akivaizdžiai matė viršijamą greitį ir ne tik galėjo, bet ir privalėjo stabdyti pažeidėją, net jei jie nebūtų turėję greičio matavimo įtaiso, nes taip turėjo vykdyti vienus svarbiausių policijos uždavinius – kitų teisės pažeidimų prevenciją ir saugaus eismo priežiūrą (Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. 4, 6 p.). Teismas aplinkybę, kad pažeidėjas Šniūraičių, Kairių ir Aleksandrijos gyvenvietes pravažiavo aiškiai didesniu nei leistinu greičiu, laikė akivaizdžiu faktu, nes tarnybiniu automobiliu važiavę policijos pareigūnai nesugebėjo motociklo pavyti 190-200 km/h greičiu.

II.

Apeliaciniu skundu M. K. prašo apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, 2008 m. spalio 28 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti, administracinę bylą nutraukti, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 dalimi, kadangi nutarime nurodytu laiko apelianto uniformuotas pareigūnas nestabdė, šią aplinkybę patvirtino liudytoja E. N. Apelianto nuomone, pareigūnų R. K. ir L. S. parodymai šališki, subjektyvūs, prieštaringi ir neatitinkantys faktinių aplinkybių, be to, 2008 m. spalio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F 121373 surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnį – protokolą surašė pareigūnas R. K., kai tuo tarpu pagal liudytojo L. S. parodymus nagrinėjamą administracinės teisės pažeidimą užfiksavo būtent jis. Apeliantui įteiktame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. F 121373 nurodyta, kad M. K. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 1 dalyje, nors pirmosios instancijos teismas pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Byloje taip pat nėra surinkta įrodymų, kad apeliantas viršijo greitį, todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis vien tik liudytojų, policijos pareigūnų parodymais, apeliantui įteiktame administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nėra nurodyta, jog greitis buvo viršytas.

Motyvuojamoji dalis

Atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma M. K. apeliacinį skundą atmesti, kadangi teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

M. K. yra kaltinamas padaręs pažeidimą numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuriame nustatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles - užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Iš liudytojų R. K., L. S. parodymų seka, kad M. K. nestojo stabdomas policijos pareigūnų. Liudytojas policijos pareigūnas L. S. pažeidėją ėmė stabdyti iš 30-50 metrų atstumo (b. l. 21), taigi, teismas vertina, kad M. K. matė ir suprato policijos pareigūnų veiksmus. Teismas neturi pagrindo atmesti paminėtų liudytojų parodymų, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga (b. l. 1, 4-7).

Apeliacinės instancijos teismas esminių procesinių pažeidimų nenustatė – iš teismo posėdžio protokolo yra akivaizdu, kad M. K. teismo posėdžio metu suprato, kuo jį byloje kaltina – t.y. kad vairuodamas motociklą nestojo policijos pareigūnams. Prašymų gauti kokius nors bylos dokumentus M. K. teismui nepareiškė. Todėl tai, kad jam įteiktoje protokolo kopijoje vietoje skaičiaus 0 yra įrašyta 1 nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas M. K. kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Atsižvelgus į tai, skundžiamas nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius