Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-31-767/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-29
Bylos Nr.
1-31-767/2013
Teisminio proceso Nr.
1-81-1-00639-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Šiukštienė
Kaltinamasis
J. M.
Civilinis ieškovas
V. K.
Advokatai
Arvydas Alekna, Violeta Savickienė
Baudžiamoji byla Nr.1-31-767-13Proceso Nr. 1-81-1-00639-2012-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.26.2.1; 2.1.15.3.2;2.1.15.7; 2.3.6.4.2
RADVILIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 29d.Radviliškis
Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Šiukštienė,sekretoriaujant Vidai Mušeikytei,dalyvaujant prokurorui Indirai Danauskienei,kaltinamajam J. M.,gynėjui advokatui Violetai Savickienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K., jo atstovui advokatui Arvydui Aleknai,ekspertui Jurgiui Sakalui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, ūkininkas, gyv. S(duomenys neskelbtini), neteistas

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 284 straipsnio 1 dalį,Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. M. 2012 m. rugpjūčio mėn. 21 d. apie 21 val. , viešoje vietoje - parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, sudavė nukentėjusiajam V. K. ne mažiau 2 smūgių į veidą ir galvą, padarydamas kraujosruvą dešiniame skruoste ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties panirimą, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką, padarė V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. M. apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012-08-21 dirbo sandėlyje (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. nuvyko į parduotuvę ir sutiko V. K., kurio paklausė kada atiduos skolą, jis buvo skolingas 200 lito. Taip pat susinervino jį pamatęs, nes V. K. iš jo sandėlio buvo išvežęs pagrobtus variklius , jo paklausė apie variklius, šis atsakė, kad jis neturi įrodymų, kad jis išvežė variklius ir tada jis supykęs sudavė 2 kartus per veidą dešine ranka į kairę jo veido pusę. Po to nukentėjusysis išėjo iš parduotuvės, gailisi dėl netinkamo savo elgesio. Kokiu būdu jam dantį galėjo išmušti, nežino. Su ieškiniu sutinka neturtinei žalai iš dalies, ją atlygino 3000 litų, su turtine sutinka iš dalies.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2012-08-21 apie 20.55 val. po darbo užsuko į parduotuvę apsipirkti, įėjęs kaltinamasis paklausė kada jis atiduos skolą, jis pradėjo šaukti, klausė kur jo varikliai. Pirmą smūgį sudavė kumščiu į dantis, dar sudavė į veidą, išstūmė pro duris irgi sudavė smūgius. Po smūgių svaigo galva, bėgo kraujas iš danties, iš lūpos. Kaltinamasis atlygino 3000 litų neturtinę žalą, tarėsi, kad tai dalis žalos. Reiškia civilinį ieškinį 7650,39 lito turtinei žalai atlyginti ir 15000 litų neturtinei, likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis 12000 litų.

Liudytoja R. M. parodė, kad ji dirba pardavėja, kai 2012-08-21 į parduotuvę atvažiavo J. M., parduotuvėje buvo ir nukentėjusysis. Kaltinamasis paklausė, kada atiduos nukentėjusysis skolą. Nukentėjusysis atsakė, kad atiduos kai turės. Išėjo į sandėlį ir vėliau prekiavo kolegė. Kai parėjo iš sandėlio matė, kai kaltinamasis išeinančiam nukentėjusiajam sudavė į galvos sritį.

Liudytoja D. J. parodė, kad ji dirba pardavėja, kai 2012-08-21 vakare pritemus prieš 21 val. įėjo nukentėjusysis. Kaltinamasis paklausė nukentėjusiojo kada jis gražins skolą, šis atsakė, kad kada turės ir tada atiduos. Dar kaltinamasis paklausė apie variklius, tada kaltinamasis nukentėjusiajam trinktelėjo į galvą, veido pusę. Tada ji liepė jiems eiti aiškintis į lauką. Matė ji vieną smūgį.

Liudytojas V. G. parodė, kad santykiai su nukentėjusiu asmeniu yra blogi , 2012-08-21 atvažiavo su kaltinamuoju į parduotuvę. Joje buvo nukentėjusysis. Kaltinamasis paklausė kada nukentėjusysis gražins skolą, šis atsakė, kad grąžins kai užsidirbs, dar jo kaltinamasis paklausė apie variklius, nukentėjusysis jam atsakė necenzūriniu žodžiu. Kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį, jokio smūgio nesudavė. Su kaltinamuoju išėjo iš parduotuvės kartu. Jam yra V. K. sakęs, kad avarijos metu jis trenkė dantį į vairą, dabar jis kleba.

Liudytoja E. K. parodė, kad 2012-08-21 apie 21 val. grįžo vyras verkdamas, lūpa buvo praskelta, dantis buvo kruvinas ir pasakė, kad jį sumušė J. M.. Skambino į policiją, greitąją pagalbą. Vyras nėra turėjęs autoįvykio, kurio metu būtų susižalojęs dantį. Kaltinamasis davė vyrui 3000 litų žalos atlyginimo., to neužteko dantį tvarkyti, turėjo atiduoti skolas. Su V. G. nebendrauja.

Liudytojas M. G. parodė, kad jam yra žinoma apie nukentėjusiojo patirtą autoįvykį, kurio metu buvo sužalotas dantis. 2012 m. liepos mėnesio pradžioje J. M. jį ir kitus darbininkus vežė iš kaimo. Šalia automobiliu pravažiavo nukentėjusysis. Buvo prieblanda. Už kaimo griovyje vėliau matė nukentėjusiojo mašiną. Nebebuvo prie mašinos priėjęs. Pažino, kad nukentėjusiojo mašina. Jis buvo nuvažiavęs žemyn, mašina buvo sveika. Kai važiavo iš kaimo, su nukentėjusiuoju prasilenkė. Netrukus pamatė mašiną nukentėjusiojo nuvažiavusią į griovį. Kitą dieną susitiko jį darbe, jis sakė, kad neužsigavo, dantis buvo neišmuštas, bet klebėjo. Dantis buvo viršutinėje eilėje. Matė, kad dantis klebėjo, lūpa buvo perkirsta iš vidaus, buvo sutinusi, V. K. pats jį rodė.

Liudytojas N. L. parodė, kad jam yra žinoma, kad V. K. buvo įvažiavęs į griovį 2012 m. birželio mėnesį savo automobiliu. Jis važiavo ir pamatė V. K. mašiną nuvažiavusią nuo kelio, jis paprašė, kad pastumtų. Matė, kad jam kraujas buvo nubėgęs per barzdą. Jis buvo už vairo. Automobilis buvo balta „O. C.“ buvo nuvažiavęs nuo kelio. Jam pasirodė, kad nukentėjusysis buvo išgėręs. Jis buvo vienas. Automobilis buvo „O. C.“, tikrai. Jis pastūmė jo mašiną ir nuvažiavo.

Ekspertas Jurgis Sakalas patvirtino savo duotą išvadą ir paaiškino, kad atsižvelgiant, kad buvo minima, kad pirmesnis atvejis buvo liepos mėnesio pradžioje, o čia rugpjūčio mėnesį, tarpas pusantro mėnesio. Apžiūros metu rasti ūminės traumos požymiai, po ankstesnės traumos danties patynimas būtų praėjęs, išgydytas. Gali patvirtinti, kad sužalojimas atitinka įvykio nurodytam laikui. Apžiūrėjus pateiktą nukentėjusiojo nuotrauką paaiškino, jog joje matosi ūminiai traumos požymiai ties pirmu guoliu. Danties panirimas reiškia, kad jis paslankus, bet neiškritęs iš galvutės. Dantis nežymiai kleba, skausmingas, tai panirimas. Kol dantis nėra pašalintas, neaišku, ar būtina jį protezuoti. Galima ir sveikus dantis ištraukti ir dėti implantus, kurie būtų mados atžvilgiu gražesni. Jei ūminio trauminio periodo metu, nebuvo reikalinga uždėti įtvarus, tai rodo, kad nebuvo žymi trauma. Jei būna žymaus laipsnio panirimas, uždedami įtvarai, kurie laikomi keletą savaičių, kurie apsaugo nuo tolimesnių komplikacijų, nuo danties iškritimo. Buvo galima kreiptis po traumos, kad būtų uždėtas įvaras, būtų pilnai sugijęs dantis. Turėtų nukentėjusysis pateikti duomenis, kad būtinas protezavimas, nes galima protezuoti ir sveiką dantį. Jei įtvaras būtų įdėtas, būtų savalaikės priemonės, kad nebūtų abejonių ir priekaištų. Čia buvo būtinoji pagalba, įtvaro uždėjimas nemokamas, kiek jam žinoma, tik reikia kreiptis. Ant lūpų sužalojimo apžiūros metu nustatyta nebuvo. Į pražiotą burną pataikius, jei smūgis į dantį, lūpos nesužalojamos. O kokio smūgis turi būti stiprumo, priklauso nuo individualaus asmens bruožų. Negalėjo vienu smūgiu būti tai padaryta. Negali tvirtinti, kad anksčiau turėjo traumą, pagal nuotraukos duomenis matyti, kad tai ūminė trauma. Matoma akivaizdžiai, kad yra skausmingumas, pažeistas dantis akivaizdžiai. Ryšio su kita trauma nauja trauma neturi. Jei nežymus panirimas, gali sugyti dantis ir be įtvaro.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini)./ b.l. 9-11/.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad V. K. padaryti sužalojimai: kraujosruva dešiniame skruoste ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties panirimas. Rasti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais ,apytikriai prie 1-2 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais. V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. M. kaltė įrodyta pilnai, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d. Kaltinamasis būdamas viešoje vietoje, parduotuvėje , elgėsi įžūliai nukentėjusiojo atžvilgiu, esant menkavertei dingsčiai aiškinantis dėl dingusių variklių, sudavė jam du smūgius į veido sritį, matant pašaliniams asmenims. Laikytina, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 2 smūgių į galvą ir veidą , nes tokios aplinkybės patvirtintos specialisto išvadoje ir liudytojai nenurodo, jog būtų matę daugiau suduotų smūgių. Nukentėjusiojo aiškinimas, jog jam buvo suduota 5-6 smūgiai į galvos sritį, laikytinas neįrodytu. Teismas nesiremia liudytojo V. G. parodymais, laiko juos neobjektyviais, nes jis yra susipykęs su nukentėjusiuoju ir dirba pas J. M., todėl neobjektyviai vertina įvykius. Liudytojų M. G. ir N. L. parodymais dėl eismo įvykio į kurį buvo patekęs nukentėjęs asmuo , teismas nesiremia, nes tos aplinkybės nėra reikšmingos šiai bylai. Tai nėra patvirtinta byloje surinkta medžiaga. Ekspertas Jurgis Sakalas išsamiai paaiškino, jog ankstesnė trauma būtų sugijusi ir neturi įtakos šiam danties panirimui. Dviejų smūgių sudavimą nukentėjusiajam pripažįsta kaltinamasis, nurodo dvi liudytojos pardavėjos ir patvirtina specialisto išvada.

Byloje pareikšti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 7650,39 litų ir neturtinės žalos atlyginimo 12000 Lt sumai.

Neturtinė žala yra asmens dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, dvasinis sukrėtimas, įvertinti pinigais. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio bei dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, juos lydintys nepatogumai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.(LR CK 6.250 str.), taip pat nustatant priteistino neturtinės žalos dydį turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusios asmens teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-12 nutartyje Nr. 2K-669/2006 yra konstatuota, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kaip matyti iš byloje esančio medžiagos nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai kraujosruva dešiniame skruoste ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties panirimas, tai yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaip nurodo nukentėjusysis, jis patyrė didelį skausmą, negali valdyti kieto maisto, turi saugoti dantį. Teismas laiko, jog nukentėjusiajam yra atlyginta neturtinė žala pilnai 3000 litų sumai, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmetamas. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nėra pateiktas išsamus, aiškus, nėra galimybės jį tiksliai apskaičiuoti, nes pridėti kvitai už kurą neatspindi automobilio techninių duomenų, nuvažiuoto maršruto kilometrais. Teismas negali priteisti sumų, kurios kelia abejones, tas pasisakytina ir apie pateiktus kvitus perkant vaistus, kurie nėra susiję su patirtu sužalojimu. Ekspertas Jurgis Sakalas paaiškino, jog laiku kreipiantis medicininės pagalbos, nukentėjusiajam turėjo būti dedamas įtvaras ir dantis būtų suaugęs, nesukėlęs tokių sunkių pasekmių. Todėl teismas spręsdamas turtinės žalos dydį, negali tiksliai apskaičiuoti turtinės žalos dydį, nes teismui pateiktos pažymos nurodo apie suteikiamų paslaugų kainas, bet nėra nurodyta, kokia konkrečiai pagalba yra reikalinga nukentėjusiajam. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis pats laiku nesiėmė priemonių kreipiantis į gydymo įstaigą dėl pirmos pagalbos suteikimo, o delsė kurį laiką. Teismas remiasi eksperto išvada, kurioje jis pabrėžė, jog šis danties panirimas būtų sugijęs , suteikus reikiamą pagalbą, todėl darytina išvada, jog gydymo išlaidos būtų buvusios mažesnės. Todėl pripažintina nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. (LR BPK 115 str.2d).

Proceso išlaidos dėl advokato darbo yra tenkinamos visiškai 1200 litų sumai, o dėl advokato atvykimo į teismo posėdžius yra tenkinama iš dalies, pagal atliktus paskaičiavimus pagal automobilio techninius duomenis ir pateiktą kuro pirkimo kvitą 2013-01-30 dienos 57.07 lito. (LR BPK 103 str.).

Kaltinamasis J. M. administracine tvarka nebaustas / b.l. 42/, neteistas /b.l. 43,44/.

Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis J. M. kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir tai pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamasis atlygino 3000 litų neturtinę žalą ir tai taip pat laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamajam, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį , padaryta nesunki nusikalstama veika, į kaltės formą – padaryta nusikalstama veika tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suvokė, jog yra viešoje vietoje ir tyčia sudavė smūgius nukentėjusiam asmeniui, pašalinių žmonių akivaizdoje, į kaltinamojo asmenybę: šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininkui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jis atitinka LR BK 40 str. numatytus reikalavimus ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą. Byloje yra pateiktas A. G. prašymas dėl J. M. perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

LR BK 40 str. 2 d. nustatytos sąlygos, kada asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina, kad J. M. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, pripažino savo kaltę tokią veiką padaręs, neturtinę žalą nukentėjusiajam atlygino (sumokėjo 3000 Lt). Be to, J. M. charakterizuojamas teigiamai, yra ūkininkaujantis. Šios aplinkybės ir rodo, kad jis nėra asocialus asmuo, nėra linkęs nusikalsti, todėl nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus.

Byloje pateikta A. G. charakteristika, iš kurios matyti, kad jis dirba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus vedėjo pareigose, mėgiamas kaip žmogus, neturi nuobaudų. Taigi A. G. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris atitinka laiduotojui būtinus kriterijus. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta duomenų, kurie leistų abejoti A. G. tinkamumu būti laiduotoju.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 297-299 str., 303-308 str.,

nusprendė:

J. M. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1dalyje padarymą , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant A. G. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir baudžiamąją bylą nutraukti, nustatyti 1(vienerių ) metų 3 (trijų) mėnesių laidavimo terminą.

Civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo atmesti. Pripažinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimo, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. (LR BPK 115 str.2d).

Kardomąją priemonę kaltinamajam J. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti , palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš kaltinamojo J. M. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) litų proceso išlaidų už advokato darbą ir 57.07(penkiasdešimt septynis litus, 07 ct) kelionės išlaidų. (LR BPK 03 str.).

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Vilma Šiukštienė