Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. B. – T., jos atstovui advokato padėjėjui Jonui Povilioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. – T. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. G. 2019 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 82-ANR_N-1310-2019 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2019 m. spalio 31 d. gautas V. B. – T. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti 2019 m. spalio 11 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. G. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 82-ANR_N-1310-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog žuvininkystės teritorijoje prie tvenkinių stovi paliktas automobilis. Nuvykus į vietą, pasitiko apsaugos darbuotojai, buvo surašytas pareiškimas dėl palikto automobilio. Apsaugos darbuotojai jokių dokumentų neturėjo, jie tik mėgino paaiškinti, kuris kelias yra servitutinis. Atvykęs į vietą jis tik konstatavo faktą, kad UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje yra paliktas automobilis. Transporto priemonė nuo servitutinio kelio stovėjo maždaug už 15 metrų.

Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad sklypas, kuriame yra servitutinis kelias, 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu buvo išnuomotas UAB (duomenys neskelbtini), tuo pačiu įsakymu buvo nustatytas ir kelio servitutas 7,20 ha ploto, kuris suteikė teisę neatlygintinai eiti bei važiuoti gretimų sklypų savininkams. 2016 m. servituto plotas buvo sumažintas. Asmuo, kuris naudojasi servitutiniu keliu, turi teisę gretimų sklypų naudotojai turi teisę pravažiuoti, praeiti tik gretimų sklypų savininkai, tačiau teisės palikti automobilį šalia servitutinio kelio, gretimų sklypų savininkai jokios teisės neturi. Kelio servitutas skirtas praeiti ir pravažiuoti. Servitutinis kelias nėra kelias apibrėžiamas kelių įstatyme, tai yra teisė gretimų sklypų savininkams ribotai naudotis svetimu daiktu, tam kad būtų galima pravažiuoti iki savo sklypų. Tai valstybinė žemė, tačiau sklypas yra išnuomotas, todėl UAB (duomenys neskelbtini) privalo leisti naudotis servitutu, ir gretimų sklypų savininkai turi tik teisę praeiti, pravažiuoti, todėl negali būti aiškinamas kelio servitutas išplečiamai. Servitutinis kelias, jeigu nėra nustatyta konkrečiai, laikoma kad servitutinis kelias yra 4 metrų pločio. Vadovautis Regia žemėlapiu galima, nes kitų viešų duomenų asmuo neturi galimybės gauti. Tai, kad Regia žemėlapis rodo kitokius duomenis apie nustatytą servitutą, galimai yra įsivėlusi klaida. Kadastro įmonė turėjo užregistruoti servituto pakeitimus, kodėl to padaryta nebuvo, negali paaiškinti.

Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. V. B.- T. buvo prašyta nestatyti automobilio, tačiau jam buvo paaiškinta, kad ji negali įvažiuoti į sklypą dėl blogų oro sąlygų, todėl palieka automobilį. Jai buvo paaiškinta, kad kvies policijos pareigūnus. Taip V. B. – T. teisingai nurodo, kad negali privažiuoti iki savo namų. Jis aiškino T., kad automobilis stovi jau už servituto, tačiau jie aiškino, kad servitutas ten dar tęsiasi, todėl jie stato savo automobilį. 2018 m. birželio mėnesį buvo įspėję T., kad jie minėto automobilio nepaliktų žuvininkystės teritorijoje. Po to pokalbio jie automobilio nepalikdavo, tačiau 2019 m. spalio mėnesį jie vėl pradėjo statyti savo automobilį, nes prasidėjo lietūs ir jie vėl negali įvažiuoti į savo sklypą. Į jų pastabas gautas atsakymas - statė ir statys. Servitutiniame kelyje užtvara yra pastatyta prie įvažiavimo į tvenkinius, raktai visiems naudotojams yra duoti. Kita užtvara pastatyta tarp tvenkinių, ten jau nėra servituto.

Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu parodė, kad esant blogam orui, jie neturi galimybės privažiuoti prie savo namų, todėl jie yra priversti palikti automobilį. Tačiau to jie nedaro tyčia, automobilį palieka esant būtinybei, kai negali privažiuoti iki namų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas.

Vadovaujantis ANK 641 straipsnio 1 dalimi, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Pagrindinis savavaldžiavimo objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariate gautas UAB (duomenys neskelbtini) tvenkinių prižiūrėtojo S. K. pareiškimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje palikto automobilio Ford Transit, kuris pastatytas prie kelio, žaliojoje vejoje. Prašoma surasti ir nubausti kaltus asmenis įstatymo nustatyta tvarka. Raseinių rajono policijos komisariato V. B. – T. 2019 m. spalio 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. G. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nubausta pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį pinigine bauda 16 Eur už tai, kad ji 2019 m. spalio 3 d., 17 val., paliko transporto priemonę Ford Tranzit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti UAB (duomenys neskelbtini) esančioje privačioje teritorijoje, neturėdama savininko leidimo.

Skundą pateikusi V. B. – T. neneigė faktinių aplinkybių, kad jos automobilis stovėjo administracinio nusižengimo byloje užfiksuotoje vietoje, tačiau teigė, kad ji automobilį paliko šalia servitutinio kelio važiuojamosios dalies, todėl ji nusižengimo nepadarė. Be to, jos žiniomis pagal Regia viešai skelbiamus duomenis visi UAB (duomenys neskelbtini) keliai nurodyti kaip servitutiniai, todėl vadovaudamasi šiais duomenimis ji turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad kelias, šalia kurio ji paliko automobilį taip pat buvo servitutinis. Duomenų apie pasikeitusį servituto plotą ji neturėjo ir neturėjo galimybės gauti.

Iš byloje esančių duomenų, liudytojų paaiškinimų ir UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos planų matyti, kad automobilis Ford Transit pastatytas šalia kelio, pravažiavimas neužstatytas. Pagal byloje esantį planą automobilis stovi šalia kelio, kuriam nėra nustatytas servitutas, tačiau kaip teismo posėdžio metu nurodė V. B. – T., šių aplinkybių ji nežinojo ir vadovaudamasi viešais Regia duomenimis, kuriuose visi UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje esantys pravažiavimai yra nurodomi kaip servitutiniai, pagrįstai manė, kad keliui šalia kurio ji paliko automobilį tai pat nustatytas servitutas. Duomenų apie pasikeitusį servituto plotą ji gauti neturėjo galimybės, tą teismo posėdžio metu patvirtino iš Nacionalinės žemės tarnybos atstovė L. M., kuri nurodė, kad informacija teikiama tik gretutinių sklypų savininkams. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė taip pat nurodė, kad pagal pateiktą prašymą informacija teikiama tik gretutinių sklypų savininkams ar naudotojams, todėl pareiškėja pagrįstai vadovavosi viešais Regia duomenimis, kuriuose galimai per klaidą nėra įregistruotas servituto patikslinimas, kuris buvo atliktas 2016 m.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad V. B. – T.palikdama automobilį UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo tyčios savavaldžiauti ir pažeisti turto savininko interesų, kadangi ji pagrįstai manė, kad automobilį palieka leistinoje vietoje, tai yra servitutiniame kelyje. Be to, tai ji darė tik iš būtinybės, kai dėl prastų oro sąlygoms negalėjo privažiuoti prie savo sklypo. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas S. K.. Jis patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad automobilis yra paliekamas tik esant lietingam orui, nes tuomet privažiuoti prie T. sodybos nėra galimybės. Be to, nors teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, kad servitutas suteikia teisę gretutinių sklypų savininkams juo ribotai naudotis, tai yra praeiti ir pravažiuoti ir neturi būti aiškinamas plečiamai, kaip suteikiantis teisę statyti automobilius. Teismas pažymi, kad Civilinis kodeksas nenumato draudimo stovėti servitutiniame kelyje. Pažymėtina ir tai, minėtoje vietoje nėra ženklų draudžiančių sustoti ir stovėti. Pagal CK 4.113 straipsnio 2 dalį servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais T. negali būti trukdoma teisė į patekti į atokiai esančią sodybą, o esant būtinumui (kai kelias nepravažiuojamas dėl meteorologinių sąlygų) automobilį palikti saugioje vietoje. Tuo pačiu valstybinės žemės nuomotojas (NŽT) negali UAB (duomenys neskelbtini) sudaryti išskirtines sąlygas, kurios ribotų T. šeimos teises.

Kaip minėta, atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog V. B.-T. turėjo tyčią padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, todėl negalima konstatuoti jai inkriminuojamojo administracinio nusižengimo sudėties.

Nenustačius nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje sudėties, 2019 m. spalio 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. G. nutarimas Nr. 82‑ANR‑N‑1310-2019 administracinio nusižengimo byloje naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena V. B. – T. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 642 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjos V. B. – T. skundą tenkinti.

Panaikinti 2019 m. spalio 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. G. nutarimą Nr. 82‑ANR‑N‑1310-2019 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.