Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-29 · Administracinė byla Nr. I2-2494-764/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-29
Bylos Nr.
I2-2494-764/2025
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00585-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. I2-2494-764/2025Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00585-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 29 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu prašydamas: 1) panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštą Nr. 50-S-5342(1.37E) ir priimtą sprendimą (toliau – Raštas); 2) įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pranešimą dėl kaimyno apšvietimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje galiojancius teisės aktus; 3) įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atlikti reikiamus matavimus ir tyrimus, siekiant įvertinti, ar minėta lempa atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu mirksinti lempa yra gamyklinė, gauti jos techninį pasą.

Pareiškėjas paaiškina, kad netinkamai išnagrinėtas jo pranešimas, neatsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus dėl šviesos taršos ir kaimynų teisių apsaugos. Teigia, jog Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas Nr. 50-S-5342(1.37E), kuriuo informuojama, kad nėra teisės aktų, reglamentuojančių privataus kiemo apšvietimą yra nepagrįstas ir nevisiškai atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Lietuvoje galiojantys reikalavimai lauko apšvietimui apima įvairius aspektus, tokius kaip energijos efektyvumas, šviesos tarša, sauga ir estetika. Šie reikalavimai yra nustatyti Lietuvos standartais, teisės aktais ir reglamentais. Pateikiu kelis pagrindinius reikalavimus: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas nustato reikalavimus, susijusius su šviesos tarša, siekiant sumažinti šviesos sklaidą į aplinką ir sumažinti neigiamą poveikį gyvūnams bei žmonėms, apšvietimas turi būti nukreiptas taip, kad nebūtų apšviečiami nereikalingi plotai, ypač gyvenamųjų namų langai ir gamtos teritorijos; Elektros įrenginių įrengimo taisyklės (EĮĮT) nustato reikalavimus elektros instaliacijai ir įrengimui, įskaitant lauko apšvietimo sistemas, įrengiant lauko apšvietimą, turi būti užtikrintas tinkamas apšvietimo lygis pėstiesiems, dviratininkams ir transporto priemonėms, siekiant sumažinti avarijų riziką; Savivaldybės gali turėti savo taisykles ir nuostatus dėl apšvietimo estetikos, kad apšvietimas derėtų su aplinka ir nepažeistų miesto ar kaimo kraštovaizdžio; viešojo lauko apšvietimo sistemos turi būti reguliariai tikrinamos ir prižiūrimos, kad būtų užtikrintas jų efektyvumas ir saugumas; STR 2.01.01:2008 „Pastatų vidaus ir lauko elektros instaliacija“ nustato reikalavimus elektros instaliacijos projektavimui ir įrengimui, LST EN 13201 „Kelių apšvietimas“ serijos standartai nustato reikalavimus kelių, gatvių ir kitų viešųjų erdvių apšvietimui, LST EN 12464-2 „Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas. 2 dalis: Lauko darbo vietos“ nustato reikalavimus lauko darbo vietų apšvietimui; Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas: 6 straipsnis „Teršalų emisijos ribojimas“: „Teršalų emisija turi būti ribojama taip, kad būtų išvengta neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai.“ Netinkamai nukreipta ir blyksinti lempa sukelia šviesos taršą, kuri turi neigiamą poveikį mano ir aplinkinių gyventojų gyvenimo kokybei bei sveikatai; Lietuvos standarto LST EN 13201 „Kelių apšvietimas“ reikalavimai: Standartas nustato apšvietimo lygio ir akinimo kontrolės reikalavimus, siekiant užtikrinti saugumą ir komfortą visiems eismo dalyviams. Blyksinti lempa akivaizdžiai neatitinka šių reikalavimų ir kelia diskomfortą bei pavojų; Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas: 4 straipsnis „Visuomenės sveikatos priežiūros objektai“, „Visuomenės sveikatos priežiūros objektai apima aplinkos veiksnius, kurie gali daryti įtaką žmonių sveikatai.“ Šviesos tarša yra vienas iš aplinkos veiksnių, kuris gali neigiamai paveikti sveikatą ir gerovę; Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas: 6.263 straipsnis „Civilinė atsakomybė“, „Asmuo, kuris padaro žalą kitam asmeniui dėl savo kaltės, privalo atlyginti visus nuostolius, padarytus dėl jo kaltės.“ Blyksinti lempa sukelia nepatogumus ir galimą žalą sveikatai bei gerovei, todėl laikoma civiline atsakomybe.

Pažymi, jog pareiškėjo kaimynas savo privačiame kieme yra įrengęs galingą blyksinčią lempą, kuri nuolat nukreipta į gatvę ir aplinkinius gyvenamuosius namus. Ši lempa sukelia didelį diskomfortą ir akivaizdų akinimą, kuris pažeidžia pareiškėjo ir kitų kaimynų teises į ramią ir saugią gyvenamąją aplinką. Rašte Nr. 50-S – R. P. rašo, kad buvo bendrauta su Panevėžio departamento – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM patarėja bei Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus specialiste, kurie paaiškino, kad nėra jokio teisės akto, įstatymo ar taisyklių. Nėra jokių konkrečių vardų, pavardžių, kad galėčiau įsitikinti specialistų kompetencija vertinti susidariusia situacija. Nebuvo pareikalauta gyventojo (pažeidėjo), kuris gyvenamojoje zonoje yra nukreipęs galingą ir pastoviai blyksinčią lempą į gatvę ir kitus gyvenamuosius namus, namo langus, Spec. Paskirties prožektoriaus specifikacija kurioje matytume ar šis prožektorius gali buti naudojamas kiemo apšvietimui.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2024 m. birželio 29 d. 21.55 val. Policijos registruojamų įvykių registre registruotas pareiškėjo pranešimas (ROIK 0124000395582): „Kaimynas S. M. galingu prožektoriu šviečia ir mirksi į pranešėjo 46 namo langus <...>“ (toliau – pranešimas). Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio m. ir r. PK) pareigūnams atvykus į įvykio vietą, S. M. pateikė paaiškinimus dėl įvykio, iš pareiškėjo priimtas protokolas-pareiškimas. Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK 2024-07-19 raštu Nr. 50-S-5342 „Dėl jūsų gauto pareiškimo“ (toliau – skundžiamas raštas) informavo S. M. apie registruotą jo pranešimą (ROIK 0124000395582) dėl kaimyno apšvietimo, bei nurodė, kad buvo bendrauta su Panevėžio departamento – Nacionalinio visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bei Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriumi, kurie paaiškino, kad nėra jokio teisės akto, įstatymo ar taisyklių, reglamentuojančių kiemo apšvietimą.

Teigia, jog Panevėžio apskr. VPK gautas ir registruotas ne vienas pareiškėjo pranešimas dėl to paties klausimo, į kuriuos atsakovas yra pateikęs atsakymus (reg. 2022-07-05 Nr. 50-S-5969, 2022-12-15 Nr. 50-S-9983, 2022-12-30 Nr. 50-S-10272). Nėra jokio teisės akto reglamentuojančio privataus kiemo apšvietimą, tikslinant aplinkybes nenustatyta nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, dėl kilusių nesutarimų su kaimynu nurodyta kreiptis į teismą. Pareiškėjas pranešime nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu. S. M. skunde remiasi teisės aktų nuostatomis, kurių nėra, arba neaktualūs, nėra priskirtos policijos kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Panevėžio apskr. VPK mano, kad pareiškėjo pranešimas išnagrinėtas išsamiai, skundžiamas raštas pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, dėl ko skundžiamas raštas yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto Nr. 50-S-5342(1.37E) teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. birželio 29 d. 21.55 val. Policijos registruojamų įvykių registre registruotas pareiškėjo pranešimas (ROIK 0124000395582): „Kaimynas S. M. galingu prožektoriu šviečia ir mirksi į pranešėjo 46 namo langus <...>“ . Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnams atvykus į įvykio vietą, S. M. pateikė paaiškinimus dėl įvykio, iš pareiškėjo priimtas protokolas-pareiškimas.

Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK 2024 m. liepos 19 d. raštu Nr. 50-S-5342 „Dėl jūsų gauto pareiškimo“ informavo S. M. apie registruotą jo pranešimą (ROIK 0124000395582) dėl kaimyno apšvietimo, bei nurodė, kad buvo bendrauta su Panevėžio departamento – Nacionalinio visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bei Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriumi, kurie paaiškino, kad nėra jokio teisės akto, įstatymo ar taisyklių, reglamentuojančių kiemo apšvietimą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu raštu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Byloje nustatyta, kad Raštu pareiškėjas buvo informuotas apie jo pranešimą (ROIK 0124000395582) dėl kaimyno apšvietimo, Rašte buvo nurodyta, kad buvo bendrauta su Panevėžio departamento – Nacionalinio visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bei Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriumi, kurie paaiškino, kad nėra jokio teisės akto, įstatymo ar taisyklių, reglamentuojančių kiemo apšvietimą.

Teismas pažymi, jog nėra jokio teisės akto reglamentuojančio privataus kiemo apšvietimą, tikslinant aplinkybes nenustatyta nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, dėl kilusių nesutarimų su kaimynu nurodyta kreiptis į teismą. Pareiškėjas pranešime nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde remiasi teisės aktų nuostatomis, kurių nėra, arba neaktualūs, nėra priskirtos policijos kompetencijai.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pranešimas išnagrinėtas išsamiai, skundžiamas raštas pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, dėl ko skundžiamas raštas yra pagrįstas ir teisėtas. Rašte faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad Raštas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus pagrindinį reikalavimą panaikinti Raštą, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pranešimą dėl kaimyno apšvietimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje galiojancius teisės aktus ir atlikti reikiamus matavimus ir tyrimus, siekiant įvertinti, ar minėta lempa atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu mirksinti lempa yra gamyklinė, gauti jos techninį pasą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teismas dėl jų nepasisako ir nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė